Jausmu stoka konkreciai pasireiskia nesugebejimu jais pasiremti.
Suskaidyti i dalis tokiu dalyku neimanoma, arba zmogus sugeba uvokti visuoma, ja suprasti valdyti keisti, ja naudotis.
Arba ne.
Mokslininko darbas susideda is elementariu darbu visumos, bet tai nereiskia, kad darbininkui galima parasyti smulkia instrukcija ir jis taps mokslininku.
Griztam prie autoriaus situacijos. Problema - labai prasti tarpusavio jausmai.
Ka daryt? Juos keist.
Autoriui pav. variantas, reiktu prieiti prie zmonos ir pradeti pokalbi:
"Man atrodo, kad tu nesi laiminga, as to nelabai supratau ilga laika, noreciau viska pakeiti. Mums reiktu pakalbet. Ar galiu tave tiesiog apkabinti"
Nu ir kas is to pirmo ejimo? Pirma ejima pasiulyti nesunku.
O kas zais visa partija uz autoriu? Kas PAJAUS situacija ir ja gerins, nuosekliai ir po truputi. Greiciausia bus sulaukiama priesiskumo, tai bus panaudota lieti pykciui, tai reikes tylomis priimti. Reikes ir atsidavimo ir ryzto...
Tolimesniu ejimu yra milijardai variantu ir nieko nesukonkretinsi, reiki ismokti operuot jausmais emocijomis na ir faktais.
Situacija dabar: "Autorius apkabina zmona o ta siuncia ji velniop"
Tikslas pasiekti: "Zmona i apkabinima reaguoja isreiksdama meile ir jautruma"
Po to visos problemytes spresis visai kitaip.
Vargu ar tokie dalykai sprendziami prie derybu stalo dalykiskai analizuojant.
Man lengviau tiesiog keisti kito jausmus ir emocijas.
To reikia ismokti, arba eiti pas kokius brangiai apmokamus specialistus.
Asmuo iniciavęs pokalbį yra vedantysis.
dazniausiai tai vyksta jo iniciatyva,o tikrai ne del mano noro. Tingiu,nenoriu,pavargus ar dar kazkas nzn.
