Aš į gėlytes žiūriu labai atsargiai. Mano su gėlytėmis santykiai, škia, sudėtingi
Kita vertus, būna, kur labai tinka.
O be gėlyčių nėr?
Mačiau kažkur pavyzdį buto ir su gėlytėm, ir su belekuo, ir ten visi tie kringeliai labai gražu. Ale ten butas originaliai labai keistas, Paryžiuje ir už milijoną. Ir ten luuuubų aaaaauuuuukštis! Slėptis man su savo 2,70.
(kita vertus, tegul jie pabando LT sąlygom tokį kūrenti
).
Man labai gražus vis dėlto
http://www.vogue.com...in paris ,38199Bet va aš ko bijau. Ko aš aplamai į šitą temą lendu. Aš nesu klasikos mėgėja, man idealiausias stilius - loftas betoninėm grindim. Bet namo gabalas, kurį įrenginėjam, yra statytas 1850 metais. Ir tą man reik turėt omeny. Aš prietaringai manau, kad namo vidus ir išorė turi derėti. Provansas blokiniam daugiabuty yra ne Provansas, o blogis. Atitinkamai ir su senove, senovę reikia gerbti, jofana! Aišku, tas namas buvo paprastų žmonių, ir neina visiškai visko išlaikyti, juolab kad jis tiek remontuotas! Nieko nebelikę. Bet vis tiek reikia, taip yra gražu, tas namas turi jausti kažkokį atsižvelgimą į jo asmenybę!
Dėl to vyksta daug šeimyninių konfliktų. Kai mano dieds pasakė, kad reikia spjaut ir sudėt laminatą, aš pasiutau rėkt, kad jis yra barbaras ir tokie kaip jis gali Kauno Sobore padaryt vitrininius langus iki žemės, nes tokius valyti patogiau, negu vitražus.
Žo, man reikalingi to laikmečio elementai, tiksliau, daiktai, panašūs į elementus
Nes originalių elementų yra labai mažai ir visi jie - sienų vidury. Pvz. originalūs rąstai (manęs čia niekas nesupranta)
O natūroj ką turim - nu kas kas - euroremontas. Kitaip neina gyvent, ten nedidelis plotas. Juolab ir finansai labai riboti.
O man taip negerai, man reikia kokio vieno antro
elemento, kad namas neįsižeistų. Pusėj namo. Kitą pusę kaimynai apšiltino, apkalė kažkokiu dekoratyviniu šūdu iš senukų ir ten yra... (susinervinu, kai pagalvoju). Ai nu švelniai tariant, kaip paimt autentišką karaliaus karūną, priduot į aukso supirktuvę pagal svorį, o už gautus pinigus prisipirkt svarovskių. Paveldosaugininkai - debilai.
Žo, dar kartą sakau - į autentišką restauraciją nepretenduoju, o ir aš pati nuo Viktorijos epochos bobos skiriuosi labai
O namui įtikti noriu vis viena
Bet bėda tame, kad aš daug daugiau mačiau provansų daugiabučiuose, negu kad senuose namuose. Daugiabučiuose tai dafiga visko - balkių imitacijų, gipsatūrų, arkų, baroko, vitražų, imituotų plėvele, marmuro, imituoto irgi plėvele, sienų tapybos su graikiškom kolonom, apie kurias vyniojasi vynuogienojai ir Turkish nights
Ir kažkaiptai taip man išsivystė gėlyčių ir kandeliabrų fobija
Pažiūri kokiam klasikiniam interjere tas gėlytes ir kandeliabrus - nu labai gražu. Pasižiūri bažnyčioj - pasaka! Ten kokiam baroke, Svieta Lipka katedroj ar Rundalėj - nu vau.
Bet kai mane kas pastato priešais gėlytes arba kandeliabrą, aš tik ausis suglaudžiu, uodegą pabruku, ir manau sau, kad taip, tai gali būti gražu, gal čia ir
elementas, bet ne dabar apie tai mąstyti, gal aš paskui apie tai pagalvosiu, kitą sykį
Ir pabėgu
Žo, ketinu kažkaip persilaužt... Tuo tikslu ir atėjau