A, A+, A++, Pasyvus namas - 38

Sakote nedeti faneros,bet nepasakote kodel. Tad kodel?

Susidejau dviguba gipsa ant dvigubo karkaso. Lubos netrukineja pokolkas.. Aisku tai ne mediniai pagaliukai su viengubu gipsu.. Ant viengubo gipso klijuociau lygu stiklo tapeta. laikytu puikiai. Vaistu taip sakant yra..

O kodėl tavo name taip greitai krenta temperatūra, jame pakankamai vėsu, kad net šildymo norisi ir dar aukšta drėgmė laikosi? Bandei aiškintis? Man atrodo, kad negerai, jei name vasarą vėsu ir drėgna. Jau kokias 3 savaites nelijo, o mano name drėgmė svyruoja nuo 28 iki 38 proc. Tikrai nesumaišiau skaičių.
Papildyta:

O kodėl jo name drėgna? Vėsą dar galima paaiškinti medžių ir karnizų šešėliais, bet jei per vasaros karščius, kai jau nelijo 3 savaites, name drėgna tai man atrodo, kad čia kažkas ne taip.
Papildyta:

Jei tie medžiai 1-2 metrų aukščio, tai gal ir neįtakoja. Bet jei normalūs suaugę medžiai, kurių aukštis virš 10 metrų, tai 10-12 metrų atstumas nuo namo labai mažas. Tikrai gali mesti šešėlį.
Papildyta:

Aš ant dvigubo metalinio karkaso sudėjau vieną GKP sluoksnį. Visu lubų ir šlaito perimetru eina šešėlinė siūlė, todėl irgi nėra jokių trūkimų. Ir tikiuosi, kad nebus.

Tai kur šuo pakastas? Vistiek mažiau saulės kambariai gauna dėl to taip neprikaista, nežinau kaip kitaip paaišinti. O drėgmė gal dar iš blokelių eina, vistik vėdinimo srautai nėra dideli. Bet ir šiaip vėsesnėse vietose už aplinką ir drėgmė didesnė laikosi nei aplinkoje.
Papildyta:

Pas mane tiesiai prie gegnių gispas prisuktas. Kol kas viskas ok jau metus. Bet sutinku, kad čia tik dėl to, kad gegnės ir visa kita nestandartiškai padaryta. Bet tokia ir buvo mintis - sutaupyti, supaprastinti apdailos įrengimą.

Pas mane langai terasos pietu puseje iki zemes. Miskas nelabai toli taciau pietines saules neuzstoja. Kambariuose pakankamai vesu ir manau vien del to kad atsistojus prie lango i ji svieciant tiesioginiams spinduliams praktiskai nesijaucia silumos pritekejimo per stikla o ir vinilines grindys isyla labai minimaliai. Manau tai lemia sudeti stiklo paketai kuriu paskirtis maksimaliai nepraleisti silumos tiek i viena tiek i kita puse. Del to namuos perkaitimo kaip ir neturiu. Noretusi netgi daugiau silumos.

Siaip butu labai idomu paskaiciuot kaip yra su tais saules kontroles paketais. Realiai per juos sildymo sezono metu negauni kazkiek silumos, bet kita vertus vasara maziau prikaitinamas namas. Kazin kas gautusi suvedus balansa, t.y. paskaiciavus negautos silumos kieki ir palyginus su kiekiu kuri reiketu isleisti vesinimui naudojant iprastus paketus

Pas mane pietu ir vakarinej pusej miskas kuris ziema praktisaki uzstoja saule ir ji slepiasi uz medziu tad man nekilo klausimu kokius det paketus, nes ziema pritekejimo neturiu praktiskai jokio arba jis yra niekiniai mazas. Beto dar pajurys kur saules ne prudais.

Klausimas buvo karkasas is faneros vs medis. Dziovinta, obliuota, kalibruota medi problematiska gauti, ypac kai kiekiai nedideli.


Taip bandau rasti sprendima, atsakomybe pasilieku sau:) Kuo blogai faniera? Viengubas skardinis karkasas lygiai taip pat vaikscios kaip kad medinis karkasas prisuktas ant mediniu gegniu. Knaufo tech medziagoje ant slaito nera dvigubo karkaso, cia jau meistru improvizacija.


Slaitui itempiamos lubos yra nesamone, jei jas gali ranka ar galva pasiekti..


Situ atveju matytsis visos siules
Papildyta:


Kokios pas jus gegnes ? Medis ar dvitejos sijos ?

gaunasi Offtopic temai, bet gal nesupyksit, tokiam super senbuviui kaip biesas66 pabandysiu atsakyti į užduotą klausimą, nors atsakymas iš statybų elementoriaus ir biesui66 žinomas kaip 2x2. maža to, apie mediena/fanera jis turėtų mums čia paskaitas skaityti, o ne klausimus uždavinėti

Pabandysiu savais žodžiais. Gerai, pradėkim nuo pradžių. Kadangi naudojamos gegnės, tai stogas ne plokščias gelžbetoninis, o greičiausiai šlaitinis. Gegnės medinės, ne Steico ar LVL ar dar kažkokios kitokios ypatingos/nevaikštančios. Tokia šlaitinio stogo konstrukcija, gavusi apkrovą, deformuojasi, duodą įlinkį. Jeigu netikite - užlipkite ant stogo ir lengvai pasiūbuokite, arba šiaip pavaikščiokite. Tas pats atsitinka su stogu, kai jis gauna sniego ar vėjo/lietaus apkrovas. Minimaliai, bet gegnės juda. Dar Lietuvoje labai populuaru jas pirkti "tiesiai iš miško" arba "labai gerai išdžiuvusias, tris mėnesius ant kiemo gulėjo". Tokios dar duodą matmens pokyti dėl nuodžiūvio, nekalbant apie džiuvimo procesą užpakuotame stovyje. Na bet čia kita tema. Tikriausiai ne vienas priveržtus murlotus po metų ar dviejų veržles ranka prisukinėjot? Manau sutiksite, jog turime judančią konstrukciją, prie kurios norime tvirtinti lubas, kurios negali judėti, nes gipsas per siūles sutrūks. Ir svarstom, klausinėjam kaip man prisukti tiesiai prie gegnių gipsą. Viengubą. Nes taip greičiau ir pigiau. Tai kodėl nedarom pigių medinių polių pamatams? juk taip greičiau ir pigiau. Tai koks klausimas, toks atsakymas - sukti galima, bet rizika joms sutrūkti yra didelė. Tiksliau tai yra tik laiko klausimas. Sukite per tąšelius. Sukite per fanera ar omega profilius. Tai bus tik laiko klausimas jos sutrūks per savaitę per metus ar per kelis. Gipsnių lūbų konstrukcija turi būti maksimaliai sugerianti gegnių deformacijas. dviejų lygių metalinis karkasas maksimaliai tą užtikrina. dvigubas gipsas - sustiprina patį gipso sluoksnį. Stiklo audinio tapetas slepia mikro įtrūkimus. Kompensacinės siūlės perimetru leidžia konstrukcijai jaustis "laisviau". Tai yra priemonių kompleksas maksimaliai eliminuojantis galimus trūkius. Ką veiks ten fanera ir kaip ji sugers gegnių deformacijas aš nežinau. Gal būt kažkiek stabilizuos gegnių šoninį poslinkį, ar susisūkimą, kurie ir taip yra minimalūs (su sąlyga, jog gegnės džiovintos), bet taipo pat įneš ir savo deformacijas. ir tik nereikia pasakoti, jog fanera "nevaikšto". Vaikšto kaip didelė, tik aišku mažiau nei masyvo gegnės. Asmeniškai pirmuosius minimalius trūkius ant tokio sumuštinio pastebėjau po savaitės. (gegnės, pir sluoksnis, fanera, gipsas, stiklo audinys, glaistas)
Toliau medžiagų suderinamumas. Turėtume išlaikyti bendruosius principus, kaip ir stengiamės juos išlaikyti visuose mazguose. Juk po betonu nededame bet ko, hidroizoliuojame pavojingesnes vietas, sandariname tam tikromis medžiagomis, difuziją stabdome taip pat derindami kas prie ko. Tai sutikime, jog medis ir gipsas nėra "draugaujančios" medžiagos. Netvirtinu to kategoriškai, įmanoma jas derinti. patys daug kur naudojom fanerą po gipsu, bet įsivertindami rizikas ir tik ten, kur reikėjo papildomo stiprumo ir vis tiek per metalinį karkasą. O geriausia, kai tas metalinis karkasas yra nepriklausomas nuo stogo konstrukcijos. Mintas manau galėtų pasikartoti savo pavizdžiu.
o jeigu norisi tobulo lygaus vaizdo - kuo jums blogos įtempiamos lubos?? neskau, jog tai medžiaga be trūkumų, bet išnaudokite jos privalumus pvz. su apšvietimu. galimybės praktiškai neribotos, taip pat turite teorinę galimybę bet kada nusiardyti dalį lubų ir prieiti prie tam tikrų mazgų ir vėl jas įsitempti. Atspalvių gama ir foto printo galimybes riboja tik asmeninė fantazija ir investicijos dydis.
Tas lubas gyvendami matysite pirmą mėnesį, o po 3 metų net ir centimetro dydžio tarpas kažkodėl tampa "nematomu".


Išvados: jeigu trūksta lėšų užbaigti darbus pagal technologiją - skolinamės, arba konservuojama statybas iki vėl jų atsiras.
stengiamės neišradinėti dviračio, nors kartais idėjos fix diskusijose pagimdo genialius sprendimus. Nu bet čia ne tas atvejis.
Medžiagos turi buti derinamos pagal savo fizikines savybes.
Eksperimentais patvirtinta asmeninė neigiama patirtis sumuštinyje "gegnės,PIR, fanera, gipsas"
naudojame alternatyvius sprendimus.
keičiame požiūrį ir sutrūkusio gipso "nematome". Bet su tokiu požiūriu neuždavinėjam klausimų forumuose ir nelaukiam, kol kas nors pritars, patars, paguos, parekomenduos ir suteiks garantijas.

tikiuosi atsakiau

O Jūsų minėtame stogo "sumuštinyje" problema ta pati, t.y. gipso trūkinėjime dėl gegnių judėjimo ar dar kažkas?

Gal galite patikslinti kurioje vietoje buvo trūkiai? Manau, kad vėjo ir sniego įtaka galima atmesti ir lieka tik susitraukimo drėgmės įtaka bei konstrukcijų įtempimai bei judėjimai. Kiek laiko prastovėjo stogo konstrukciją prie prisukant gipsą prie faneros? Kur buvo laikoma fanera prieš prisukant ant gegnių? Ar ji gavo nors kiek lietaus? Ar gipsas viengubas? Kokia mediena buvo panaudota gegnėms, koks jos ilgis ir stogo nuolydis?
Manau, jeigu būtumėte palaukęs metus prieš sukant gipsą tai trūkių būtų ženkliai mažiau. Tik laukimas irgi pinigai. Ar užteko glaisto išlyginti nelygumams tiesiogiai prisuktam gipsui?


Pas mame dvitėjinės sijos 40cm, 5m ilgio, nuolydis apie 35 laispnius. Murloto nėra. Vietoje faneros iš apačios gegnių naudojau cementinė plokštę. Ant jos gipsas.

Išdirbus technoligiją, manau įmanoma turėti gipsą be trūkių ir nenaudojant metalinių profilių.

Dar keli klausimai longger:
* kokio storio naudojot fanera?
* kokie atstumai tarp stogo atramu (murlotu)?

Kas su tokiu sumuštiniu negerai? Kokia jūsų neigiama patirtis?

Mano name padarytas toks sumuštinis. Ant dvitėjų gegnių tepėme Soudal FixAll klijus ir papildomai tvirtinome medvraščiais su specialiomis metalinės lėkštutėmis. Kai išdžiuvo, tuos mevraščius su lėkštutėmis išsukome, ant GKP privarėme daug poliuretaninių klijų, dėjome GKP lapus prie PIR ir prisukome ilgiais medvarščiais. Specialiai ieškojau ilgų (lyg ir 90 mm ilgio), bet plonų (4,2 mm storio) medvarščių, kad kuo mažiau gadintų dvitėjes gegnės medinį tašą.

Jei gerai pamenu, tai stengiamės dėti GKP taip, kad jis užeitų ant kuo daugiau gegnių. Šiuo atveju vienas GKP lapas eina per visą kambarį. Dirbti nepatogu, bet man atrodo, kad pakankamai stabilu. Be to GKP neprileistas iki pat sienų, t.y. palikta šešėlinė siūlė, kuri leidžia judėti gipsui, jei tik jam reikės.

Toks sumuštinis darytas šlaite. Visur kitur darėme dvigubą karkasą ir vieną GKP sluoksnį: pirmas aukštas ir antras aukštas. Susuktas GKP glaistyti pradėtas po gerų 3-4 mėnesių, todėl manau, kad leista gipsui atsisėsti į savo vietą. Rugjūtį bus metai laiko, kai gipsas taip susuktas, bet jokių įtrūkių nemačiau.