Daugiametės gėlės ir dekoratyvinės žolės

As sakyciau visgi per mazai trasu, ka jos labai megsta . Arba ne joms skirtos trasos su daug azoto, todel isaugino veslia lapija be ziedu . Siaip Endless Summer serijos hortenzijos zydi ir ant pirmameciu ugliu. Sakas nebutina issaugot per ziema. Kad ir iki zemes nusaltu, atsiaugins sakas ir zydes. Idomu tik, ar tikrai pirkta butent si hortenzija, gal tik panasi i ja

taip kad Endless Summer linijos hortenzijos kažin ar jau 10metį LT skaičiuoja. Gana naujos veislės. Be to, jos iki -35C atlaiko. Maniškė šiemet taip pat nežydėjo. Nepergyvenu, kitais tikrai žydės.

as tarp visu didzialapiu veisliu dedu lygybes zenkla, nes visos lepuneles, pajuryje- gaaaal, vidurio Lietuvoj- nu dar dar, bet Vilniaus kraste- absoliutus nulis...

Nezydejo ir manoji Endless, nei balta, nei rozine.


Papildyta:

Zydi paprastos ir nepajuryje. Reikia neskubet pavasari nudengti, nusaldo velyvos pavasario salnos, ypac jeigu auga saulekaitoj. Nudengiu kai praeina salnu pavojus, pacias paskutines.

Va kur gera mintis. Šeivamedis. Pernai buvau pasivogus šakelę paprasto, įšaknydinau ir galiausiai katinas išvertė su visu vazonėliu
Bordiniais lapais neaaaa

Dėkui parašiusioms savo pamąstymus ir patarimus teks eksperimentuoti toliau

Kol pučia žvarbūs vėjai, pateikiu kompoziciją JŪSŲ kritikai
Prašom įvertinti, ar tik čia nesigavo "choras iš solistų", anot vienos forumo dalyvės

o kas ta grazuole raudonais ziedais?

Echinacea purpurea 'Fatal Attraction'

Sara77, viskas čia pas Jus tvarkingai, pagal ūgį susodinta. Matosi, kad mėgstat kontrastingus derinius. Gal kiek per daug, iš tikro, tų puošnių bordinių "solistų". Man kažkaip norėtųsi tuos kontrastus sušvelninti, įsodinant į tuščias vietas, sakykim, kad ir katžolių vienodos veislės kerelius. Nebent, mėgstate gėlynuose tuščius plotus?..

Gražūs augaliukai. Aš iš pradžių pakeisčiau tų pusračių vietą, taip kad didžiausias augalas (medis ar krūmas) atsidurtų viduryje pusračio, jei galima arčiau gyvatvorės. Nors nežinau ar ilgai jie ten auga, gal būt jau ir vėlu persodinti. Kai aukščiausias viduryje, ir kiti augalai išsidėstys harmoningiau

Man kontrastai patinka, tik norėtųsi daugiau chaoso. Ir dar ką supratau po 7, jei ne daugiau, metų bandymų sukurti svajonių augalyną – nesukursiu, ir... nereikia. Svarbu kūrybos procesas, kuriame tiek gerų dalykų: pažinimo, atradimų, judėjimo, vilties ir t.t. Apie ką aš čia? Nesustokite – pasidžiaukite tuom ką sukūrėte, o pavasarį jau ieškokite priekabių, ir... raskite. Svarbiausia neužmirškite, kad kūrėjas kuria sau, o ne kitiems. Ir dar. Lygtais įžiūrėjau mažytę sidabrinę eglutę? Ji man panaši į tą mielą mažiuką kosuliuką iš TV reklamos... Sodyboje turime jau cielą kosulį. Tragedija, kuriai linkiu katastrofos... žaibo kokio ar rundapo...

_____________
Rudeniniais savo augalyno vaizdeliais esu patenkinta. Dziazovai atrodo. Kontrastingi, nesušukuoti, be įsimintinos melodijos ar bent ritmo... Nors padaryti veik vien iš oudolfinų, ponas Oudolf‘as juos užmatęs, įtariu, lėktų per kalnelius pas mūsų kaimyną, neturintį anei 1 gėliuko, gerti samanėko... O gal ir nelėktų. Neseniai per TV mačiau, kaip anglų sodininkui aiškino, kad gerai yra taip, kaip pačiam sodinančiajam patinka. Vat ir prašom! Kažkiek foto ta proga.

Aišku, rytmetinis žolynas, kaip kad sviestas, košės sugadinti tiesiog neįgali. Yra kaip yra. Košė ir tiek. Gerąja to žodžio prasme.



Čia jau ne rytas. Bet spalvos visai nieko. Be to, mano mylymukai Stipa calamagrostis, žiūrėkite, kaip tvarkingai kažkur brenda – visų galvelės nukreiptos į tą patį objektą, ką čia beslėpsi – į kluoną. Jie man panašūs į stebuklingų gyvuliukų bandą, be to, judančią. Prieš kelis metus mačiau panašią bandą pievoje už sodo. Toji iškeliavo ir, deja, negrįžo. Matyt, atkreipėte dėmesį į žolines sąvėlas už apkalbamų augaliukų? Čia barzdūnų darbelis. Kotais jie šiemet nepastovi ant kojų... Gal per daug lietaus prisivartojo?



Čia barzdūnas stačiai užgulė baltąją rūgtį, kuri pernai buvo bebaigianti nunykti, bet šiemet jau pradėjo atsigauti ir būtų daugiau pasiekusi, jei ne tas chamas... Nežinau kodėl, bet šitame barzdūnų chaose įžvelgiu kone dailininko teptuko potėpius. Gal todėl, kad tai panašu į mano pačios plaukuoseną?



Gal geriau į augalyną žiūrėti jam iš nugaros? Prisiruošiau prakasti griovelius, kad veja į augalyną nelįstų, tai kone pusė chaoso iš bendro vaizdo kurtais pasišalino. Nepergyvenu – pargrįš, ne kur dėsis.



O čia archainis vaizdelis. Kompozicijos, čiki-piki, žydi gėlės, veik neapžėlusios žolėmis, na ir pan. Astrai šioje vietoje tiesiog vargsta vargelį. Jau kiek metų, o jie kaip skysti, taip skysti. Per lengvas dirvožemis, o dar tas kosulys, t.y. sidabrinė eglė, matyt, jau iki čia bus kojas sukišusi...



Sekantį kartą parašysiu pastebėjimus iš augaliukų gyvenimo. Sezonas juk galima sakyti baigėsi, tad laikas kloti kažkokius rezultatus. Ir iš kitų bus pareikalauta atsiskaityti. Galite nesislapstyti – nepadės...