Pastebėjau, kad perkant kokią suknelę ar batus internetu, dažnai suabejoju ar ilgam reikės taip ir nenusiperku :/
Sveikos merginos. Vėl "atkritau" psichologiškai. Nuolat žliumbiu, nors žinau, kad gydo ligą ir galva. Gal kalti nuolatiniai fb ir kitur postai apie mirtį, na nežinau, gal bijau artėjančios operacijos. Išmokinau vaikus kaip apmokėti mokesčius, perdėlioju dokumentus, kad visiems būtų aišku, kur rasti. Pagaliau atsirado jėgų, tai nuo šiandien pradėsiu visą sukauptą š išmesti/sudeginti/išdovanoti. Neuždavinėju klausimų "kodėl", nes gyvenime tiek gavau, kad niekam nelinkėčiau. Ir gero ir blogo. Dėkoju dievui už tris nuostabius vaikus ir vyrą.
Pastebėjau, kad perkant kokią suknelę ar batus internetu, dažnai suabejoju ar ilgam reikės taip ir nenusiperku :/
na , mergyt, viskas bus gerai....issikapstysi ;) . nei Tu pirma, nei Tu paskutinė. pamatysi, viskas susidėdlios i vietas. Suknelių tikrai kol kas nepirk, palauk pavasario, nes tada jau figuros matmenys bus tikslesni. O dėl vaikų viskas ok. Reikia mokinti savarankiškumo... ne tik prieš gyvenimo supurtyma, o visada. Žinomas man tas jausmas, dabar pamenu kaip sapnuotą košmarą....O tau, nenusistekenk su blogom emocijom. Nuvažiuok i bažnytėlę..paklūpok, paprašyk Dievulio paramos ir tikėk , kad viskas bus gerai .
o vat sito tai jau nereikia....ir ne laikas.reikia stiprintis ir ziuret i prieki,bus sunku...bet istversi-zmogus toks padaras....sukneliu bus-prisipirkau po operacijos:) dabar tau pooperacino dirzo reikes:).nusiteik ilgam gydymuisi ir pasveikimui,ir ziurek i prieki,asaras ir niunias salin.Gyvena desitmecius po sitos ligos gydymo zmones.Ginekologiniam energija gera,gydytojas puikus ,greit prabegs tas laikas....varysi vel nuodytis:) man jau ir plaukai isdygo,antakiai ataugo...neprejo ne pusmetis:)
Pastebėjau, kad perkant kokią suknelę ar batus internetu, dažnai suabejoju ar ilgam reikės taip ir nenusiperku :/
***jokiu postų su tokiais pavadinimais neskaityti ir tokiu nuorodų neatidarinėti,
***kad vaikus pamokinot tai puiku, kaip sakoma ka mokes ant pečiu nenešios, o ir patys supras kur ir kokiems dalykams eina šeimos pinigai,
***dėl pirkimo internetu ar ne internetu , juodai nepritariu, pirma kojos dydis praktiškai nesikeicia nuo svorio, o antra BŪTINAI nusipirkit bent viena suknelę ar kita koki rūbą nuotaikai pakelti (šitą gi visos žinom būdą nuotaikos pagerinimui ) , nesukit sau galvos kiek nešiosit, kad ir pora savaičiu bet jei rūbas bus mielas tai bent ta laiką pasidžiaugsit, plius gi ir nesikeičiant svoriui, sveikatai ir pan. dalykams gi esam nusipirkę tikrai ne viena ir ne du rūbus kur nei į tvorą nei į mietą , tai jei ir netiks ar nepatiks priimkit tai kaip kasdienybę, o jei rimtai tai dar ir gražinti juos galima
laikykitės, stiprybės ir neblėstančios vilties Kada operacija?
oi kaip suprantu
einu i kirpyklą dažyt plaukų , o kokios mintys, gal be reikalo, gal paskutini kartą , nu žo nėra nei ką šnekėt
Lapkričio 9 d. jau guluosi į ligoninę, pakartotinai operuos, zonduos limfmazgius, tada bus aiškiau ...
Dar prasidėjo toks niūrus metas. Ech išgyvensim kaip nors
Mano mamai chemija nepadeda. Markeris kyla
Labiausiai tai bijau, kad per operaciją atidarys, pamatys, kad be šansų ir užsiųs, ir dar bijau mirti ant operacinio. Mano mama mirė nuo krūties vėžio kai man buvo vos 16, labai sunku buvo ilgai. Na mano "mažiukui" 19-daugiau paauginau.
Ar padeda chemija sužinosiu turbūt tik po operacijos, skysčiai nesikaupia pilve kaip prieš diagnozę-gal ir kažkas vyksta, nes dozę tai gavau maksimalią.
Tai va toks kratinys, jei kažką supratot. Į darbą neinu, kol kas biuletenis, paskui žiūrėsiu kaip bus.
Labiausiai tai bijau, kad per operaciją atidarys, pamatys, kad be šansų ir užsiųs
na jau cia visiskus vejus kalbi......juk dare diagnostine laparoskopija,mate kas kaip.....ir nustok tas kalbas netikusias.....optimiste!Ir seima taip pat nuteik,tegul ne isgyvena,o rupinasi tavimi.
o kompiuterine tomografija dare?Patologijos centro israsa apie biopsijas matei?Jeigu zmogus buna neoperabilus tai jo ir neoperuoja,o kad neoperuotu prapjovus.....dar Rudaitis
Kaip pas tave ca125 tyrimo dinamika pries laparoskopija,po laparoskopijos,po chemiju?
Laikykis (apkabinimas). Pirmiausia noriu pasveikinti su operacija. Čia yra didžiulė sėkmė. Ir asisekimas, kada nutria operuoti.
Dėl mirties ant operacinio stalo: paklauskite operacinio personalo. Kai kurie per 30 gyvenimo metų nei karto operacinėj paciento "nepapjovė" . Aš rimtai. Daug kas man sakęs, per tiek metų nei vienas pas mus nemirė ;)
O dabar apie vaikus: vaikai dideli. Ištvers viską. Nors bus sunku, ištvers. Jei reikės, ir suaugs per naktį. Ir prisiims atsakomybes, jei reikės. Tuom net neabejoju Ir net galėčiau lažintis, kad jie gali daug daugiau, nei galvojate ;) Labai labai linkiu pradėti galvoti apie save, tik apie save, ne apie vaikus. Vaikai apie save patys pagalvo ;) Kalbu iš patirties, aš esu sergančio tėčio vaikas. Dabar jūs turite savimi rūpintis, kad ir kaip buvot nepratųsi.
O suknelės moterį visada puošia. Ir pakelia nuotaiką. Tikrai, nusipirkite sau kažką gražaus, Turėsite su kuom į tą baisią operacinę keliauti.
Na biški susigėdau, kad taip emociškai "sugriuvau".
Teks kilti kaip Feniksui, ačiuks visoms
P.S. Tyrimai pirmą dieną Santariškėse:
CA15.3 270,7
CA125 445,7
HE4(čia tas kuris patvirtina kiaušidžių vėžį) 2388,8 kai norma maziau nei 70, nu vienu zodziu puikiai pasirodziau.
Na biški susigėdau, kad taip emociškai "sugriuvau".
Teks kilti kaip Feniksui, ačiuks visoms
P.S. Tyrimai pirmą dieną Santariškėse:
CA15.3 270,7
CA125 445,7
HE4(čia tas kuris patvirtina kiaušidžių vėžį) 2388,8 kai norma maziau nei 70, nu vienu zodziu puikiai pasirodziau.
[right][snapback]71177540[/snapback][/right]
Taigi yra dar tas vėžys, aišku, kad tyrimai nėra normos ribose. Nelabai svarbu kiek žymenys pakilę, nes tie skaičiai labai sąlyginiai. Vieni su trečia stadija turi tūkstančius, kiti šimtus, kitų visai nepakyla. Pvz CA-125 rodo tik tam tikrą baltymą, kurio kai kurie augliai gali ir neišskirti, kiti gali išskirt daugiau. Reikia žiūrėti kaip kinta dinamikoje su chemoterapija ir koks būna kai jau pasieki remisiją. O nukris po operacijos. Ne iš karto, nes bus dar dėl uždegimo pakilę, bet nukris.
O dėl batų ir visko, ko gal ilgam nereiks... Labai gali būti, kad ir reiks. Aš susirgau kiaušidžių vėžiu 2 kurse. 3 stadija, prognozė... Nu pačios žinot. Beveik išprotėjau, universitete egzaminus laikiau ir važinėdavau į Santariškes chemoterapijos susileist. Norėjau viską mest, nes gal gi greitai mirsiu vis tiek. Kam man tos žinios ir diplomas. Tačiau labai džiaugiuosi, kad nemečiau, bakalauras baigtas, netgi įstojau į magistrą ir žadu pabaigt. Ir įsidarbinti. Ir net nuspirkti sodo namelį ir antrą šunį.
Moralas šitos istorijos toks, kad nereikia leisti ligai tavęs įsprausti į kampą Kol kas dar pati pradžia, tikrai ne laikas galvoti apie pabaigą. Kiaušidžių vėžys - lėtinė liga, žaibiškai retas nuo jos išeina ir, labai tikėtina, kad gyvensi dar metus, kitus, trečius, penktus, o kas žino, būna ir trisdešimt išgyvena... Gal su gydymu, gal remisijoje, bet gyvensi ir tuos batus dar spėsi sunešiot