Tada parodau laukinės pievos gabalą su morkomis. Prieš kikią savaitę svaigau .
Tai a la morkos. Tokių ar panašių ir trokštu. Nors, kai čia taip gražiai visos puolėt rašyti apie laukinukes, panižo nagai iš pievos persinešti į žolyną tuoj pat. Kelių minučių reikalas, ir rezultatas prieš akis. Taip ir padarysiu bei pažiūrėsiu, kas gausis.
Labai džiugina virblės (stipa calamagrostis) - ir grožiu, ir ištverme. Atlaikė liūtis ir vėjus. Sulytos paguldė galvas ant žemės, bet pradžiuvusios vėl atsistojo. Nė vienas stiebelis nenulūžo. Šaunuoliukės. Rasa rašo, jog mūsų klimato sąlygomis rizikinga jomis pasitikėti kaip daugiametėmis, bet maniškės atlaiko jau 3 Utenos kraštų sezoną. Tfu tfu tfu, kad nenudyvinčiau...