A, A+, A++, Pasyvus namas - 38

neee. pas mane yra daug betono ir muro (arko 50m3, + gb perdanga apie 100m2, + 15m3 betono i 1a ir 2a grindis).

Nežinau, nesu fizikas. Aš tik vieną suprantu: jei namas vėdinamas pro langus, tai ne esmė ar namas sunkus, ar lengvas, bet jis per tokius karščius prikais. Šešėliavimas irgi negali išspręsti problemos, nes karštas oras vis tiek patenka į vidų.

Kodėl Arkavos namas neperkaista - man mistika. Gal tikrai termometrai kalti. Tegul išneša savo termometrus į lauką ir palieka kur pavėsyje. Jei drėgmė ir temperatūra nelabai keisis, tai tikrai termometrai kalti.
Papildyta:

O kokie jūsų stiklo paketai? Gal jie visai nepraleidžia saulės šilumos, todėl namas ir neperkaista? Koks stiklo paketų saulės šilumos pralaidumo parametras q?

Siom dienom 23 viduj, pastatyti 3 termometrai. Nakti- atviras miegamojo langas, rytais nukrenta iki 22-21.
Termomasės nedaug, tik grindys.
P.s Termomotrai geri, išnešus lauke dregmė normalizuojas iki 40-43.
Kodėl viduj 60- mistika, prie atviru langu...

Jei per naktį per tokius karščius nukrenta 1-2 laipsniais, tai manau viskas gerai. Tikrai negali temperatūra drastiškai šokinėti. Man keista, kodėl name temperatūra nepakyla, kuomet lauke +29 rekuperatoriaus - nėra, kondicionieriaus - nėra, o namas vėdinamas per langus. Ir jei tas šiltas lauko oras patenka į namą, tai name negali būti 60-70 proc. drėgmė. Mano name šiuo metu drėgmė tik 37 proc. O kokie tavo stiklo paketai?

4gnp-18TGI-4GNP-18TGI-4gnp ant paketo

Pas mane net su GN1.0 paketais taškentas. 2a 26c 1a 24c. Vakariniai langai tikras blogis

rekupas 3 greiciu kai lauke nakti nukrenta iki 22 21c nesugeba per nakti atvesint

Kaip fizikas dėl drėgnumo paaiškinsiu. Dabar lauke Vilniuje yra 19C, 59% drėgnumo oras. Toks oras, pašilęs iki 22C bus ~50% drėgnumo. Pridedame žmonių iškvėpuotą drėgmę, buityje išsiskiriančią (augalai, dušas, maisto gaminimas, skalbiniai ir t.t.) ir gauname 60-70%.

Pakaitinus šitą orą iki 28C, santykinio drėgnumo teliks ~35%

O dėl temperatūrų šokinėjimo - pro atvirus langus ne tokia ir didelė ta oro apykaita, net ir ta nedidelė termomasė susitvarko. Jei saulė tiesiogiai neužkaitina vidaus per langus, temperatūra per daug ir nesukyla.

Namo isilimo-perkaitinimo priezastis yra lagu orientacija saliu kryptimi , ju didumo ir seseliavimo nebuvimo problemu visuma .

Užkūriau geoterminio siurblio pasyvų vėsinimą. Prieš įjungiant siurblį pirmame aukšte buvo 27,9 laipsniai šilumos, antrame aukšte (nepadariau nuotraukos) - net 34 laipsniai. Tiesa, antrame aukšte termometras stovi prie pat pietrytinio lango, o tuo metu kaip tik ir spigino rytinė saulutė. Štai čia video medžiaga.

Gali būti sunku patikėti, bet per kokias 15-20 minučių pirmame aukšte temperatūra krito 1 laipsniu iki 26,9 (drėgmė nepasikeitė), o antrame aukšte krito net 5 laipsniais iki 29 laipsnių. Per kokias 15-20 minučių name tapo akivaizdžiai vėsiau. Jausmas toks, kad iš kažkur eina vėsa, bet nėra stipraus vėjo pūtimo kaip nuo kondicionieriaus. Tas pirmas 15-20 minučių buvau pravėręs visus langus ir lauko duris. Dabar langai ir durys uždarytos. Name niekas nedirba. Įdomu kokias temperatūras rasiu vakare ir kokias po paros laiko?

Pasyvios vėsinimo funkcijos darbo režimas nustatytas taip, kad kai lauke daugiau nei +20, jungiasi vėsinimas, tačiau į grindis nepaduoda žemesnės nei +18 laipsnių temperatūros. Čia dar papildomi parametrai. Pirmas skaičius, kur 0 h reiškia, kad kai lauke +20, siurblys jungiasi iš karto (be jokio atidėjimo). Antrasis reiškia, kad kai lauke temperatūra kris žemiau +20, siurblys veiks dar 3 h ir tik tada išsijungs. Pasyvi vėsinimo funkcija neturi histerizės. Galima reguliuoti tik kokį termofikatą paduoti į grindis ir nuo kokios lauko temperatūros. Į grindis galima paduoti ne mažiau nei +18, bet "Tenko" atstovas sakė, kad daugiau +20 irgi nieko gero nebus. Žodžiu, temperatūras grindyse galima reguliuoti nuo +18 iki +20 laipsnių. Įdomu tik nuo kokios lauko temperatūros jungti vėsinimą? Gal nuo +20 per anksti? O gal kaip tik gerai? Galbūt ir veikimą reikėtų sutrumpinti, t.y. kai lauke žemiau nei +20 laipsnių, kad vėsinimas dirbtų ne 3 val. kaip nustatyta dabar, o, pvz., gal kokią 1 val.

Taip pat nuėmiau elektros skaitliuko parodymus (967,27 kWh). Pažiūrėsim, kiek per parą ar per savaitę prisuka elektros. Jei matysiu, kad vėsinimas nekenkia grindims (jos nedrėgsta ar pan.), tai pasyvią vėsinimo funkciją paliksiu veikti per visą vasarą. Štai tada ir bus aišku, kokios temperatūros laikosi viduje ir kiek elektros prisuka ši siurblio funkcija.

Pas mane +21C kaip įkalta dieną, naktį. Dar neveikia nei viena sistema.
Stoglangiai nešešėliuoti, bet išorinės žaliuzės jau sumontuotos.

Pas jus per langus prikaitina. Natūralus vėdinimas šiuo atveju mažai įtakoja patalpų temperatūrą.

Na pas tave Kompakt įrenginys, tai gal geresnis. Mano Domekt, nepriverčiu jo dirbti taip, kad naktį vėsintų patalpas, o dienos metu neleistu karščioį namus.

Buvau šokiruotas, kad per kelias dienas mano namas perkaito. Pradėjau ieškoti nustatymų, kaip rekuperatoriaus pagalba galima būtų vėsintis, o jis pas mane vidurį dienos prie lauko +30C sustabdęs rotorių ir pompuoja lauko karštį į mano namus. Tai kur tau namas taip greitai neperkais. Dabar ieškau, kaip galima būtų sureguliuoti rekuperatorių, kad bent jau lauko šilumos neleistų ir nerandu. Randu tik tupai suprogramuotą rekuperatoriaus valdiklį absoliučiai nepritaikytą Lietuvos vasaroms. Taip gaunasi, kad Komfovento Domekt serijos rekuperatoriai skirti namą vėdinti tiktai žiemą, o vasarą tipo vėdinti nereikia?

Kokie tavo rekuperatoriaus nustatymai, kad pavysta namą vėsinti?
Papildyta:


Nepadarei klaidos, neprirašei vieno GNP per daug? per vidurį?

Kokia nei viena sistema neveikia? Žaliuzės tik ant stoglangių ar ant visų langų? Namas visiškai apšiltintas ir užsandarintas ar dar vyksta procesas?