Daugiametės gėlės ir dekoratyvinės žolės

Eina sau tie ilgapirščiai Čia viešas želdynas?

Man tai spalviškai priimtinesnė raudoklė "Blush', gal dar reikės bandyti įtaikyti į naują gėlynėlį

Labai teisingai parašėte – smulkėja, mažiau žydi ir praranda ūgį. Ligų nepastebėjau. Manau, kad drėbūnai vargšes ežiuoles skriaudžia ne tik saulę užstodami, bet ir apvalgydami: pavasarį ir vasaros pradžioje, kai žoliukai dar būna žemi ir poskysti, ežiuolės, kaip ir jų kitos kolegės, galėtų šauti į viršų, kur jų jau nebepasivytų, bet ne, jos tūpčioja vietoj ir galiausiai būna pralenktos. Va su šluotsmilgėmis Schottland kažkodėl problemų maniškės ežiuolės neturi, o su barzdūnais turi gal net dar daugiau nei su drėbūnais. Barzdūnai ir žydintys drėbūnai yra naktinės užuolaidos tirštumo, o šluotsmilgės, ypač aukštesnės ir vėlyvesnės šluotsmilgės – dieninės, tad reik manyt, kad dėl šios priežasties taip ir gaunasi. Barzdūnai dar ir užgula bei nustelbia/pamažina kaimynus, net ir savo giminaičius. Bet visų šitų problemų, matyt (o gal ir ne...), būtų galima bent iš dalies išvengti, jei augaliukus sodinti deramais atstumais...

Dėl ežiuolių nepaskendimo žemesnėse šluotsmilgėse nebūčiau taip tikra. Mano ankstyvosioms bevardėms ežiuolėms, kurių ūgis siekia gerokai aukščiau nei 1 m, Godschleier jūra būtų iki pagurklio...

Morkos ne Rundapas gi? Morkos nepaškadytų ir tokiame augalyne, kaip šiuo metu yra – su ežiuolėmis laisvai surastų bendrą kalbą. Be to, tikiuosi, kad nesunku bus jas išravėti, jeigu ką. Žadėjot gi, kad bus lengva? Nepamenat jau?

O pas jus su česnakais viskas ok? Kiek pamenu, su Kristofais buvo kažkokių problemų... Aplamai, į česnakus aš jau jokių vilčių nebededu, nes jie daro, ką nori: dingsta/atsiranda, atsiranda/dingsta... aukštis – koks gaunasi, toks... Šiemet netikėtai 1 būgno lazdelė išdygo, o pernai nebuvo, gi užpernai buvo 10-12...
Snieguoles, scyles, erančiai... Norite žydėti nuo sniego iki sniego ir ant sniego?

"Paguosiu": vienais metais pasodinau per 60 česnakų, o kitais jų išdygo <20... Kokia išvada? Kuo daugiau, tuo geriau!

Kaip sakoma, nieko nėra amžino - pranyko, tai pranyko... Kas labai patinka - galima ir papildyti. Gal žiema žiemai, o vasara - vasarai nelygi .. Pas mane kol kas iš svogūninių tai tulpės 'Spring green' ir įvairūs krokai stabiliai auga. Matysiu, kaip bus su česnakais. Gal kai tokia šlapia vasara, vertėjo iškasti ir padžiovinti?

Nu dar vaizdelį su Kristofo česnakais įdėsiu . Čia birželio pabaiga

Nezinau i kokia spalva orentuojates, tad jei geltona nemaiso, siulyciau vietoj ju daugiametes rudbekijas. Surengciau jums net iskilminga dovanojimo ceremonija. Ne tik okupavo kone puse sklypo, bet issikrauste i darza, i aplinkines pievas, i kaimynu sklypus, net automobili statau ant pirmameciu rudbekiju sejinuku. labai puikiai integruojasi i laukine gamta ir ypac i nesienaujamas pievas nei jas laistyt, nei trest, nei mylet, nei priziuret- kur spjausi- ten rudbekija.
Papildyta:

nerealios raudokles mano du vienetai skirtingu, pernai sodintu- vargo suvargo, nors vasara ir buvo super lietinga...

Viešas.
Blush užsakinėjau iš Puskelnių, bet jau susiruošus važiuoti pakėlė kainą, tai sunervino ir apsiėjau. Tas dar nieko, bet neturėjo švylių ir kardalapių vikšrių, nors ten vietoje vikšrių prikrauta. Tai nežinau, kokia ten tvarka ar betvarkė. Ir šiaip, šiemet labai daug iš ten neatitikimų, spalvų ir aukščių, jau nekalbant, kad neaišku kokios veislės. Anksčiau tiek nebūdavo.

Man tai labiau įstrigo dvi rimtos sausros. Kažkaip gausybės lietaus Kaune nepajutau. Raudoklės šlapių pievų augalai, tai gal smėlis joms nepriimtinas.

Labai gražios raudoklės. Ir aš šiemet jų daugiau užsiveisiau, paprastų, rūšinių. Tik kad nužydėjo Jau seniausiai.
Iš atradimų - tai jau ne pirmi metai patinka belamkanda. Gražu, kai žydi, o kai nužydi, labai nuostabios dėžutės lieka. Reikės rūtų daugiau. Tik nesijuokite, visai nepelnytai pamirštas augalas. Žydi - gražu, nužydi - sėklynai gražūs. Jei nepatinka - galima nukirpti, atžels.
Pūstataurių plantacijas plėsiu.
Kaimynei labai patinka taškuotasis katilėlis. Reikės dalį atiduoti, labai jau plinta.
Nepatiko katanachė. Reikės kelti, kur sausiau, nes iš gero gyvenimo išvirsta, kitus nugula.
Naikinsiu baltas aukštas ramunes. Girtuoklės, ne kitaip. Griuvinėja, bile ką užspaudžia.

Kaip manote, montbretės Lucifer pas mus peržiemoja ?

Pas jus gal, pas mus ne. Pas kai ką peržiemoja, gal kur laidi dirva.
Aš į krepšelius svogūninėm sudėjau, kai nugels, tik op ir ištrauksiu, su viskuo kur pakišiu, vėliau lapus nukirpsiu.

Įdomus augalas belamkanda, nebuvau tokio girdėjusi. Pasigoolin'au - gražiai atrodo. Jis man priminė kreivuonius (Tricyrtis), kažkaip vis apie juos pagalvoju, kad norėčiau pamėginti auginti, bet pas mus nelabai kas siūlo, mačiau, yra lenkuose... Ar kas auginate? Kaip dekoratyvumas per sezoną? Plitimas? Žiemojimas?

Gražu Turiu mintį gėlėmis pakelę papuošt, tai va rudbekijos panašu, kad tiktų tik jei tokios gajos baisu, kad paskui pikti kaimynai ateis su dalgiu jei jos taip gerai plinta

pakelei butu pats tas. ne siaip plinta, jos sejasi. dar kiek suprantu pauksciai seklas isnesiojo. nes kaip kitaip tokiu galingu spinduliu... kol kas nieks nesiskunde ir turbut nesiskus.

Kas čia per karingos rudbekijos? Koks jų vaizdelis? Aš pati turiu žvilgančiąją (kažkodėl ją čia vadindavau blizgalape...) ’Goldsturm‘. Tai tyki, rami, visų užguita (pas mane gi visi susodinti paankštintais atstumais, tad kovoja tarpusavyje dėl vietos ir neretai kuklesniems tenka nusileisti nuožmesniems) – nepasiekia net jai prirašyto aukščio. Bet jų geltonis (labiau apelsininis nei citrininis), juodos akytės ir tamsiai žali lapai man labai prie dūšios. 4 metus žiūrėjau į šio augaliuko kančias pro pirštus, net norėjau į kompostą „perkelti“, bet šiemet rudenį atradau, kad jų linksmas geltonis labai praverstų augalynui antroje vasaros pusėje ir vėliau. Kitas dalykas, kaip jas įmontuoti į esamą augalyno struktūrą, kad nepažeisti PIEVOS idėjos, t.y. nesugrįžti prie žolėto gėlyno. Jei joms duoti daugiau erdvės, jos pavirs į krūmą, kurio niekaip negalima kišti į žolyno vidų. Nebent pakraštėlius padabinti, ką dabar daro katžolės. Pražysta jos, kai ežiuolės būna užbaigusios šį reikalą, tad nesukeltų spalvų perviršio.
Nepastebėjau, kad manosios rudbekijos sėtųsi. Nors 1 kukli skrotelė atsirado per 15 m nuo gimimo vietos. Nepasisekė jai ir vėl – nuskendo drėbūnuose... nors gelsvas paskenduolės veidelis rudai-violetinėje žoliukų jūroje atrodo labai subtiliai...

Beje, dėl sėjimosi. Pernai nenukarpiau žiemai saulakių, tai šiemet nuo jų vaikučių gyvos žemės nesimatė... Matyt, su Voblos rudbekijomis ta pati situacija gaunasi.

Mano žinios apie rudbekijas. Nebūtinai teisingos.
Golstrum. Ši rudbekija rudens saulutė. Ji neaukšta, plinta šakniastiebiais. Sutankėja tiek, kad stumia visus kitus šonan. Prapešiot reikia kad ir pati nepridustų. Ji smagi ir tuo, kad sėklomis sėjasi labai labai atsargiai.
Ta kita yra auštesnė . Aukšta kaimietė. Neplinta šakniastiebiais. Peržiemoja, bet ne visada. Man patinka ji tuo, kad galima visai vasarai užpildyti kokią nors tuštumą. Pavasarį pasirauni pridygusių pernykščių ir įkiši kur nos. Galima ir laikinai porai mėnesių. Arba vėliau išdygusį rudeniui tarp žoliniš įkiši. Šitos nebūtinai geltonos. Yra su gražiu rudumu. Man tai jos atėjo į daržą su mėšlu. Matyt kaimynas karvėms pakratė nužydėjusias.