Daugiametės gėlės ir dekoratyvinės žolės

Pilnavidurės šilkažiedės gaisrenos Jenny vėl žydi. Negausiai, bet smagu. Ir krūmeliai pilnėja gan gražiai. Tik ryškaus žiedų rausvumo jokie fotoaparatai nepagauna.

Vis gerybiškai dingstu – po vėl nutikusio stebuklo, gal jau tuoj teks rašyti „eilinio“ , apturėjau šmotelį atostogų rugsėjį. Vėl augalyne. Tad atsiprašau tų, kurioms atsiliepiu, kai jau seniai pamiršta į ką būtent... Jau net necituosiu ir vardais teksto neilginsiu.

Ačiū už atsakymą dėl rytinių aguonų sodinimo niuansų. Idėja šiemet pasisodinti lenkaites aguonas šaknimis, kaip matau, jau nuplaukė – per vėlu... Gaila...

Nendrinės melvenės Cordoba pas mane siekia 2 m aukščio, tad teoriškai galėtų išskėsti kokių 3 m skersmens vėduoklę, bet jos kuklios – apsiriboja 1-1,5 m. Žodžiu, nesiskeryčioja, o solidžiai danguje kažką raižo.

Likau patenkinta augalyno vaizdeliu rugsėjį. Spalvų daugiau nei birželį: žydi rūgtys (tos kur Persicaria amplexicaulis), astrai visokiausi (4-5 rūšių, po teisybei, bet pamėtyti po augalyną taip, kad niekaip nepaneigsi fakto, kad juos sunku suskaičiuoti ), pablukusių rausvųjų ir visai dar baltų ežiuolių dar užtenka žydėjimo įvaizdžiui palaikyti, dvejopi šilokai markstosi, na ir katžolės Walker‘s Low antru užėjimu rodosi, rykštenės jau ruošiasi fejerverkui. Dar montbretes užmiršau paminėti. Tiesa, iš 30 pasodintų pražydo tik 1, bet potencialas akivaizdus, jeigu ką –drėbūnų pievelės priekyje įterptos žiūrisi jos pašėlusiai puikiai. Bet smagiausiai šiuo metu „žydi“ jau nužydėję smailiažiedžiai lendrūnai ir virblės – jų dar galutinai neiššvaistytas auksas priduoda augalynui spalvos, jaukumo ir dūšią valančio liūdesio. Virblės visos pasukusios galveles į vieną pusę – į pietus, kur vasara iškeliavo, ir tartum eina iš paskos... Graudu... Kiek linksmiau nuteikia dar tik įsismarkavę korėjiniai lendrūnai, miskantai, melvenės visokiausios (nendrinės, melsvosios ir margalapės), na ir drėbūnai, nepraradę dar gyvojo grožio. Kiek nuvylė šiemet barzdūnai ir rudeniniai mėlitai. Pirmieji – dėl išvirtimo, antrieji – dėl prastos šukuosenos. Tik nežinau, kieno čia problema – jų ar mano?

Vos neužmiršau paminėti svarbiausio šių metų žydėjimo dalyvio ir premjeristo – patagoninių verbenų! Man patiko. Ilgai groja, neįkyriai, bet į temą. Tik nežinau, ar užsiimsiu jomis ir kitais metais. Visgi tai augaliukai, reikalaujantys nemažai saulėtos vietos. Jei skiri nepakankamai, gauni tik vieną 2 m stiebą, su 1-3 žiedeliais viršūnėje. Ne kas...

Kodėl rytinių aguonų sodinimas nuplaukė? Kaip rašiau, jeigu pažįstate rožininkių vilniečių, tai jos dabar dalinasi šaknis ir manau, kad yra atliekamų. Dar tik dabar sodinsime. Ruduo ilgas, šaknys tvirtos.

Pažįstamų rožininkių neturiu. Be to, kiek suprantu, joms reikėtų pasodintoms prisiimti ir dar spėti išleisti ūgliukus. Ar ne? O jau ateina atšalimas su šalnomis. Utenos krašte jos ypač griežtos. Nugalabys mano augaliukus, dar nespėjusius įsižydėti... Ką jau kalbėti apie aguonų jaunimėlį, ką tik iškėlusį galveles...

P.S. Mano manymu, nauja forumo versija, galima sakyti, jį nugalabijo...

O man atrodo, kad visąlaik forumas būna aktyviausias pavasarį, kai visi pilni entuziazmo ir mintys auga kartu su augalais . Dabar ką, gerves išlydim

Tai ir kitas, su sezonais nesusijusias temas ramuma užplūdo. Aišku, nemažai emigravo į blogerius ir facebook'us, bet nauja forumo versija irgi prisidėjo - labai ribotos paieškos galimybės. Senosios temos nugrimzdo į gelmes, kurias pasiekti gali ne kiekvienas.

Dar norėjau jūsų paklausti dėl šluotsmilgių. Reikia dalį jų atnaujinti. Gal šituo geriau užsiimti pavasarį? Ar ir dabar būtų galima?

Kaip tik dabar tinkamas metas, šluotsmilgė anksti želia anksti žiedus kelia, kaip ir su gėlėm ta taisyklė galioja. Mano kvadratų šluotsmilgės rudeninio skaidymo. 

Taip tikėjausi, kad parašysite priešingai... Nes iki lapkričio, kurį teisingiau būtų vadinti lapgrėbiu, iki augalyno nepavyks nusibrauti. Nespėjau nė česnakų perčiupinėti, t.y. iškasti, padalinti, jei pasidaugino, pagerinti žemę ir vėl užkasti. Yra kaip yra, dabar teks žoleles pavasarį parceliuoti. 7-metį melsvajį mėlitą irgi žadu atšviežinti. Jei įgalėsiu, nes pavirto monstreliu, prieš kurį kastuvas atrodo apgailėtinu. Galėtų šluotsmilgės imti iš jo pavyzdį - pučiasi į šonus, bet neišplinka. Bet pasidarė per tirštas.
______________________
Vakar 1 dienai užšokau į sodybą. Labai gražu ir taip gaila, kad tenka visa tai palikti... Šį syki į akis krito blizgalapės rudbekijos. Turiu tik porą nuoplaišų, bet jos tokios linksmuolės, net ir vos keliais žiedeliais priduodančios šiuo metu žolynams smagumo. Reikės pagalvoti apie jų įdarbinimą pilnu etatu.

Kokie jūsų atradimai šį sezoną? Kokių norėtųsi pokyčių kitame?

Pas mane pagrindinis uždavinys surast schemą ažūriniam aukštam gėlynui, terasinis tokiu turėtų patapt po šių meto atradimo kraujalakės 'Bur Blank' . Tarp jų šmėžavo geltonos paradoxa ežiuolės, geltonos kraujažolės 'Parker's variety' ir baltos ežiuolės 'Happy star'. Virš jų ir tarp jų balti kraujalakės burbuliukai atėmė žadą ne man vienai. Tai va, sudėtingumas tame, kad gėlyne yra gerai suaugusių augalų, kurių nenoriu judint, o kai kurių kampų net negausiu leidimo perdarinėt:), vyras savo favoritinį gėlyno kampą irgi turi:) . Na o kaip žinia, tuščias popieriaus lapas nesulyginamai smagesnis kūrybai, nei dabar daryt rokiruotes kai ką paliekant. Per žiemą suksiu galvą, kaip ažūrinį užpildą paskleist po visą terasinį gėlyną.

Vaikų kieme apkasiau nemažus plotus velėnus. Per žiemą tikiuosi velėna daugumoj supus, kas nespės, teks perkast ir išrankiot šaknis pavasarį. Ten susodinti krūmai, medžiai tikiuosi dar šį rudenį sutūps. O žoliniai augalsi ten tikriausiai užims kilimo pizicijas. Žiemė vietomis pasodinta. Kitur galvoju gal viksvas įdarbinsiu, o gal aster divaricatus ras sau vietą. Dar yra visiškai plyna zona už namo, šiaurės pusė, ten gyvas galvaskaudis. Dėl nuolydžio ir ilgo siauro ploto, kuriame turi rastis poilsio zona pasislėpt nuo vasaros karščio.

Kuo toji ‘Burr Blanc‘ ypatinga? Iš aukštesnių turiu White ir Pink Tanna‘as (dar canadensis Alba užmiršau paminėti, tai miniu, bet tik tam, kad jos neužgauti… ). Baltoji auga nedėkingoje vietoje ir visu gražumu niekaip nepasirodo. O rožinė atrodo kerinčiai... net ir dabar, kai jau seniai viskas baigta… labai fotogeniška, negadinanti pievos ir draugiška (prie visų tinka)... Jūs, berods, Pink Tanna turite ar turėjote? Jei taip, gal galite palyginti savąją baltukę su rožine giminaite? Aišku, būtų dar geriau ją pamatyti integruotą jūsų augalyne, t.y. dirbančio, o ne pozuojančio augaliuko foto. Internete radau jos vaizdų, bet vienos sau pozuojančios, tad negaliu įvertinti nė spurgelių dydžio – ilgesnės jos už Pink Tanna, ar tokios pačios.

Su mažesnėmis kraujalakėmis yra viena bėda – mėgsta pagulėti... Aukštesnės gal irgi prigultų, bet įspraustos tarp kaimynų, matyt, neranda kur... Ir dar mažesnėms sunkiau susiorganizuoti foną spurgelių demonstravimui, o dičkėms neretai pasiekiamas yra ir dangus.

Kiek suprantu, jūsiškės ‘Burr Blanc‘ bus skirtos žiūrėjimui iš nedidelio atstumo? Iš toliau žiūrint, matyt, atrodo, kaip blyški balta dėmė? Ar ažūriškumas ir toliau kažkaip groja? Bus kas veikti, aišku, laviruojant tarp įvairių augalų, bet gi daug gražaus laiko galėsite tam skirti, o be to, viskas čia pat – galima akimis pro langą primierkas daryti, o galima paspaciruoti aplink gėlyną. Čia iš pavydo aš taip... Beje, terasiniame žoliukų nors kokių liks?
_________________________
O kur kitos gėlininkės su savo atradimais ir pasvajojimais dingo? Klausimai po ilgo brūkšnio skirti visoms buvo ir yra. Aūūūūū!!!

Nežinau ar įžiūrėsit, baltas debesėlis. Atrodo tiesiog kybo ore

Priekiniame plane kita kraujalakė, stambesnė ir puošnių lapų dodecandra. O tolėliau mano favoritė. Sužavėjo savo ažūru, ta prasme sijonas lieka žemai, o stiebai veik be lapų. Tikiuosi ir kitais metais ji šitą savo savybę išlaikys. Nes visos kitos mano turimos ir lapus pakankamai aukštai kelia. Pink tana man asmeniškai nelabai. Kai žydi aišku gražu, bet gana greit spalvą pameta. Ir tiršta labai. Tai bet čia kam ko reikia. Ažūras man atrodo labai gerai bus ežiuolėm ir kraujažolėm į kompaniją.