Daugiametės gėlės ir dekoratyvinės žolės

Iš tiesų tai ant jų nėra jokių dryžių nei dėmelių...čia gal nuo rasos ar nuo saulės atspindžiai išėjo...
nors , jeigu pažvelgsite čia
http://ladnydom.pl/O..._tygodnia_.html
http://davesgarden.c...es/pf/go/63320/
irgi atrodo , kad spalva nėr lygi...
o gal tik fototechnika tai ėžiūrėti gali
Papildyta:

nuostabu...
o mano violetinė zunda jau pradeda žydėti...myliu ją

Na matot, kaip puikiai jūsų augalyne reikalai susiklosto, kai jo mamka namie nebūna. Laukiu foto-įrodymų.

Maniškės šluotsmilgės per Jonines nebuvo tokios ažūrinės. Be to, lietus prieš fotografuojant pasidarbavo – kiek priplojo plaukuosenas. Ir dar be to, buvo apsiniaukę, tad šluotsmilgių debesuotumo nebeliko. Į sodybą užšokau kelioms valandoms, tad beliko pyškinti dokumentikai kaip papuola. Na, bet kažkas matosi.
Drėbūnai, aišku, fainuoliai. O juk jų tikrasis pasirodymas, kai jie pražys, dar tik priešaky. Nesu tikra, kad ežiuolės Fatal Attraction čia visiškai vietoj, bet anoje foto kaip ir gražiai įsipaišė. Deja, dar yra ir kita:



Nežinau... bus matyt...
Labai džiaugiuosi, kad gludui Moonbeam pas mus labai patinka. Augaliukas labai smarkiai plečiasi, tad būtų tinkamas masinėms scenoms, t.y. būtų iš ko padaryti ištisą kariauną. Ateityje reikėtų jam sugalvoti svarbesnę rolę. Dabar turiu 2, padarytus iš 1.



Nežinau, ar tiek gludas, tiek Stipa calamagrostis, o ir tie patys drėbūnai gebėtų taip šauniai išrodyti mūsų vietinėje dirvoje. Visus augalus sodinu į kardinaliai pagerintą dirvą, kurioje vietinio grunto lieka nuo 10 iki 30%, kartais, kai pašykštauju 50... Pernai barzdūnus sukišau beveik į natūralų gruntą, tai jie visiškai neatrodo tuom patenkinti – ne ką didesni gavosi nei buvo pasodinti. O juk, jei paskaityti tai, kas apie juos rašoma, tai jau visiški asketai beesą – praktiškai nei geria, nei valgo. Ania?... Pirmuosius drėbūnus prieš 3-4 metus pasodinau į pagerintą dirvą, tai jie kitais metais jau o-ho-ho kokie gavosi, net suglumau kažkiek nuo augaliukų užmojų.
O čia vaizdelis į mėginimą sukurti korėjinių lendrūnų ir šalavijų Caradona pievelę. Šalavijai nepasiduoda provokacijai – tupi ausis suglaudę, kad tik jų kas tarp žolių nepamatytų... Šiemet kiek geriau išrodo, bet planas ir literatūra iš jų visiškai ko kito tikėjosi. Lauksiu dar metelius... Gal pratrūks?

vi_, nežinau kaip gyvai, bet iš foto man ežiuolės su drėbūnais labai gerai žiūrisi, abejose nuotraukose. Tik apima toks dviprasmiškas jausmas, ar gludas toks gigantiškas, ar visgi ežiuolė ne itin didelė? Kokio amžiaus?

Caradonnų ir lendrūnų duetui kiek amžiaus? Mano taip atrodo šiemet sodinta Caradonna, o pernykštės tai rimtai vietą užsiėmė, gal ir pas jus dar susiims?

Na apie drėbūnų mėgimą pagerintos dirvos malonu girdėt, nes aš saviškę pasilengvinau, tai jei jis ne opus, o geroj žemėj dar ir augantis greičiau, tai dar geriau, nes literatūra buvo nugąsdinusi su jų lėtapėdiškumu.

Pasteline, kas ten trečioje nuotraukoje baltais žiedeliais šluotelėmis mojuoja? Rūgtis?
Kokios gražios "pievos" Tik svarstau, kad jos gražiai žiūrisi "laisvėje", t.y kokioje sodyboje viduryje laukų ar miškų. Tvarkingoje gyvenvietėje gal nelabai.

Kaip smagu, kad tiek nuotraukų pasipylė, yra kur akis paganyti Diuni labai bajorės gražios ir jų derinys su ragane, pastelinės - vešlūs gėlynai imponuoja, o ten penktoje nuotraukoje, už ežiuolių, gluosnialapė saulėgrąža? Ką apie ją galėtumėte papasakoti?

vi_, man labai gražu drėbūnas su ežiuolėmis, o kaip tas plotelis atrodo sezono pradžioje? Ar nieko ten neįmaišote pavasario/vasaros pradžios paspalvinimui? Gludas irgi labai praskaidrina nuotaiką :-)

Mano gėlyne dabar daugiausia spalvos duoda levandos. Deja, neturim dar tvoros, tai fono nėra...

Dėkui už pagyrimus, faina, kad ir daugiau kam patinka tos "pievos".

Iš kaimo, iš tikrųjų, net nežinau, kaip visa tai žiūrėtųsi gyvenvietėj, tvarkingoj, išpuoselėtoj sodyboj. Nors žiūrint į daugelio nuotraukas, prieš tai, visai neblogai. Kad ir Vivicos įdėtuose foto, matosi, kad ne vienkiemis, o dominuoja natūralistiniai augaliukai. Ir labai gražus vaizdas, be to irgi trykšta nuo vešlumo per kraštus gėlynai. Na, o gluosnialapė saulėgrąža labai nereiklus augalas ir sparčiai plečiasi į šonus atžalom, nors neagresyviai. Mano gėlynai nemaži, tad joms yra vietos. Po audrų truputį prigulė ant kaimynų, na bet toks jau tas "pievinis" gyvenimo būdas. Aš ją pasodinus per kelias vietas tam pačiam gėlyne, man gražiai žiūrisi atsikartojimai, ypač jeigu didelį plotą reikia apsodint. Deja, ši daugiametė saulėgrąža nežydi, rašoma, kad ji gali pas mus pražydėt nebent šiltą ir ilgą rudenį.

Baltom šluotelėm, Iš kaimo, moja rūgtis polimorfa. Irgi neatlaikius "gyvenimo vėtrų" išsitaškė į visas puses.

Išties, ežiuolės perpus mažesnės nei turėtų būti. Jos pernai sodintos (+ dar su visokiais cirkais, apie kuriuos net gėda kalbėti...) į bais jau lengvą dirvą, tad pernykštė sausa vasara, besniegė žiema ir sausas pavasaris neleido dorai įsikabinti, t.y. išsivystyti padoriai šaknų sistemai. Bet noras gyventi pas augaliukus aiškiai likęs, tad belieka tik susikooperuoti su drėbūnais, ir ilgai bei laimingai gyventi. Tačiau ne šiemet dar. Caradonos/lendrūnai sodinti prieš 2 metus, tik šalavijai buvo perkelti iš kitos vietos, be to, rudenį. Pamenu labai jau nepatiko jiems šitas reikalas, tad jie praktiškai nusižudė. Pernai išvis mažai kas iš jų buvo belikę, o šiemet matosi, kad jau kiek įsikabino. Tikiuosi, kad kitąmet pagaus kampą.


Šios temos 9 puslapyje yra šitos pačios vietos foto, daryta gegužės antroje pusėje. Po metų ar dviejų ir drėbūnai, ir ežiuolės tuo pačiu metu bus žymiai stambesni, nes čia pagrinde jaunimėlis susirinkęs (pernai sodinti). Tačiau vaizdelis bus tik žalesnis bei plikos žemės pamažės ir tiek, o bet tačiau spalvų nepadaugės. Gal kokius svogūninius augaliukus ir būtų galima sukaišioti, bet iki šiol dar nebuvau apie tai masčiusi. Dabar įsižiūrėjus į 9 psl. vidurinę foto, norėtųsi gludą priekio smaigalyje įkišti... Tai, aišku, nespręstų ankstyvojo sezono problemos, bet atsikartojimas gautųsi neblogas.


Manau tai ne vietos, o požiūrio klausimas. Žoles įsimylėjau pas Rasą, kai nuvykau pasirankioti gėlių. Tad tai ne kaime ar sodyboje gavosi. Iki to neturėjau žalio supratimo nei apie žolių įvairovę, nei apie grožybes. Bet Rasa neturėjo laiko ir vietos užsiimti pievų gamyba - žolės ten ganėsi laisvai, parodydamos visą savo grožį ir tobulumą. O žolių ir gėlių suderinimo iki pievos tobulybės prisižiūrėjau internete, įskaitant jot.ka webinį-augalyną (pamenu, buvau pritėkšta korėjinio lendrūno grakštaus įsipynimo į kažkokiių gėliukų kompaniją...). Beieškant tokių pievų būtinai užlipi ant P.Oudolf'o, kuris pievas darė didmiesčiuose (Čikagoje, pvz.). O tada jau psio...

Antra vertus, sutikau labai mažai žmonių, kurie žolėje įžiūri grožį. Pamenu, kai mano sodybos kolegė telefonu raportavo savo veiklą: "Tavo žoles laistau, aišku, bet prisipažinsiu, laistau ir galvoju, kad pievoje rastum ir gražesnių...". Jau išties.

aš irgi pritarisu vi_ išsakytoms mintims. Gražiai jos atrodo ir 'nelaisvėje', kaip tik šiandien buvau Kretingoje, mažas miestelis su pieviniais gėlynais, negaliu apsakyt kokioj aš euforijoj, kaip tai gražu ir kaip dera su miesto erdvėmis. Bet tas irgi tiesa, daug žmonių žolėje nemato jos turtingumo, kaip ji kinta, nuo pavasario dygimo iki šluotelių visų stadijų perėjimo, neatkreipia dėmesio į kitus augalų teigiamus bruožus. O jos tokios turtingos ! Šiandien gavau palygint vienoje vietoje ir tas žoles kurių neauginu, ir jau turimas, jos visos skirtingos, visos kuria skirtingą nuotaiką, visų atspalviai skiriasi . Ir jos tobulas fonas ryškioms gėlėms, kaip monardos, mėlitai, ežiuolės, astrantijos, jos tiesiog šviečia žolių apsupty. Jei užmiesčio sodyboje tokie gėlynai tarsi pririšimas prie tolimesnės aplinkos, tai mieste tai žiūrisi labai stipriai, nes yra tūriniai, bet minkšti lyginant su architektūra. Mano širdis dainuoja .

šita nuotrauka ne dėl to kad labai patiko, bet dėl naujos žolės, kurios dabar man būtinai reikia rudeninis mėlitas, čia dar viskas nesuaugę, ir nuotraukoje nematyt, bet šalia jų be galo gražiai žiūrisi šalavijai.


katžolių ir kraujažolių plotai



o čia foto iš centrinės aikštės

Vivica, kas per lavandų veislė tokio ryškumo žiedais? Maniškės švelniai violetinės spalvos, o Jūsų ryškios ryškios.

Žiūrėjau žiūrėjau ir galvojau, tai kur čia ta tvora turėtų būt? Viskas normaliai žiūrisi. Tik paskui pamačiau stulpus, tai taip išeina, kad namukas fone ne jūsų? Nebūtumėt sakius, nebūtų už akių net užkliuvę

vivika, o ten pas jus trecioj nuotraukoj uz levandu ar ne silageliu lapai?
dedu dideli pliusa sitam augalui- pas mane vienas senas silageles krumas- nebeaglebiamas- net per visas sausras isstovejo zalias. ta lapeliu faktura... zodziu augalas dekoratyvus visa sezona- pavasari savo ankstyvu zydejimu, veliau mielais puku kamuoliukais, o paskui savo lapija... vienas minusas, kad stiprokai sejasi, bet norinciuju silageles atrast nesunku. beda tik, kad jis man i kitus augalus isiseja is kur tuos daigus iskrapstyti sunku...

jot.ka, na šitie Kretingos gėlynai jau ant visos Lietuvos pagarsėjo, liuks . Aš irgi į tą Sesleria autumnalis (mėlitą) varvinu seilę, norėjau pas Darių užsipirkt, bet kaip ir nebeturi, tai reiks kitą pavasarį griebt... O gal kas pasidalinti turit?

O dėl tvoros, tai jo, čia žiūrint į mūsų gatvelę . Planuojame pilką tvorą tvert, tai turėtų išeiti neblogas fonas...

*barbora*, čia levanda 'Hidcote Blue'

Vobla, taip taip, ten yra trys šilagėlių kerai, jie dar tik trečiamečiai, o jau išsipūtė ohoho, bet tikrai vertingas augalas . Kol kas neradau sėjinukų, gal išraviu? Nežinau, kaip atrodo...