Daugiametės gėlės ir dekoratyvinės žolės

kirpsiu suvisam, nes apacioj lapu neliko, o zydi tik ziedu galai. gal atzels po purskimo.

negana! dar ! dar! dar dar! ir koks kaifas, kai nieko laistyt nereikia- jau buvau pamirsus koks tai malonumas
jei rimtai tai viso labo tik sprindi telijo. kasiau bulves, tai giliau nei sprindis- perdziuve kaip ir buvo.
vakar apie pietus gryzinejom is Kauno - ten pliaupe nuo pat ryto, ties Elektrenais apstojo, ties Vilnium matesi dar sviesiau dangus, o pas mus kaime- saule zeme ridinejosi. vos nepaspringau is piktumo, nu bet paskui vakarop ir pas mus palijo. nakti irgi atrodo lijo, siandien laiks nuo laiko palaisto, bet negausiai...

vi_, na koks vaizdelis jūsų pievose? Kaip šluotsmilgės su ežiuolėmis draugauja? Pas mane šiemet ežiuolės nuskendo šluotsmilgių jūroje, mislinu ką daryt, apsišarvuot kantrybe ir nieko nedaryt (kitąmet ežiuolės jau bus brandesnės, o šluotsmilgės gal skystesnės ) ar imtis rokiruočių jau dabar . Žiūriu kaip naujas sezonas, taip man noras vėl kažką perrikiuot. Nu bet gal reikia ugdytis kantrybę, nesuauga tie augalai taip greit, kad įvertint galutinį rezultatą. Nu bet taip norisi dar šiemet ežiuolėm pasidžiaugt, kiba teks eit šluotsmilgėm žiedynus retint . Mano mama šluotsmilgėm nurašė veronikūno slabnumą, mol jis toks kūdas dėl šluotsmilgės ėdrumo, jūs nepastebėjot kažko panašaus su greta augančiais kitais augalais? Pas mane nuo pat pradžių šalia šluotsmilgių veronikūnai Diane ir Erica auga, na norėtųsi man jų stambesnių, gal tikrai tame yra tiesos?

Negana? Tai dar pridėsime – per kokius 3-4 sprindžius. Stebėkite...


Sodyboje buvau per Jonines. Vaizdeliu, o tiksliau vaizdeliais, pas mane juk 5 (jei ne 6-7...) atskiri augalynai, likau beveik patenkinta: tobulumo nėra, bet potencialas ryškėja, o vietomis tai, sakyčiau, paprasčiausiai... gražu. Kas dėl pievų, tai šluotsmilges Godschleier radau nužydėjusias, o Schottland – pačiame žydėjime. Pastarųjų rūkas nusidriekęs per visą pagrindinį augalyną. Bėda tik, kad jos vietomis kiek skystokos. Gal jau paseno nekurios? O gal drėgme apdalytos? Ežiuolės dar tik kaupėsi žydėjimui, tad neregėjau dar to žydinčios pievos vaizdelio. Kas dėl ežiuolių ir šluotsmilgių elgesio prie pietų stalo, tai neturiu vienareikšmiško atsakymo. Kaip nekeista, bet jos pas mane teisingu atstumu susodintos, ir tos, kurios auga 3 šluotsmilgių trikampio centre atrodo geriau (aukštesnės ir tankesnės), nei augančios pakraščiukuose ir turinčios tik po 1 šluotsmilgę kaimynką. Spėju, kad gerumas slypi drėgmėje – tarp žolių augančios geriau išlaiko drėgmę. Tokį sausą pavasarį, koks buvo šis, drėgmė nulėmė daug ką. Džiugu, kad oranžinės ežiuolės puikiai atsilaikė ir rimtai pasiruošė žydinčios pievos vaidinimui. Bet grįžkime prie žolių ir ežiuolių sambūvio. Viename iš P. Oudolfo sukurtų augalynų yra pieva, padaryta iš seslerijų autumnalis ir ežiuolių Fatal Attraction, tai ežiuolės pievoje atrodo it įsibridę milžinai - aiškiai žoliukų neapėstos. Pievų augalas gi, tik svarbu saule ir drėgme jų neapdalyti. O veronikūnams, man regis, reikia erdvės – bent per pusmetrį aplink nieko nesodinti, ir viskas bus puiku. Bent jau pas Rasą taip mačiau (kažkaip nyku be jos man...). Bet dar sykį grįžkime prie ežiuolių ir Schottland pievos. Maniškės irgi tarp Schottlandžių sukamšytos, bet aš tikiuosi jų žiedynus matyti ne šluotsmilgių žiedynų lygmenyje, o stiebų viduryje. Kitaip ir būti negali, prisiminus Schottlandžių aukštį (pas mane jos virš 1,5 m staipstosi). Tai nejau žolių kotai ežiuoles užstoja? Netikiu... Parodykite! O šiaip jau, kantrybė šiame reikale nepaškadytų - trečiuosna metuosna ežiuolių ir kitas aukštis bus, o ir žydėjimas intensyvumu pramuš belenkokią širmą.

Gaila, kad per pasibuvimą sodyboje be atvangos spigino saulė ir nebuvo tinkamų sąlygų augaliukų fotografavimui. Gausite šiaip patikėti. Taip gražiai žydėjo melsva ir gelsva gumbenės (trečiuosna metuosna jau drūčiai įsikerojusios), žemaūgiai arunkai (liuksiškas augaliukas), šalavijai visokiausi, balti sibiriniai vilkdalgiai, lelijos (gaila, kad kažkurias (juodas ar baltas?) kažkokie padarai nuėdė), lanksva ir dar kažkas (tikiuosi, kad nesupyks nepaminėtieji). Ir tai tik įžanga į pagrindinį veiksmą.

Kaip džiugu dėl jūsų , berods pavasarį kažkaip daugokai liūdesio ir abejonių jautėsi, o dabar labai smagu

na aš supratau, kad per 4 metus su šluotsmilgėm aš jų neperpratau. Pernai bujojusios ir iš proto variusios mane gerąja prasme, šiemet skyyyystos iki negaliu,(kvadtatuose) irgi suku galvą, ar drėgmės stygius, nes nelaisčiau( o juk pas mus tobulas sezonas, palyja reguliariai, griekas vandenį papildomai imt ) ar paseno, bet trys metai vienoj vietoj kaip ir mažoka, kad senatve kvepėtų...o gal visgi žiema kalta?

Tikra tiesa, tarp žolių drėgmė laikosi puikiai, mano atveju net per puikiai, bijau, kad česnakų ir tulpių svogūnai nesupūtų, o visiems kitiems augalams drėgmės deficito nėra, net saulei spiginant ir vėjams gairinant.

Na gal tie veronikūnai pas mane ir arčiau atsidūrė, bet kai sodinau, tikrai atstumai buvo išlaikyti.

Ši vieta mane labai pralinksmino, pamatyt ežiuoles per kotus??? Mano kvietkyne be šansų , o kad būtų vaizdžiau sudedu savo šluotsmilgyną. Primenu trumpai, Idėja buvo baltai rausvas gėlynas vidurvasarį. Baltų ežiuolių juosta šluotsmilgių ir astrancijų matricoje, griaučius laiko lendrūnai ir kemerai. Projektas įgyvendintas pernai, ežiuolės pernai sėtos, taigi, šiemet antrametės.

Gegužės pabaiga, šiuo metu aiškiai matosi dvi juostos šluotsmilgių. Ten kur tūbės kartu auga ir ežiuolės.



birželio vidurys, atlasinė šluotsmilgių stadija, vaizdas įsibridus į gėlyno vidury, nes iš priekio matyt tik šluotsmilgių vėlevėlės.



laikas tas pats, tik vaizdas iš gėlyno galo, ar iš priekio, jokio skirtumo, nes įžiūrėt kažką pro kotus misija neįmanoma.

[URL=http://www.part.lt/perziura/68023473de43d4b6774270d831d7a34f979.jpg]
[/URL]

po joninių, gražiausia šluotsmilgių stadija, kai jos virsta rūku, debesėliu - lengva, puru, ir vistiek neperregima kemeras ir veronikūnas jose prasmegę



o man vistiek gražu, kai jų daug... iš už namo kampo



na ir mano idėjos nesigavimas, ežiuolių jūra . gelbėkit skęstančius



Taigi, šiemet pas mane pro kotus pažvelgt nepavyks, ir ne vien dėl šluotsmilgių tankumo, kai kurios ežiuolės visgi išsistiebė į šluotsmilgių ūgį, tiesa tokių mažuma, bet kitąmet gal kitos taip pat pasielgs

Kad neatrodytų, jog tik šluotsmilges auginu

papildant pentinių temą, tiesa manieji paprasti kaimietukai beveisliai







vienintelė rožė, kvapas visame kieme tvyro Mme. Plantier




pražydo sėjinukai, oranžinė ežiuolė, nors tokios neturėjau, arba paradoxos, arba Firebird vaikas, čia kaip spalvų maišyme, sumaišyk geltoną su raudona ir gausi oranžinę



paradoxa



snaputis Nimbus, žydi ilgai, keliauja plačiai, čia koks ketvirtadalis vieno augalėlio, lipa į kaimynus, užkloja nemenkus plotus, o prie šaknų labai kompaktiškas. Mano mylimiausias.



šių metų atradimas ir didžiausias džiaugsmas akims šalavijas Caradonna + kraujažolė Salmon beauty.

Ačiū už nuotraukas, su malonumu pasigrožėjau vaizdeliais Ypač įdomu stebėti kaip keičiasi

Tikrai, yra kuo pasigrožėti, ačiū, kad dalinatės . Gal kai ežiuolės smarkiau išsižydės, labiau išryškės tame debesyje?

Rožė įspūdinga... Kiek laiko panašiai žydi? Kiek pasižiūrėjau, ir nekaprizinga turėtų būti, ir šalčio nebijanti...

ačiū už gražius žodžius smagu ir dalytis, jei atsiranda kam patinka

Vivica, šiemet pirmas žiedas išsiskleidė birželio 9 dieną, o baigė žydėt va dabar. Tai išeina trys geros savaitės, jei nebūtų lietaus jos žydėjimo metu, tikriausiai žydėtų ir ilgiau, nes dabar matosi, kad liko pumpurų, kurie taip ir neišsiskleidė, ir šiaip lietus jai žiedus gadina, bet jų kiekis tai kompensuoja. Man labai patinka jos žydėjimo pradžia, kai skleidžiasi baltutėliai žiedai rausvų pumpurėlių gausybėje, išsiskleidęs žiedas jokio rausvo tono nebeturi, tik pumpuras. Nuostabus kvapas. Pas mane ji tokia išdrikusi, tikriausiai reiktų jai lankus sudėt, kad šakos kažkiek būtų prilaikomos, nes jos ilgos, išlinkusios, o nuo žiedų gausos ir visai ant žolės pasideda, jau nekalbu kaip į vieną pusę sumeta įsidūkęs vėjas. Dabar po žydėjimo ims augti naujos ilgos šakos. Pas mane ji taip ir auga nuo 2009 metų pavasario, tik pora žiemų buvo apšalę šakų galai, o gal pavasario saulėje nudegę, o visą kitą laiką peržiemoja visos šakos, nedengiama niekada, nei mulčiuojama žiemai. Tik pavasarį purkšdama sodą būtinai nupurškiu ir ją, nes kitaip, kažkuris kenkėjas suniokoja pusę žiedų, jie būna su skylutėmis ir neišsiskleidžia, tai vienąkart žydinčiai rožei tai būna labai didelė netektis. Atrodo viskas, a, šiemet tikriausiai pragenėsiu, nes krūmas darosi labai tankus, mažiau vėjo perpučiamas, atsiranda keletas lapų su juodom dėmėm, tai reikia pagerint oro cirkuliaciją. Žodžiu, jei turit vietos, tai ją verta auginti

Dėkui už vaizdus. . Kiek daug grožio. Iš įkvėpimo.
Buvo pora progų lankytis pas klientus netoli Bernardinų sodo. Aišku antra tiek laiko praleidau ir ten. Gražūs ir dideli plotai. Yra kur įsibėja. Tiesa, miskantai labaii prastai pražiemojo pas juos. Daug sausų kupstų, dalis vos iš šono gyvastį berodantys.

Ačiū už pasidalijimą patirtimi apie šią rožę. Dar turiu numačiusi vieną kampą apsodinti ir labai norėčiau ten bent porą senovinių rožių įsodinti, tai vis galvoju, kurias pasirinkti. Ši dabar bus viena iš rimtesnių kandidačių

Dar norėjau paklausti patarimo: įdedu sesės gėlynėlio Anykščių raj. vaizdelį. Viskas būtų neblogai, bet šalia, iš kairės auga jau įmitusi ligustrų gyvatvorė, ir visi augalai, kurie augo arčiau jos, po truputį sunyko arba nyksta. Gal yra koks stipruolis, kuris tokią kaimynystę atlaikytų, nes labai tuščia jau juosta išeina palei gyvatvorę... Gal tiktų augalai, gilyn leidžiantys šaknis? Ką galėtumėte parekomenduoti? Turiu kelias katžoles Waker's Low padauginusi, bet ar ji augtų? Saulės čia būna daug, fotografuota anksti ryte, tai gyvatvorė meta šešėlį, o vėliau saulė šviečia visą dieną

Jot.ka, gražuuuu. O ypač rožė
Pas mane nebijanti sausros po kalninėmis pušimis auga ir juokiasi bitkrėslė, o iš aukštesnių fitolaka ir buožainės. Taigi sausros nebijo levandos, kraujažolės, zundos. O vat melsvės ir labai bijo.