Norisi dar apie česnakus pasiaiškinti. Visaip man su jais gaunasi, reik pripažinti. Kažką galima nurašyti svogūnėlių kokybei, kažką dirvai ir netikusiam klimatui ar prastam orui, bet svarbiausia, kad nepagaunu sistemos. Turėjau puikius, bet vienkartinius derlius būgno lazdelių, atropurpureum piltuvėlių, pora (iš 25-30 galimų...) Kristofų pernai puikiai atrodė, dičkiai irgi neblogai (tiesa, 1 baltas, pražydo tik trečiuosna metuosna... fioletavai kažkodėl tais, kaip ir 2 jo tuo pačiu metu pirkti specialiai fioletavi kolegos), buvo ir yra kitokių dar, nevertų šiuo metu jokių žodžių. Pernai rudenį dičkius nusprendžiau apžiūrėti bei pagerinti jų gyvenimo sąlygas, tad iškasiau ir radau ne 2, o 4 svogūnus (tas logiška). Pripyliau geros trąšios žemės, gerai palaisčiau, palikau žiemoti. Šiemet visi 4 išdygo, bet drabnesni ir aukščiu, ir žiedynais. Tas irgi logiška, o va toliau neaišku: kitais metais jie stambės, ar toliau dalinsis į vidutinybes ir gal net į liliputus? Gal maksimalų dydį jie pasiekia tik kartą gyvenime, ir tai, kai, spėju, nesieikvoja (pvz., jiems neleidžiama žydėti)? Iš atropurpureum pernykštės grožybės šiemet liko tik tįsalai, nežinau, ar bežydės šiemet išvis. Juos rudenį gal irgi reikėtų iškasti, ir pagerinus dirvą, vėl pasodinti? O gal tokiems laibūnams neverta išvis leisti žydėti?
Summa summarum, kaip čia dabar gaunasi čia turi česnakus, čia jau nebe, bet ne visai, o kuriam laikui, kol prisikels it sfinksai, tik ne visai tokie kaip tikėjaisi, bet vilties nereikia prarasti, nes kada nors, kai to visai nesitikėsi, bus taip, kaip ir buvai suplanavęs prieš 3-4 metus?
. Ir kaip viskas vešlu 
Dabar nufotografuoju per žydėjimą ir susmaigstai iš rudens pagaliukus. Raudonžiedis viduvis prisisėjo pats. Ir dar taip plačiai. Palikau kelis daigus, gal bus iš raudonų, nes baltų ir taip per akis.
