Nepamenu kada zydedavo kitais metais( bet tikrai gana ilgai), bet siemet jie dar net nepradejo. Bumbuliukai siubuoja jau senokai, bet dar ne melyni. Taip iseina, kad cia dar tik pumpurai. Jau kai prasiskleis is tolo matysis- visas biciu avilys virs ju kabes.
Man ir sijonai ju grazus, dailiai karpyti. Karta pavasari , kol dar vos vos lenda, israviu piktzoles, o paskui jau amen- nieks tarp ju neauga, o ir badosi kaip velniai- nepriravesi.
Viskas. Perku sėklas ir auginu. Kaip čia anksčiau neapšnekėjom jo. E-seklos.lt rašo , kad žydi VII-IX. Kaip tik gerai.
Turiu viendienių gėlyną, tai ten auginu margenį kad praskietų viendienes. Tą vaistinį. Jis irgi baisiai duria, Nieko, atperka viską jo akcentas tarp viedienių lapyno. Pasisėja pats, bet šiemet kažko suvėlavo. 08 mėn žydi tik vėlyvosios vindienių veislės, tai bandrenis bus labai vietoj.
O gal dabar pasėjus ir žydėtų kitamet?
Mano viendienės kol kas gėlyne, bet jau reikia galvoti, kur jas iškelti, labai sutankėjo pora kelmų, galėsiu ir aš komponuoti su bandreniais, nes tų bus pakankamai
Mano viendienės kol kas gėlyne, bet jau reikia galvoti, kur jas iškelti, labai sutankėjo pora kelmų, galėsiu ir aš komponuoti su bandreniais, nes tų bus pakankamai
Reiškia jūs pirkote šitą http://www.originali...sis_bandrenis_1. Jis gana melsvas.
Dar yra toks http://www.e-seklos....rasis_bandrenis. Pilkšvesnis. Dvigubai pigesnis, nes 1 gr. atitinka 75 sėklas.
Gal nepirksiu dabar, o palauksiu rudens ir jus paklausunėsiu kaip ten su spalva. Norisi ryškesnio. Bet gali būti kad nuotraukos neatitinka realybės.
...
Laukinių morkų iš pievos geriau neinešti, neatsiginsite po to. Yra sukultūrintos formos. Jos, be to, gražesnės - stambesni žiedai bei dailiai išsigaubę, kaip vyskupo kepurė, augaliukas pats kiek aukštesnis už laukinuką.
Pas mus sodyboj šiandien, kad pažaibavo, jog likom be elektros. Liūtis išguldė žolynus, tik melvenės išdidžiai stypso, žvelgdamos į išgriuvėlius.
Pas mus sodyboj šiandien, kad pažaibavo, jog likom be elektros. Liūtis išguldė žolynus, tik melvenės išdidžiai stypso, žvelgdamos į išgriuvėlius.
Ok, ieškosiu sėklų, dar nepasidomėjau, bet neprisimenu, kad būtų už akių kur užkliuvę . Laukinių morkų sėklų vis tik pasirinksiu, į savo pievas pasėsiu, dėl botaninės įvairovės, sakykim, jei tik joms ten patiks, nes ant tos žvyro krūvos jos net labai puikiai atrodo. O mano naujame gėlyne akis bado klaidos. Šluotsmilgės, kurias sodinau šiemet iš sėklų užauginusi, prapuolė tarp vešlių didžiujų šilokų, per tankiai susodinau, o ir viksvoms vis trūko drėgmės pavasarį. Saulainės išbujojo, ant jų virsta gaurų ilgos šakos, šitas abi gėles pirmą kartą auginu, nežinojau, ko tikėtis, o pasirodo užauga po kelis didokus ūglius, kurie dabar gulinėja bet kaip ir nesusivokiu, ar surišti juos, ar palikti Gaura turėjo įnešti baltos spalvos, kol kas tik pradeda žydėti, ir spalvų dar visai mažai, tik kraujalakės raudonuoja burbuliukai ir ežiuolės, jei tos nesusirgs galutinai. Va, gal morkos būtų pagyvinę vaizdelį. Labai mane nustebino ne šios temos gėlės - vienmečiai jurginai, iš sėklų pasėti išaugo jau į didelius krūmus, bordo lapų fone jau pražydo du oranžinės spalvos žiedai, net šviečia iš tolo, kaip gražu , laukiu kitų spalvų.
Morkos. Aš šiemet sėjau Ammi visnaga 'Green Mist'. Norėjau - tikėjausi lengvų lieknų ažūrų. Deja buvo nusivylimas, nes geresnėje žemėje kilo krapiniai sosnovskiai. Perdedu, bet nepatiko. Dabar iškilo ir darosi gražu, nors riebu, o ne grakštu. Galiu jų sėklomis pasidalinti. Pafotkinsiu šiandien rytoj.
Gaura. Ji spalvos smukios duoda. Irgi nuo dirvožemio priklauso. Geroj vietoj tai virš 10 šakų būna. Gaunasi toks kupstas, bet negriūna. Kur kūdžiau tai išspaudžia 3-4 šakas ir neatrodo tvirtai.
Jurginai. Taip. Jie smagu ir tinka kai reikia laikinai užpildyti erdvę . Kol daugiametės kūdikiškame amžiuje. O jei randi laiko nuskinti nužydėjusius, tada iki rudens dirba. Patikusių spalvų šaknis išsaugijau ir kitiems metams. Tada gana anksti pražysta.
Achilea, jei gerai pamenu, pas jus pirmametis gėlynas, tai ir apie augalų stotą ir elgesį dar anksti spręst. Pvz kraujalakės, jei jos jaunos, tai turi kelis stiebus, nieko nuostabaus , kad linksta. Bet kitais ir vėlesniais metais gali būt, kad visai nevirs, arba išvirs išguldytos liūčių. Dar ir nuo jūsų dirvos daug kas priklausys. Ir augalų ūgis, kitais metais gali nustebinti, tikėtina bus aukštesni.
Pas mane kraujalakės skirtingų rūšių/veislių. Tai smagu stebėt kokios jos skirtingos. Šiemet mane itin pradžiugino baltažiedė 'Bur Blank' priešingai nei kitos mano kraujalakės, šios turi ažūrinius, lapais neapžėlusius žiedynstiebius, o tai idealiai įsipaišo tarp smilgų ir kitų augalų. Tuo tarpu turiu savo rastą sėjinuką, tai ji didžiulė, ir stiebai labai lapuoti, tai ji riebi ir sunki, visai neturi to ažūriškumo. Ji matyt tiktų kitokiam kontekste, nei auga dabar.
Šiemet atradau naują spalvą...geltoną. Šitos spalvos niekaip neįsivaizdavau savam gėlyne, net ir nemėgau. Bet terasoj tarp smilgų ir baltų veronikūnų ir baltų kraujalakių tiesiog reikėjo spalvos. Raudonas tamsias saulaines išmečiau, nes jos gražiai atrodydavo kol neįgaudavo rudo atspalvio, bet to tiršti žiedynai buvo per sunkūs esančiam ažūrui. Rožinių mėlynų atspalvių jau irgi nenorėjau, ten tiesiog reikėjo kažko ryškaus, bet ne sunkaus. Taip atsirado kraujažolės, užkrito pavadinimas, bet ne tos įprastos. Joms į kompaniją nukeliavo ežiuolė paradoxa, vienintelė geltona gėlė, kuri patiko iš pirmo žvilgsnio net ir būdama geltona ir dabar mane ta geltona spalva tiesiog veža
kai turiu kokius tris kvardatinbius metrus geltonu rudbekiju- oj kaip neveza...o jos turejo but grazios rudos, ar bent jau gintaro spalvos, jei tiket nuotrauka ant pakiuko. ale nei vienos tamsios- tik ryskiai geltonos... ir sitos rudbekijos pasirode beesa ilgaamzes. ne tik treti metai tie patys kerai zydi, bet ir vaikus meto kaip pabludusios. jau net uzmaciau aplinkui pievose zydint savo rudbekijas...
Na didelis plotas ir manęs nevežtų , o kai smilgos rėksmingą spalvą atskiedžia, ir jos yra keliose vietose po ne daug, tai man pats tas