Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++, Pasyvus namas - 38

QUOTE(mintas @ 2016 06 04, 00:44)
Nihrena tas ByPassas namo neatvėsina

Na, truputi tas bypass atvesina, bet skersvejis pro atdarus langus atvesina desimt kartu greiciau, o kibiras ledinio vandens atvesina per tris sekundes biggrin.gif
Ventiliacija yra gerai, nes reikia vedinti pirmo auksto dusa, ypac jei seimos nariai labai megsta maudytis, jei nebutu ventiliacijos, tai butu juodos sienos.
Atsakyti
QUOTE(longger @ 2016 06 03, 17:41)
Jūs visiškai teisus. Turint dujinį ar elektrinį šildymą kondicionierius yra labai superinis reikalas. Viską protingai sudėliojus minusai minimalūs, o efektas staigus ir juntamas. viskas keičiasi, kai turi ŠS, o ne dujas. Kam dar keli kondicionieriai su visais savo vamzdynais ir išoriniais bei vidiniais blokais, kai turi vėsinimo funkciją pagal nutylėjimą?


Pakankamai objektyvus pastebejimai. Tesiant objektyvumo tema - taip, turint pagrindini sildymo saltini ŠS su papildomu bonusu-pasyviu vesinimu, tiketina, jog kondicionierius buciau atmetes. Tai butu jau neracionalu ir islaiduniska. Mano atveju svarstymas buvo isirengti ŠS kaip alternatyvu sildymo saltini salia dujinio katilo, bei naudoti tuomet, kai SS yra efektyvus (iki ~ -5), kartu turint pasyvia vesinimo funkcija. Taciau galiausiai buvau itikintas, kad siuo atveju racionaliau yra pasilikti su duju kond.katilu ir konkreciai vesinimo uzsiimanciu irenginiu - kondicionieriumi. Taigi as laikau, kad visi yra racionalus, turedami SS su vesinimu ir papildomai kond.neirengineje, taciau tai niekaip nepaneigia mano isitikinimu del vesinimo efektyvumo.
Beje, vienas idomus pastebejimas. Daikin oficialus atstovas lietuvoje - Industek, nerekomenduoja ŠS naudoti pasyviam vesinimui. Bandant gilintis, kodel konkreciai, atsakymas abstraktus - ŠS yra sildymo, o ne vesinimo irenginys. Aisku, galbug cia ir marketinginiai dalykai, nes kitur su tokiu kategoriskumu nesusiduriau.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2016 06 03, 23:44)
Nihrena tas ByPassas namo neatvėsina

Gali būti - nebandžiau, nežinau, todėl nesiginčiju. Bet naktį geriau naudoti bypassą, o kaip dieną - nežinau. Beje, kaip pats namą vėsinai per šiuos karščius?
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2016 06 04, 06:32)
Bet cibulis savo utopijose yvena ir nenori suprasti,apgaudineja save.

Kokios tos utopijos? Prašyčiau detaliau.
Papildyta:
QUOTE(Adwoco @ 2016 06 04, 07:43)
O as teigiu, kad jeigu keliate auksciausius standartus namo sandarumui, silumos laidumui, vedinimui, tai tereiketu pripazinti, kad efektyvumo prasme toki auksta vesinimo standarta palaikytu tik kondicionieriai, su tinkamai parinktomis montavimo vietomis, darbo rezimais ir pazangia iranga. Cia tik pastebejimas, kad nederetu taikyti dvigubu standartu skirtingoms sistemoms.

Taip, kėliau aukščiausius standartus, bet ne vėsinimui. Idealiu atveju geriausiai su vėsinimu tvarkosi išorinės žaliuzės. Bet kaip sakiau, jos mano visiems langams būtų kainavę apie 17 000 ar 18 000 Lt. Visiškai absurdiška suma. Todėl aš nusprendžiau pasielgti kitaip.

Pirmo aukšto vitrinas jau ir taip šešėliuoja stogelis. Realiai su karščiu reikia kovoti tik antro aukšto languose. Čia žadu sumontuoti vidines žaliuzes, kurios priglus prie pat stiklo. Esu kažkur skaitęs, kad lauko žaliuzės sulaiko apie 90 proc. saulės, kuomet vidinės apie 30 proc. Pridėkime pasyvią vėsinimo funkciją, galbūt dar naktinį namo vėsinimą per langus ar bypass ir manau, kad tikrai bus komfortiška temperatūra name. Tokia sistema man papildomai kainavo tik 2000 Lt. Skirtumas akivaizdus.

Be to pasyvus vėsinimas kažkiek dar įkraus gręžinį. Antras dalykas, mašinoje negalima laikyti didesnio nei 5 laipsnio skirtumo tarp vidaus ir lauko. Manau, kad ir name panašus skirtumas idealus. Aš mašinoje dažnai laikau 4 laipsnių skirtumą, todėl jei name pasieksiu bent 3-4 laipsnių skirtumą lyginant su lauku man to tikrai pakaks. O išlaidos tokiam vėsinimui bus stipriai mažesnės nei su kondiške. Ir dar sveikiau.
Papildyta:
QUOTE(Adwoco @ 2016 06 04, 07:43)
O del to duso, tai jeigu jau taip sveikuoliskai norite gyvuoti, tai turetumete zinoti, kad uz salta dusa kur kas sveikiau yra kontrastinis dusas: saltas-karstas. Bute/name tas nesunkiai pasiekiama, o va gerb. Broniui prie sulinio jau butu sunkiau:)

O tai tau atrodo, kad aš maudausi tik po šaltu vandeniu? Sunku su tavimi susišnekėti. Pirmiausiai nusiprausiu šiltu vandeniu, o tada apsipilu vėsiu. Tai čia kontrastinis dušas ar ne?
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2016 06 04, 10:16)
Pirmiausiai nusiprausiu šiltu vandeniu, o tada apsipilu vėsiu. Tai čia kontrastinis dušas ar ne?

Ne
Atsakyti
QUOTE(Adwoco @ 2016 06 04, 08:43)
... tai karstai gincijotes, kad ne tame amziuje gyvename, namas turi buti siltas ir sandarus, t.y. tarnauti zmogui. ...


Šios pozicijos aš laikausi ir dabar, tik tada aš buvau įsitikinęs, jog tokia kryptis yra teisinga, o dabar aš tai žinau.
QUOTE
...Bet stai vesinimo tema ir namas jau neturi tarnauti zmogui,...


Sutikim, kad tai yra tik Jūsų padaryta išvada, kuri teisingai atrodo tik Jums wink.gif.

QUOTE
...O as teigiu, kad jeigu keliate auksciausius standartus namo sandarumui, silumos laidumui, vedinimui, tai tereiketu pripazinti, kad efektyvumo prasme toki auksta vesinimo standarta palaikytu tik kondicionieriai, ...


EE ar PN namas yra taip gerai apšiltintas, kad jo šildymui nereikalinga galinga šildymo sistema, tad iš 12kW-24kW šildymo šaltinio galingumo, tokiame name lieka tik apie 3kW. Su tokio galingumo šilumos šaltiniu, atšaldytą namą po išvykos atostogauti, greitai jau neprišildysi, nes šildyti gali tekti net savaitę kad namas prišiltų. Todėl ir teigiama, kad net išvykstant ilgesniam laikui iš namo, nereikia keisti jokių namo šildymo režimų. Finansiniu požiūriu tu beveik nieko neprarasi, o komforto lygis visai kitas.

Prisilaikant tokios pat ideologijos vėsinimo sistemos irgi nereikėtų daryti tokio pat galingumo, kaip ir standartiniam namui. Ir vėsinti EE namą reikia ne prikaitinta iki negaliu jau ištverti daugiau, įjungus mygtuką per keliata minučių, o pastoviai palaikant užduotą temperatūrą neleidžiant jam net pradėti šilti.

Aišku, niekas nedraudžia statyti kondicionieriaus ir vėsintis EE namui neįprastais galingumais, bet sutikit, tai šiek tiek ne iš tos operos wink.gif.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2016 06 04, 11:16)
Gali būti - nebandžiau, nežinau, todėl nesiginčiju. Bet naktį geriau naudoti bypassą, o kaip dieną - nežinau. Beje, kaip pats namą vėsinai per šiuos karščius?
Papildyta:

Kokios tos utopijos? Prašyčiau detaliau.
Papildyta:

Taip, kėliau aukščiausius standartus, bet ne vėsinimui. Idealiu atveju geriausiai su vėsinimu tvarkosi išorinės žaliuzės. Bet kaip sakiau, jos mano visiems langams būtų kainavę apie 17 000 ar 18 000 Lt. Visiškai absurdiška suma. Todėl aš nusprendžiau pasielgti kitaip.

Pirmo aukšto vitrinas jau ir taip šešėliuoja stogelis. Realiai su karščiu reikia kovoti tik antro aukšto languose. Čia žadu sumontuoti vidines žaliuzes, kurios priglus prie pat stiklo. Esu kažkur skaitęs, kad lauko žaliuzės sulaiko apie 90 proc. saulės, kuomet vidinės apie 30 proc. Pridėkime pasyvią vėsinimo funkciją, galbūt dar naktinį namo vėsinimą per langus ar bypass ir manau, kad tikrai bus komfortiška temperatūra name. Tokia sistema man papildomai kainavo tik 2000 Lt. Skirtumas akivaizdus.

Be to pasyvus vėsinimas kažkiek dar įkraus gręžinį. Antras dalykas, mašinoje negalima laikyti didesnio nei 5 laipsnio skirtumo tarp vidaus ir lauko. Manau, kad ir name panašus skirtumas idealus. Aš mašinoje dažnai laikau 4 laipsnių skirtumą, todėl jei name pasieksiu bent 3-4 laipsnių skirtumą lyginant su lauku man to tikrai pakaks. O išlaidos tokiam vėsinimui bus stipriai mažesnės nei su kondiške. Ir dar sveikiau.
Papildyta:

O tai tau atrodo, kad aš maudausi tik po šaltu vandeniu? Sunku su tavimi susišnekėti. Pirmiausiai nusiprausiu šiltu vandeniu, o tada apsipilu vėsiu. Tai čia kontrastinis dušas ar ne?


Prasyk neprases,detaliau nebus. Geriausia kai zmogus pats tai isbando..O tau... Sakyk nesakes.. beto ju buvau minejes,bet tu kaip visada... Trukt uz vadziu ir vel is pradziu..
Atsakyti
QUOTE(Adwoco @ 2016 06 04, 09:34)
Pakankamai objektyvus pastebejimai... ...
. Taciau galiausiai buvau itikintas, kad siuo atveju racionaliau yra pasilikti su duju kond.katilu ir konkreciai vesinimo uzsiimanciu irenginiu - kondicionieriumi...

Dujos - racionaliausias dildymo budas, jei namas yra siltas, o kondicionierius Lietuvoje bus reikalingas po 20metu, kai klimatas atsils dar 3 laipsniais. Del 2 savaiciu per metus kisti pinigus i kondicionavimo sistema yra absurdas. Nebent pinigai pleso kisene.
Atsakyti
QUOTE(Adwoco @ 2016 06 04, 09:34)
bei naudoti tuomet, kai SS yra efektyvus (iki ~ -5), kartu turint pasyvia vesinimo funkcija.


Pala pala, jūs maišot ŠS oras-vanduo su gruntas-vanduo.

Jūs kalbat apie oras-vanduo ŠS. Taip jie efektyvūs tik iki minusinių temperatūrų, bet jie neturi pasyvaus vėsinimo funkcijos. Jie gali vėsinti tik aktyviai, naudojant kompresorių.

Pasyviai vėsinti gali tik gruntas-vanduo šilumos siurbliai, kurie tiesiogiai, be jokių konversijų, gali paimti vėsą iš grunto. Kai reikia vėsinti, oras karštas, be kompresoriaus vėsos nepaimsi.

gruntas-vanduo šilumos siurbliai gali dirbti taip pat efektyviai lauke esant bet kokiai temperatūrai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 04 birželio 2016 - 21:16
QUOTE(cibulis @ 2016 06 04, 11:16)
Beje, kaip pats namą vėsinai per šiuos karščius?


Su rekupo ByPassu, bet jis nihrena neveikia, namo visai nevėsina.

Hrenova komfovent rekupų automatika. Nori, kad dienos metu namo nekaitintų, o nakties metu įsijungtų ByPassas, ryte ir vakare turi nustatymus kaitaliot rankiniu būdu. Absurdas konkretus. Gal nesuprantu, nemoku, bet bent jau normalią eksploatacijos instrukciją parašytų.

Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2016 06 04, 21:15)
Pala pala, jūs maišot ŠS oras-vanduo su gruntas-vanduo.

Jūs kalbat apie oras-vanduo ŠS. Taip jie efektyvūs tik iki minusinių temperatūrų, bet jie neturi pasyvaus vėsinimo funkcijos. Jie gali vėsinti tik aktyviai, naudojant kompresorių.


Taip, mano alternatyvoje buvo oras-vanduo ŠS. Pasyvaus vesinimo apibrezimo ir palyginimo su gruntas-vanduo detaliai neanalizavau, tai uz mane dare santechnikas ir irangu pardavejai, as orientavausi i rezultata- atvesinto termofikato padavima i grindis, ka oras-vanduo ŠS padaryti gali. Tiesa, berods reikia papildomo pamaisymo indo, nesu tikras.
Atsakyti
QUOTE(Adwoco @ 2016 06 04, 23:41)
Taip, mano alternatyvoje buvo oras-vanduo ŠS. Pasyvaus vesinimo apibrezimo ir palyginimo su gruntas-vanduo detaliai neanalizavau, tai uz mane dare santechnikas ir irangu pardavejai, as orientavausi i rezultata- atvesinto termofikato padavima i grindis, ka oras-vanduo ŠS padaryti gali.


Taip, paduoti atvėsintą termofikatą į grindis gali, bet tai jis daro gal 10-20 kartų didesne kaina, nei tikrasis Pasyvus vėsinimas, kurį atlikti gali tiktai gruntas-vanduo šilumos siurbliai.

Renkantis iš jūsų varianto žinoma kad kondicionierius geresnis pasirinkimas. Jis ir šildys ir šaldys už panašią kainą, kaip ir oras-vanduo šilumos siurblys, kainuos už oras-vaduo ŠS keleriopai pigiau, esant pliusinėms temperatūroms namą šildys panašu, kad pigiau už dujinį katilą tik tiek, kad karšto vandens neparuoš, bet vandenį bet kokiu atveju geriau ruošti dujomis, kai jos yra įvestos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 birželio 2016 - 00:27
QUOTE(cibulis @ 2016 06 04, 11:16)
Gali būti - nebandžiau, nežinau, todėl nesiginčiju. Bet naktį geriau naudoti bypassą, o kaip dieną - nežinau. Beje, kaip pats namą vėsinai per šiuos karščius?


Primečiau kiek gi šilumos gali išnešti rekupas per valandą. Tarkim varom 300 m3/h, tarkim idealų atvejį, pučiam 10C vėsesnį orą (o tiek tikrai retai kada būna per karščius, gal tik pačią vėsiausią nakties valandą). Taigi per valandą iš namo per rekupą išpučiama siaubingas energijos kiekis - 0,84 kWh. O kiek ten energijos reikia, kad pakelti namo temperatūrą 1C? 20-30 kartų daugiau?

Taigi nedėčiau daug vilčių į šaldymą su bypass'u. Jo pakaks realiai tik buitiniams pritekėjimams pašalinti
Atsakyti