QUOTE(jot.ka @ 2016 05 20, 09:40)
<...>
užjaučiu dėl sausros, pas mus tikrai primerkė, iškart viskas atsigavo, atrodo valandom auga, raviu kasdien ir mėgaujuos, kai žemė ne pluta.
užjaučiu dėl sausros, pas mus tikrai primerkė, iškart viskas atsigavo, atrodo valandom auga, raviu kasdien ir mėgaujuos, kai žemė ne pluta.
QUOTE(Vobla @ 2016 05 23, 14:38)
nebespeju ir laistyt doh.gif dar darzai dali vandens ir laiko atima- jau rimtai mastau, kaip ta dyka strypinejima su slangom paversti i koki audioknygos klausyma ar anglu kalbos mokymasi. tik dar reik issiaiskinti kaip visa tai i telefona suskrauti g.gif . butu du viename- ir palaistyta, ir pasimokiusi. O kada nors, kada jau bus sutvarktas gebuvis , tvoros , trinkeles- labai noreciau ir laistymo sistema issteneti. nu bukastis mano smelyne su slangom stripineti. kaip su vejo malunais kovoti...
Su didžia nostalgija prisimenu vieną kitą pavasarį, kai normaliai palydavo ir augaliukai kildavo kaip ant mielių, patankėję ir žvaliai žali. Dabar gi matyti, kad stengiasi iš paskutiniųjų, bet gaunasi ne kažin kas, tad šiemet nemaža jų dalis bus ir žemesni, ir skystesni, ir šykštesni žiedams. Mano nuomone, į vieną vietą susidėjo 2 blogastys: 1) dėl šilto vasario-kovo augaliukai per anksti pradėjo vegetuoti, o nuo šalto balandžio gavo už tai per sprandą 2) gal būtų daugmaž atstatę praradimus, bet tam neturėjo ir neturi pakankamai drėgmės. Tiesa, miskantų išmirimo tuom nepaaiškinsi. Bet paaiškinti, galbūt, galima besniege ir lietinga žiema, nes užmirkimo jie nemėgsta. Na, vienžo, teks pamažėle atsirinkinėti galinčius ir neįgalinčius čia būti augaliukus.
Ir dar man atsibodo kovoti, be to, bergždžiai su pušimis. Jų šaknų pasiekiamumo zonoje įrengta kairioji, arčiausiai namų esanti augalyno ausis. Didieji augalai čia dideli neužauga, o mažų beveik ir nėra. Kol tai lietė veronikūnus, miskantus ir astrą Little Carlow, sugebėjau problemos beveik nematyti, bet dabar ji palietė mano mylimuką vingirį Splendide... Ūgį jis ima teisingą, bet kiek įsibėgėjęs puola gelsti. O šiemet ir įsibėgėjimo nelaukė jau gelsta. Matyt, šaknynas išsiplėtė į plotį ir gylį, o giliau susitiko su pušų šaknelėmis, kur ir vandenėlio nerasi, ir rūgštelės gali siurbtelti. Tad dabar laistyk nelaistęs, rezultatas gaunasi gelsvos spalvos... Beje, užbėgant į priekį, kai ir veronikūnus, ir vingirį, ir kitus teks nešti iš čia kitur (čia jau kitą pavasarį), noriu paklausti, kaip geriau daryti ar iškasti visą augalą, užgriebiant kiek įmanoma daugiau šaknyno, ar dalinant, t.y. nuo pagrindinio augalo atskiriant patį gražiausią ūglį?
P.S. Žoliukų pafotografavimai gerai gavosi, bet pasirodo, kad baigėsi mano įnašas ImageShack, tai dar kiek užtruksiu.