Kaip jums atrodo, kuo bus užaugęs jūsų vaikas?

Kažkaip vieną vakarą pagalvojau...Kuom bus užaugęs mano sūnus ?
Ogi - neturiu "žalio" supratimo
Jis nerealiai mėgsta dėlioti dėliones - puzzles. Sudeda net 160 detalių...kas jo amžiuje dar būtų ankstoka.... Ar tai ką nors reiškia???
Kažkas man pasakojo, kaip maža mergaitė (kažkieno dukra) žaisdama kieme kviesdavo visus praeivius atsigerti kavos su pyragėliais (tėvai net pykdavo ir baimindavosi dėl tokio jos elgesio)...pasirodo užaugusi ta mergaitė (moteris) atidarė savo kavinę
Man būtų labai įdomu sužinoti ką jus manot apie savo vaikų ateitį? Ar galit bent įsivaizduot kuom jie bus užaugę? Jei galit, iš ko tai sprendžiat?
Ar yra tokių tėvų/mamų kurie bando vaiko ateitį bent kažkiek planuoti....?
Aš pvz. labai norėčiau, kad mano sūnus grotu smuiku...ir žinau, kad tikrai bandysiu jį tam palenkt (pirštus ilgus turi, klausą neblogą, o ir tėvas (biologinis) smuikininkas). Sakau bandysiu, jei jis nenorės neversiu
Taigi, pasidalinkit savo spėjimais, viltimis ir abejonėmis

Aš apie jo profesiją dar tikrai negalvoju. Manau kad kokią bepasirinktų, palaikysiu. Nes labai dažnai būna, kad tėvai priverčia vaiką būti kažkuo, kuo nori tėvai, o po kiek laiko dažniausiai vaikas meta ir renkasi pats sau profesiją

Ir žinau ne vieną tokį pavyzdį. Čia tėvai pildo savo neišsipildžiusias svajones vaikuose Bus taip, kaip vaikas norės, aišku, stengsiuos patarti, kad rinktųsi protingai, pagal turimas žinias, pagal galimybes, bet niekada nesmerksiu, kad jis bus koks žemesnio rango specialistas, o ne teisininkas ar daktaras...

manau neprotinga dabar galvoti kuo bus ar kuo nebus vaikas uzauges. tik vargsams vaikams (ir sau) neurozes ivarysi. bet ir uzsimerkt negalima pastebejus kokius nors palinkimus, pvz.: prie meno, technikos ir t.t. gal tai taps profesija, o gal tik sirdziai mielas vaikystes atsiminimas ar hobby.
o pati didziausia nesamone, tai savo neissipildziuses svajones kisti savo vaikams. nebukim egoistais.

Mamulės jūs labai rimtai į šią temą pažiūrėjot
Klausiu ar įsivaizduojat? Ar bandot įsivaizduot kuom tas jūsų vaikas bus užaugęs??? Pvz ar įsivaizduojat savo vaiką gydytoju? Veterinaru, ar kosmonautu
Čia ne rimta tema apie vaikų ateitį...tik šiap pasvajojimams
Na kad ir aš, kaip minėjau norėčiau, kad jis smuikeliu griežtu...aš galiu tai įsivaizduot...bet kaip sakiau jei jo netrauks - neversiu O šiaip kas liečia jo profesiją tai nžn...negaliu įsivaizduot kuom jis bus....O jūs ar galit?

Ps.: kai dirbau darželyje su viena kolege bandėm atspėti mūsų auklėtinių profesiją...tai "radom" ir daktarų, ir mechanikų ir gėlininkių...
Čia "just for fun"

suprantu tave,aš tau atsakysiu kuo bus mano Džiugas,ai jau bustėtis,čia jis taip sako: vairuos truputėlį traukinį,tada nusipraus ir bus daktaras,kur pjausto(suprask operuoja) žmones,tada dainuos,paskui eis vairuot troleibusą,bus durų meistras,skraidys lėktuvu,vairuos taxi,dainuos su Liova(nu yra tokios grupės rusų Bi-2 fanų fanas),teatre vaidins.Va taip va bus užsiėmęs.O šiaip tai mes žinoma rengiamės į Čiurlionio menų mokyklą,grot,bet jei atvirai ,tai sprendimą reikės priimti man,kur jį leist,turim dar vieną tokį momentą-skaičiuoja,pilnai skaičiuoja neklysdamas iki tūkstančio ir toliau,aritmetinius veiksmus atlieka šimto ribose.Tai va,grot,dainuot ar skaičiuot?

Džiugu, kad atsirado kas mane suprato
Džiugo ateitis nusimato labai turininga
Maniškis tip pasakė kad turės džipą ir mane vežios ir dar, lektuvu skraidys...čia dabar po atostogų neišeina jam iš galvos lėktuvai

O jei rimtai...tai beaugant matysis kam jis daugiau linksta...ar muzikai ar tiksliesiems...be to ir abu manau galima suderinti

o man ši tema nejuokinga nei kiek.faktas tas,kad talentas pasireiškia vaikystėje.laiku jį pastebėjus,galima paskatinti ,padėti siekti tam tikro tikslo.juk 3-5 metų vaikas tikrai turi savo hobi,vienokia ar kitokią keistenybę.o kiek pavyzdžių žinau, pati nebereikalo staipydavausi prieš veidrodi apsiviniojusi paklodę ar koki mamos sjoną.mėgdavau maivytis prieš draugus vaizduodama kokia princesę ar raganą.vat ir puikiai jaučiuosi scenoje ,vaidinu ir visaip kitaip reiškiu savo kūrybini talentą.o žaisti mėgdavau su popieriais,nes mama dirbo n metų pašte ,visokių kvitų,atvirlaiškių ir t.t buvo priversti pilni kampai.na ir 4 metus draudime išdirbau, o dabar dirbų taip išsvajotą darbą pašte....laiškininke.vat taip
mano vyresnėlis galėtų būti kareivis arba sportininkas koks.nes yra užsispyres,kantrus,labai tylus tad iš jo vadybininko nelaukiu ar kokio pedagogo.dukra- iš prigimities menininkė-itin gražiai piešia ,šoka, dainuoja tad kokia režisierė galėtų būti .na dar gal dizainerė.padykimui ir pykčiui pasireikšti tinkama profesija mentas.toki įsivaizduoju savo mažąjį. savo itin cypiančiu ir skambiu balsu jis vadovaujasi nuo pat gimimo.ir dabar vis ipratęs,jei ką nori atimti ar pasiekti- rodo su pirštu ir garsiai ,labai garsiai šaukia aaaaaaaaaaa. niu ir su kojom patrypia,jei procesas ne jo naudai

Pati baigiau tiksliuosius mokslus ir turėjau grupioką, kuris lygiagrečiai baigė ir antrąją aukštąją - smuiką Muzikos Akademijoje. Gaila, po to išvažiavo į Izraelį, tai tolesnės ateities nežinau.

O mano vyresnėlių ateitis irgi aiški. Pirmagimis kaip metukų laiko pradėjo eiti iš proto dėl kranų ir namų iš kaladėlių, taip ta manija ir nepraeina. Iš bet kokių, net pačių netinkamiausių medžiagų - pagalvių, malkų, žaislų, šieno briketų,... - sugeba pastatyti sudėtingiausius statinius. Piešia tik namus, kuriuose norėtų gyventi pats ar apgyvendinti jam artimus žmones. Na, kuo gi daugiau jis bus, jei ne statybininku. Visi kiti hobiai jį užburia tik trumpam - va, šiandien pareiškė, kad 3 metus pabus futbolininku, o po to jau vairuos kraną.

Antrasis sūnus labiau prie žemės. Sugeba pasikapstyti net tarpuose tarp šaligatvio plytelių. Dar nevaikščiodamas perkasdavo visus mano gėlių vazonėlius, o dabar tik išėjęs į lauką puola prie žemės. Darželyje mano žvirbliuką vadina daržininku ir vesdami į lauką jam asmeniškai nepriklausomai nuo grupės planų ima kastuvėlį - vistiek kokioje pakrūmėje kapstysis užuot į žaidimus įsijungęs. O jau iš smėlio dėžės dar niekada nėra išėjęs be ašarų. Be to tirpsta dėl traktorių - nesvarbu, tikrų, žaislinių ar pieštų. Argi ne rimta paraiška tapti ūkininku?

O dar abu vyresnėliai labai mėgsta organizuoti koncertus - su konferansje, šūksniais "Kur jūsų rankos?", nusilenkimais ir t.t. Mažiausiasis irgi jungiasi prie brolių, bando ir pritarti, ir padiriguoti. Na, apie dirigento ateitį kalbėti dar anksti, bet jei laiku susigriebsiu ir tinkamai parinksiu muzikos instrumentus, tai, atrodo, greitai turėsime puikią šeimyninę popgrupę.

Beje, aš pati savo darbartinę profesiją irgi išsirinkau vaikystėje ir turiu įrodymus - antrokės užpildytą anketą ir penktokės rašytą rašinį. Tad juokas juokais...

Mano vyriausias nuo pat mažens tiesiog suakmenėdavo pamatęs kelininkų darbus, vis sakydavo aš darysiu kelius. Vyras tokį norą bandė kritikuoti: taip gerai mokaisi, o tokiom sąlygom dirbsi. Aš taisau padėtį sakydama, kad turint gerą galvą ant pečių, galima juos projektuoti ar kitaip dalyvauti šiame procese. Toks noras sūnui dar nepraėjo.
Dukros dažnai pasiteirauju, koks darbas patinktų, tai negali tvirtai pasakyti: gal mokytoja, gal kažką su matematika. Aš pati pastebėjau, kad jai gerai sekasi "užsiimti" su mažesniais vaikais (juos mokyti, kažką aiškinti). Kas žino, gal tai palinkimas prie mokytojo specialybės?
Mažiausias labai kremtasi, vis klausia: kuo man būti? Ir tuoj pat dėsto: labiausiai noriu būti futbolininku (tiesą sakant visai neblogai pavyksta), bet jeigu trauma - kuo tada būti, gal kaip tėtis - į statybas? Vienu žodžiu, sunku. Labai ryškių polinkių nepastebėjau.
Aš pasistengsiu, kad vaikas (vyresnėse klasėse) gautų kuo daugiau informacijas apie galimybes, kad nebūtų - aš nežinojau, kad yra tokia specialybė. Žinau tik viena (pagal savo patirtį - man specialybė buvo parinkta ir aš neturėjau jokios pasirinkimo laisvės, todėl vėliau keičiau) - vaikas turi rinktis ir nuspręsti pats, mes tėvai galime tik patarti, gal kiek pasiūlyti vaikui tinkamesnę kryptį, juk tai vaiko veikla ir kišti vaikui tai, ko pačiam nepavyko pasiekti - yra kvaila.

Mano sūnus, paklausus kuo bus užaugęs atsako - šiukšlinę vairuosiu. Šiukšlinė jam pati gražiausia mašina, eidamas apžiūri visus konteinerius, ar pilni ir iš to nusprendžia kada šiukšlinė turi atvažiuoti. Dar darželyje man priskina visokių gėlyčių, ir pasako, kurios jam labai gražios, klausia kaip vadinasi. Patinka žaisti su mašinomis, dėlioja dėliones iš 160, 180 dalių. Bet tik su mašinomis.

Dabar, kol vaikas mažiukas gali galvoti, kad bus vienu, o kai užaugs, norės galbūt visai kitą profesiją pasirinkti. Pvz, aš nuo pat mažens iki maždaug 13 metų svajojau būti daktare, o kai suėjo 14 ir gulėjau ligoninėj, supratau, kad paniškai bijau kraujo ir sudužo mano norai