Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++, Pasyvus namas - 38

QUOTE(cibulis @ 2016 05 03, 21:41)
Matai jau sutarėm, kad tiek B klasės name, tiek A+ klasės name žiemą nemiegosi prasidaręs langų. Todėl žiemą A+ klasės namas turi privalumą, nes jame šilta, o oras gaivus.

Tuo tarpu vasaros metu abiejuose namuose gali langus visą parą pravirus laikyti. Tai niekaip neįtakos nei vieno namo šildymo ar kitų išlaidų.

O jei geriau suprastum A+ klasės namą, tai pamatytum, kad jam reikia tiek mažai energijos, kad kaminamas neapsimoka. Tiesiog brangus dalykas. Jei nori daryti dujinį šildymą, dėk tą savo kaminą, - niekas nedraudžia, bet A ir aukštesnės klasės namui privalumu pasiekti 0,6 sandarumą. Niekas tau kamino irgi nedraudžia dėti tik namo sandarumą bus sunkiau pasiekti.

O žmonės daro kuo mažiau varstomų langų, nes nuo to namo vėdinimas nesikeičia ir nenukenčia, nes A klasės namas turi rekuperaciją. Aišku aš už daugiau varstomų langų ir mano kiekvienoje patalpoje, kur yra langas bent vienas yra varstomas. Kiti daro mažiau varstomų langų - jų reikalas. Čia irgi galima elgtis liberaliai. Tai nėra dogma kaip tu nori nupiešti.

Matai, tam tikri A+ apribojimai gerokai apsunkina gyvenima. Kiekviename miegamajame turetu buti varstomi langai, o svetaineje turi buti durys i terasa. Varstomi langai, o ypac durys i terasa yra tragedija sandarumo atzvilgiu. Kiek skaiciau, pats tuo isitikinai.
Ka daryti su pirtim, kurioje kaminas neisvengiamas?
Ka daryti, jei nori tikro zidinio?
O jei dar planuoji dujini sildyma? Na tiek to, sita gali suplanuoti namo isoreje, mors nekazkas turbut gautusi, be to, turbut neisvengtum silumos nuostoliu.
Ka daryti su garo nutraukimu is virtuves, uzklijuos rekuperatoriu taukai smile.gif
Visi sitie reikalai numus kategorija geriausiu atveju iki A.
Atsakyti
QUOTE(bruonius @ 2016 05 03, 21:02)
Matai, tam tikri A+ apribojimai gerokai apsunkina gyvenima. Kiekviename miegamajame turetu buti varstomi langai, o svetaineje turi buti durys i terasa. Varstomi langai, o ypac durys i terasa yra tragedija sandarumo atzvilgiu. Kiek skaiciau, pats tuo isitikinai.
Ka daryti su pirtim, kurioje kaminas neisvengiamas?
Ka daryti, jei nori tikro zidinio?
O jei dar planuoji dujini sildyma? Na tiek to, sita gali suplanuoti namo isoreje, mors nekazkas turbut gautusi, be to, turbut neisvengtum silumos nuostoliu.
Ka daryti su garo nutraukimu is virtuves, uzklijuos rekuperatoriu taukai smile.gif
Visi sitie reikalai numus kategorija geriausiu atveju iki A.

Mano kiekviename kambaryje yra po varstomą langą, svetainėje yra durys į terasą. Tačiau mano namo sandarumas 0,21, t.y. 3 kartus geresnis nei privaloma. Ir jis bus dar geresnis, nes sutaisys brokuotus langus. Tai nereiškia, kad nesandarumą lemia varstomi langai. Nesandarumą lemia brokuoti ar prastai sureguliuoti, įstatyti langai.

Pirtis yra blogis bet kokiame name. Pirtį reikia statyti atskirai nuo namo. O jei labai nori, tai gali padaryti, bet bus labai brangu. Neapsimoka. Židinį irgi gali daryti tik gerai išspręsk kamino sandarumo klausimą. Įtariu, kad įmanoma tik brangu. O taip pat faktas, kad židinius žmones kuria tikrai retai. Ir gi nereikalingas daiktas.

Su gartraukiu jokių problemų. Dedi roatacinį rekūpą, kuris turi atskirą kanalą gartraukiui ir vargo nematai. Arba darai, kaip aš pasidariau pas save. Viskas ten veiks.
Atsakyti
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2016 05 03, 22:18)
Mano kiekviename kambaryje yra po varstomą langą, svetainėje yra durys į terasą. Tačiau mano namo sandarumas 0,21, t.y. 3 kartus geresnis nei privaloma. Ir jis bus dar geresnis, nes sutaisys brokuotus langus. Tai nereiškia, kad nesandarumą lemia varstomi langai. Nesandarumą lemia brokuoti ar prastai sureguliuoti, įstatyti langai.

Pirtis yra blogis bet kokiame name. Pirtį reikia statyti atskirai nuo namo. O jei labai nori, tai gali padaryti, bet bus labai brangu. Neapsimoka. Židinį irgi gali daryti tik gerai išspręsk kamino sandarumo klausimą. Įtariu, kad įmanoma tik brangu. O taip pat faktas, kad židinius žmones kuria tikrai retai. Ir gi nereikalingas daiktas.

Su gartraukiu jokių problemų. Dedi roatacinį rekūpą, kuris turi atskirą kanalą gartraukiui ir vargo nematai. Arba darai, kaip aš pasidariau pas save. Viskas ten veiks.

Tavo namas nera maksimalistinis termosas, langai atsidaro ir tai yra gerai, dziaugsies daugybe kartu ateityje.
Pirtis yra geris, bet ca kaip kam.
Zidinys - prabangus nebutinas zaisliukas. Gerai, kad ir neturiu.
Veikia oro nutraukimas is virtuves ir pas mane, tik namo kategorija gerokai zemesne. Buciau is bedos isspaudes iki b su pliusu, bet kamiinai ir tamburai pamaise.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gorada: 04 gegužės 2016 - 14:05
QUOTE(citizenas @ 2016 05 03, 23:33)
As ne iš tų, kurie džiaugiasi, kad valstybėje dauguma yra kvailiai, nes juos lengva valdyt sau reikiama linkme.
Aš iš tų, ........
....į langus balandžio poravimosi metu, iš kavos gėrimo terasoje ir iš miegojimo apsikabinus savo bobą su vilnonėm kojinėm sausio mėnesį...

Jei geriau isigilintum i cibulio namo statymo procesa, tai pamatytum, kad cibulis nesamoniu nedaro ir i krastutinumus nepuola. Vienintelis jo krastutinumas yra tai, kad jis nama stato pagal A++ koncepcija ir tai daro nuosekliai. Zmogus turi tiksla ir jo siekia kryptingai. Jis nedaro tokiu nesamoniu kaip elektriniai sildymai, nevarstomi langai, 40cm storio polistirolis ant sienu, rekuperatoriaus oro padavimas po zemem ir t.t. Viskas tiksliai ir protingai. Net tvora pasidare gelezine, kuri tulam lietuviui prie plastikinio termoso jokiais budais nekomponuojama.
Papildyta:
Bet kai kiek chalturos namu statyboje yra daroma, jei cibulis nebutu pasitikrines savo langu, tai vejai butu kiaurai pute ir visiem gamintojam ir montuotojam ir statybininkam butu vienodai sviete. Nera kokybes kulturos, oi nera.
Kita vertus, jei imone ar meistras praejo cibulio kontrole, tai sertifikavimas auksciausio lygio. Uztektu pasakyti, kad "as dariau cibuliui ir jam mano darbas tiko" ir viskas, visos durys atviros ir visi projektai tavo biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bruonius: 04 gegužės 2016 - 07:42
Gal kas nors padėtų išspręsti dilemą. Namo pamatas dvejose vietose liečiasi su nešildomo priestato pamatu, t.y. sąlyčio plotas: 60 (aukštis) x 20 (priestato pamatėlio plotis) x 2. Apie kokio dydžio šilumos nuostolius šiuo atveju galime kalbėti? t.y. jie simboliniai ar gana reikšmingi ilgesniam periodui?
Namo klasė maždaug B+ biggrin.gif . Svarstomas klausimas, ar verta pamatus perpjaut, kad namo pamatas būtų apšiltintas ištisai ar palikt kaip yra ir tiesiog užleisti po 1 metrą šiltalo ant priestato pamato?
Atsakyti

 ! 
Kolektyvas, pratryniau visišką oftopiką ir asmeniškumus. Arba diskutuojate draugiškai be įžeidinėjimų, arba viskas bus valoma ir diskusijų nebus.
Atsakyti
QUOTE(Adwoco @ 2016 05 04, 13:23)
Gal kas nors padėtų išspręsti dilemą. Namo pamatas dvejose vietose liečiasi su nešildomo priestato pamatu, t.y. sąlyčio plotas: 60 (aukštis) x 20 (priestato pamatėlio plotis) x 2. Apie kokio dydžio šilumos nuostolius šiuo atveju galime kalbėti? t.y. jie simboliniai ar gana reikšmingi ilgesniam periodui?
Namo klasė maždaug B+  biggrin.gif . Svarstomas klausimas, ar verta pamatus perpjaut, kad namo pamatas būtų apšiltintas ištisai ar palikt kaip yra ir tiesiog užleisti po 1 metrą šiltalo ant priestato pamato?

B klasės namui greičiausiai tai nėra tragedija. O kas yra B+? Greičiausiai A klasės namas tik nesertifikuotas. Ar taip? Jei taip, tai jau gali būti kliuvinys pasiekti A klasę, bet jei namo nesertifikuosite, tai jokios įtakos tas šalčio tiltelis nepadarys (tik jūsų pinigine kiekvieną šildymo sezoną plonis).

Tačiau jei atpjauti nėra brangu ir namo konstruktyvas, stabilumas, sėdimas ar dar kažkas nenukentėtų, aš tikrai pjaučiau ir šiltinčiau tą vietą. Net ir B klasės namui geriau neturėti tokių C klasės namo atributų. Ne esmė, kokios klasės namas, bet tai yra blogybė tikrai šiltų namų statybos laikotarpyje.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gorada: 04 gegužės 2016 - 16:56
Tai gal reikia istrinnti viska ir palikti tik isrusiuotus cibulio postus? Keisti veiksmai.
Cibuli, mano klausimas apie A+ tvora nepraejo cenzuros, tai pakartoju, kaip einasi gaminti A++ namo tvora, gal jau aptvertas sklypas?
Atsakyti
QUOTE(bruonius @ 2016 05 04, 18:51)
Tai gal reikia istrinnti viska ir palikti tik isrusiuotus cibulio postus?


poster_offtopic.gif
Papildyta:
QUOTE(Adwoco @ 2016 05 04, 14:23)
Gal kas nors padėtų išspręsti dilemą. Namo pamatas dvejose vietose liečiasi su nešildomo priestato pamatu, t.y. sąlyčio plotas: 60 (aukštis) x 20 (priestato pamatėlio plotis) x 2. Apie kokio dydžio šilumos nuostolius šiuo atveju galime kalbėti? t.y. jie simboliniai ar gana reikšmingi ilgesniam periodui?
Namo klasė maždaug B+  biggrin.gif . Svarstomas klausimas, ar verta pamatus perpjaut, kad namo pamatas būtų apšiltintas ištisai ar palikt kaip yra ir tiesiog užleisti po 1 metrą šiltalo ant priestato pamato?


Šilumos tiltelis visuomet turėtų būti vengiamas, nes jis susijęs ne tik su šilumos praradimu, bet ir su kondensatu, kuris vėliau ardys konstrukcijas, bus pelėsio pagrindas ir t.t. ir pan.

Taigi, šilumos tiltelį jei yra galimybė geriau naikinti, neatsižvelgiant tik į šilumos nuostolius. Turėtų būti įdomus kitas klausimas, ar yra galimybė.
Atsakyti
QUOTE(nostalgijus @ 2016 05 04, 19:46)

Šiluma niekur nejuda. Juda oras dėl slėgių skirtumo.


Prieš domintis namo apšiltinimo niuansais, jums reikėtų labai atidžiai pastudijuoti mokyklos fizikos vadovėlius apie termodinamiką.

Dėl šilumos judėjimo, įdėjote šaltą šaukštą į karštą arbatą ir paėmėte už kotuko. Šaukšto kotas karštas. Tai čia dėl karšto oro judėjimo?

Šilumą galima prarasti trimis būdais: kondukciniu, konvekciniu ir spinduliavimu.

Kondukcija – šilumos perdavimas kūno viduje arba tarp besiliečiančių kūnų. Kaip pavyzdį paimkim arbatinį šaukštelį, įmerkiamą į karštos arbatos puodelį. Labai greitai ir šaukštelio kotelis sušyla. Šiluma iš vieno šaukto galo iki kito perėjo kondukcijos būdu. Šilumos laidumas kondukciniu būdu mažinamas parenkant medžiagas mažiau laidžias šilumai;
Konvekcija – šilumos perdavimas tarp kieto kūno paviršiaus ir skysčio ar dujų. Pasireiškia, kai prie kieto šilto paviršiaus esančios dujos ar skysčiai pradeda šilti ir plėstis, taip jie palengvėja ir pradeda kilti nusinešdami šilumą, o prie šalto paviršiaus, atiduoda šilumą, vėsta ir leidžiasi. Esant konvekcijai, šiluma perduodama intensyviau, nei tai vyktų kondukcijos būdu;
Spinduliavimas – šilumos perdavimas tarp dviejų dviejų skirtingų temperatūrinių kūnų infraraudonųjų spindulių pagalba. Jie yra kaip ir matomos šviesos spinduliai, skiriasi tik bangų ilgis, kuris yra ilgesnis už paskutinius ilgiausius matomus raudonos spalvos spindulius. Būtent todėl jie ir vadinami ifraraudonaisiais, esančiais už raudonos spalvos. Žmonių akis infraraudonųjų spindulių nemato, bet jie dažnai naudojami vaizdo kamerose pašvietimui, žmogui nematomais spinduliais. Šilumos perdavimą spinduliavimu, galima sumažinti naudojant atspindinčias dangas, tokias, kaip, veidrodis, aliuminio folija, selektyvinė danga ant stiklo. Stiklo laidumas yra lygus 0,89. Specialių selektyvinių dangų pagalba stiklo laidumas gali būti sumažintas iki 0,10 ir žemiau.

Jūsų pateiktas pavyzdys apie šilumos pernešima oro judėjimu, yra tik vienas šilumos pernešimo būdų- konvekcija.
Atsakyti
QUOTE(silainiai @ 2016 05 04, 20:09)
Tai gal apie tai ir padikutuokim. Asmeniskai  wub.gif
Lauksiu pasiūlymų į AZ.


tpfu...iškrypėlis.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2016 05 04, 18:22)
poster_offtopic.gif
Papildyta:
Šilumos tiltelis visuomet turėtų būti vengiamas, nes jis susijęs ne tik su šilumos praradimu, bet ir su kondensatu, kuris vėliau ardys konstrukcijas, bus pelėsio pagrindas ir t.t. ir pan. 

Taigi, šilumos tiltelį jei yra galimybė geriau naikinti, neatsižvelgiant tik į šilumos nuostolius. Turėtų būti įdomus kitas klausimas, ar yra galimybė.


Galimybe yra. Dabar kaip tik atkastas pamatas, paruostas siltinimui. Investicijos kaina ~ 100 €, t.y. bulgarkes su dideliu deimantiniu disku nuoma Gote ir manau puse dienos darbo pjaustinejant pamata. Prie namo samatos aisku atrodo niekis, bet tikriausiai visi pritars, kad jeigu namo statybos eigoje jeigu visur desi po 100 € vien tik del ramios galvos, o ne realiam pagrindimui esant, tai ta namo samata padides trecdaliu.
Papildyta:
QUOTE(nostalgijus @ 2016 05 04, 19:08)
Geriau pasakykit ką daryt žmogui, kurio pamatas netyčia dviejose vietose susilietė su kitu pamatu... nusižudyt, perdaryt pamatą ar gyvent ir gėrėtis gyvenimu?


Nezinau ar cia visi suprato, bet tas "netycia susiliete" yra bendras namo ir priestato pamatas, t.y. vienu metu istisai supiltas rostverkas. Salycio plota parasiau pirmame poste. Komstruktorius aisku gina savo darba, sako nulis emociju del silumos nuostoliu, juo labiau, kad vienas is kertanciu pamatu tenka katilinei, kur iprastai aukstesnes temeperaturos, kitas - sutampa su nama kertancia nesanciaja siena.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2016 05 04, 18:42)
Teisingai "gediminas_" parašė - Netaisykit, jei nežinot.

Šaltis tai šiluminės energijos nebuvimas, tad tai ko nėra niekur ir judėti negali. Per tiltelius juda tik šiluma. Kai tas tiltelis ribojasi su patalpų vidumi ir lauku, tai iš patalpų vidaus per tą tiltelį greitai išeina šiluma laukan ir ta vieta apie šilumos tiltelį atvėsta. Ne šaltis ateina iš lauko, o šiluma išeina iš vidaus.


As suprantu, kad kazkiek silumos iseina, kazkiek salcio ateina. Bet logiskai: sildomas grindys, siluma kyla i virsu. Nuo grindinio vamzdelio iki pamato dar 10 cm EPS100, tuomet dar 10 cm sulig "salanciu" pamatu. Ar fiziskai imanomas silumos is patalpu istekejimas per stiazke>polistirola>pamata? Namo pamatas is vidaus taip pat siltintas, 10 cm. Taigi klausimas is esmes susiveda: 1) ar EPS yra geras silumos laidininkas; 2) ar 180 cm2 ploto salyti pamate galima laikyti tik taskiniu salcio tiltu, kuris apciuopiamos itakos silumos nuostoliams netures. Dabar kas ta "apciuopiama". Sakykime taip, jeigu as ta 100 €, kiek kainuos pamato atribojimas, ispusiu per ta pamata per 5 metus, tai galiu su tuo susitaikyti ir palieku kaip yra.
Papildyta:
QUOTE(Adwoco @ 2016 05 04, 19:52)
Galimybe yra. Dabar kaip tik atkastas pamatas, paruostas siltinimui. Investicijos kaina ~ 100 €, t.y. bulgarkes su dideliu deimantiniu disku nuoma Gote ir manau puse dienos darbo pjaustinejant pamata. Prie namo samatos aisku atrodo niekis, bet tikriausiai visi pritars, kad jeigu namo statybos eigoje jeigu visur desi po 100 € vien tik del ramios galvos, o ne realiam pagrindimui esant, tai ta namo samata padides trecdaliu.
Papildyta:
Nezinau ar cia visi suprato, bet tas "netycia susiliete" yra bendras namo ir priestato pamatas, t.y. vienu metu istisai supiltas rostverkas. Salycio plota parasiau pirmame poste. Komstruktorius aisku gina savo darba, sako nulis emociju del silumos nuostoliu, juo labiau, kad vienas is kertanciu pamatu tenka katilinei, kur iprastai aukstesnes temeperaturos, kitas - sutampa su nama kertancia nesanciaja siena.
Papildyta:

As suprantu, kad kazkiek silumos iseina, kazkiek salcio ateina. Bet logiskai: sildomas grindys, siluma kyla i virsu. Nuo grindinio vamzdelio iki pamato dar 10 cm EPS100, tuomet dar 10 cm sulig "salanciu" pamatu. Ar fiziskai imanomas silumos is patalpu istekejimas per stiazke>polistirola>pamata? Namo pamatas is vidaus taip pat siltintas, 10 cm. Taigi klausimas is esmes susiveda: 1) ar EPS yra geras silumos laidininkas; 2) ar 180 cm2 ploto salyti pamate galima laikyti tik taskiniu salcio tiltu, kuris apciuopiamos itakos silumos nuostoliams netures. Dabar kas ta "apciuopiama". Sakykime taip, jeigu as ta 100 €, kiek kainuos pamato atribojimas, ispusiu per ta pamata per 5 metus, tai galiu su tuo susitaikyti ir palieku kaip yra.

Dar pasvarstymui - ar ne didesnis nuostolis susidaro pvz. per 500 polistirolo smeigiu su metaline vinimi namo sienoje? Siuo atveju turiu mintyje, jeigu be polistirolo tableciu.
Atsakyti