A, A+, A++, Pasyvus namas - 38

šiek tiek netiksliai pasakiau, šiandieną jau rodo +23C viduje. Prieš pora dienų dar buvo +21C. Baigia termomasė įsikrauti.
Apšiltintas ir užsandarintas. žaliuzės dar nenaudojamos.

Jau savaitę kaip spigina karščiai. Kiek laiko betonas tvarkėsi su karščiu ir po kiek dienų name temperatūra pašoko? Sandarumo testą darėte?

Termomasė- termomase, bet kaip šiluma iš lauko pasiekia termomasę viduje, jei sienos, langai saugo.
Viskas izoliuota ir šešėliuota.
Nuo ko ta termomasė įšils?. Kazkaip galai nesueina...

Palaipsniui viskas įšyla, vienur greičiau, o kitur lėčiau. O jei dar namas sandarus ir visai nevedinamas , tai daug ir nereikia. Pas mane kaip geroje pirtyje vidurdienį nes grindys isbetonuotos ir dar laistau kelis kartus prie tokių karščių Tuoj ateis pietinio ir vakarinio stogelio eilė ir tikiuosi pagerės situacija.

Pasidalinsiu, ką pasyvus vėsinimas nudirbo per dieną. Kai įjungiau vėsinimą ir šiek tiek pravėdinau namą, pirmame aukšte buvo +26,9, antrame +29. Tai buvo apie 10 val. ryto. Buvau nuvažiavęs prie namo apie 15 val. Pirmame aukšte buvo +27,4, antrame aukšte buvo +29. Kaip esu minėjęs, žaliuzių ar užuolaidų nėra, tačiau pasyvi vėsinimo funkcija neleido name užkelti temperatūros, nors saulė spigino visą dieną. Tiesa, pirmas aukštas yra šešėliuojamas, antras - ne.

Šį vakarą 21.30 val. pirmame aukšte radau +25,7 laipsnius, antrame aukšte buvo +27 laipsniai. Pirmas aukštas per pusę paros atvėso 1,2 laipsnio, o antras atvėso 2 laipsniais. Visą dieną visi langai buvo uždari. Vakare pravėdinus namą apie 20 minučių pirmame aukšte atvėso iki +25 laipsnių, antrame aukšte buvo tiek pat +25 laipsniai. Visai neblogas rezultatas per pusdienį. Šiai nakčiai palikau antro aukšto langus pravirus mikroventiliacijai. Įdomu, ką rasiu rytoj?

Gręžinyje vaikšto tokios temperatūros: iš gręžinio ateina +12,9, į gręžinį grįžta +15,4. Skirtumas siekia 2,5 laipsnio. Tikėtina, kad per ilgesnį laiko tarpą lauko šilumą kaip reikiant pamaitins gręžinį. Grindyse vaikšto tokios temperatūros: į grindis ateina +18 (taip ir nustatyta), o iš grindų grįžta +20,4. Skirtumas 2,4 laipsnio, t.y. tiek laipsnių iš grindų betono paima pasyvi vėsinimo funkcija ir nuneša į gręžinį.

Šį vakarą pasyvi vėsinimo funkcija prisuko 967,91 kWh elektros, rytą buvo 967,27 kWh. Skirtumas siekia 0,64 kWh. Tiek prisuko lygiai per 11 val. Išeitų, kad per parą prisukti turėtų apie 1,4 kWh elektros. Jei be perstojo pasyvi vėsinimo funkcija dirbs visą mėnesį, tai prisuks apie 42 kWh elektros. Su mano elektros planu išeina apie 5,30 euro. Tikėtina, kad vėsinimo funkcija visą mėnesį nedirbs, todėl gali susidaryti tik kokie 4 eurai. Joks kondicionierius taip pigiai namo neišvėdintų.
Papildyta:

Jei vėdini namą pravėręs langus, tai šiltas oras įeina į namą. Štai tas oras su laiku ir turėtų prikaitinti namą. Ir ne esmė, kad namas šėšėliuojamas, bet šiltas oras viduje turi u-kelti temperatūrą. Ypač kuomet tavo namas nėra sunkus.

Todėl jei tavo namo karštas lauko neprikaitina, o drėgmė siekia 60-70 proc., tai gal prastai namą vėdini? O gal žiūri į termometrą tik rytą, kuomet name daug vėsaus ir drėgno nakties oro? Pažiūrėk, kokios temperatūros ir drėgmė būna dienos metu. Jei ir diena laikosi 60-70 proc. drėgmė, o name temperatūra nepakyla bent 1-2 laipsniais, tai tada aš nieko nežinau.

Jei langu nebutum darinejes tai butu tiksiau,bet dabar.. Ateini,padarai skersveji name ir dziaugies kad nukrito temperatura ... Na,idomu kaip toliau bus, bet tas langu darinejimas... Tu nori tiksliai suzinoti ka vesinimas gali,ar save apgauti?

O tu name gyvendamas nedarinėji langų? Šiuo metu naktimis miegi su uždarytais langais? Niekas man nedraudžia darinėti langų: nei PN filosofija, nei paprastas pragmatiškas požiūris, nei dar kas nors. Kai projektavome namą ir skaičiavome su PHPP, tai Karolis būtent ir siūlė vėsinti namą naktimis su pravertais langais ir bypass funkcija.

Mano namas per visus šiuos karščius nebuvo vėdinamas naktimis. Tik dienomis buvo pradaryti langai, todėl namas po truputį vis labiau ir labiau kaito. Naktį praverti langai padės greičiau išvaikyti termomasėje sukauptą šilumą.

Tikriausiai pastebėjai, kad net ir su uždarytais langais per dieną pasyvus vėsinimas numušė temperatūrą: pirmame aukšte 1,2, o antrame aukšte 2 laipsniais.

Ir esminis dalykas: mano namas tikrai labai sandarus, todėl kol nėra priverstinės ventiliacijos labai nemalonu būti name be pravertų langų. Kam prakaituoti, jei galima įsileisti gaivos - bent jau tuo metu, kai būnu name.

kokios galios pas jus ŠS? labai jau nedaug suvartoja energijos darbiniame cikle
0,65kWh/11val=0,058 kW ... blyn, mano vien cirkuliacinis daugiau suvalgo, o pas jus jie turėtų būti du ir dar kompresoriaus darbas. Šiaip net ir mažiukai inverteriniai geoterminiai ŠS mažiau 0,5kW labai retas kuris vartoja. Čia kartu su cirkuliaciniais. Ar pas jus kažkaip kitaip viskas realizuota?

pasyviam vesinime kompresorius nera naudojamas visai, dirba tik cirkuliaciniai ir vesinimui naudojamas atskiras silumokaitis. Jeigu kalbetume apie aktyvu vesinima, tada kompresorius butu ijungiamas. Tokiu budu oras-vanduo sistemose vyksta vesinimo procesas.

Namo vėsinimas, palikus naktį pravirus antro aukšto langus, nieko nepadėjo. Šį rytą pirmame aukšte buvo 26,7 laipsniai, o drėgmė siekė vos 35 proc. (per naktį drėgnas nakties oras neužkėlė drėgmės namo viduje). Antrame aukšte buvo dar karščiau - net +31 laipsnis. Tačiau abu termometrai yra pietrytinėje pusėje, o antro aukšto vos ne ant saulės. Nunešiau antro aukšto termometrą į vakarų šiaurės pusę ir temperatūra nukrito iki +29 laipsnių. Žodžiu, pirmame aukšte rytą buvo +27, antrame +29 laipsniai.

Dabar uždariau visus namo langus ir padidinau cirkuliacinių siurblių našumą. Iki šiol buvo tokie cirkuliacinių nustatymai: į grindis dirbo 45 proc. galingumu, o į gręžinį - 50 proc. galingumu. Vakar girdėto arbatinuko virimo efekto neliko nė lašo. Šiandieną į grindis ir į gręžinį nustačiau tokį galingumą, t.y. ir grindų, ir gręžinio cirkuliacinis siurbliukas dirbs 70 proc. pajėgumu. Garsas šiek tiek katilinėje padidėjo, bet jis nėra toks didelis kaip vakarykštis. Toks švelniai malonus švilpimas. Išeina, kad grindų cirkuliacinio siurblio našumą padidinau net 55 proc., o gręžinio - 40 proc.

Vėsa name akivaizdžiai juntama net su uždarytais langais. Jaučiasi, kad nuo apačios ateina vėsumas. Akivaizdžiai šaltesnės tapo ir grindų plytelės. Įdomu tik ar nepradės drėgti parktelentės? Čiupinėjau vienoje vietoje, tai visiškai sausos, nors kažkokios vėsokos.

Šį rytą buvo prisukta 968,41 kWh elektros. Startuojant prieš parą su vėsinimu skaitliukas rodė 967,27 kWh elektros. Taigi per parą ir dar kokį pusvalandį prisuko 1,14 kWh elektros - net mažiau nei skaičiavau. Tikėtina, kad lauke kritus temperatūrai žemiau +20 siurblys gana nemažą nakties dalį prastovėjo nedirbantis.

Taigi dabar paliksiu namą su uždarytais langais, bet galingiau nustatyta pasyvia vėsinimo funkcija. Gali būti, kad namo vėsinimas veikia panašiai kaip kondicionierius mašinoje: jei atsidarai langus ir įjungi kondicionierių, tai praktiškai nesijaučia jokios vėsos, nes viskas išgaruoja į lauką. Todėl pabandysiu ir namą vėsinti panašiai kaip mašiną: su uždarais langais ir padidinta vėsinimo galia. Įdomu, ką reikėtų daryti su rekuperatoriumi tokiu atveju? Jei jį laikyti įjungta, tai jis prineš karšto lauko oro. Nebent nakčiai didinti oro kiekius, o dieną sumažinti? Ar dar yra kažkoks kitas variantas?

Jei rekupas sugeba sugrazinti siluma, tai lygiai taip pat sugebes grazint ir salti.

Turi galvoje, kad dieną reikia laikyti normaliai įjungtą rekuperatorių, nes jei lauke +30, o viduje +25, tai rekuperatorius įpūs vėsesnį nei +30 orą. Įdomu, kokios temperatūros jis galėtų būti? Ta prasme ar su laiku lauko oras neprišildys namo vidaus, t.y. nepradės pūsti karštesnio nei +25 oro.

O naktį su bypassu tikrai galima paimti vėsaus oro iš lauko. Čia viskas aišku. Ir naktį reikia nustatyti didesnius oro kiekius. Ypač jei įmanoma nustatyti, kad pirmame (ne miegojimo aukšte) būtų pučiame didesni oro kiekiai, o antrame aukšte - mažesni. Nes galima greitai peršalti miegant.