QUOTE(rusma @ 2016 09 03, 04:12)
tuo tu visą esmę ir pasakei. O ąš norėčiau į Maskvą, Kijevą, Samarą ar Dnepropetrovską. Pamatyt/išgirst selekcininkus, nusipirkt naujienų iš pirmų rankų ir pasižiūrėt kaip atrodo pasaulis, kuris šios srities madas diktuoja, kokie profesionalių augintojų darbo rezultatai. Bet yra kaip yra - ten niekaip, dar iki to neužaugau, nors labai noriu, o čia man neįdomu tiek, kad entuziazmas per kraštus trykštų. Kiekvienam savo

Vienai važiuoti į tokias šalis nedrąsu, vyras nė už ką nevažiuos, vaikas rusiškai nemoka ir jam neįdomu, o draugių arba interesai kiti, arba ne pagal kišenę tokios pramogos

Taip pasvajoju ir praeina
Rusma, pagarba tavo profesionalumui ir požiūriui į lietuvišką situaciją.
Saugai savo augintinius, tai suprantama. Kaip augintoja augintoją galiu suprasti.
Dėl parodos datos-ji kiekvienais metais būna rugsėjo mėn. pabaigoje arba Vilniuje, arba Kaunas ieško eksponavimo vietelės. Paankstino tik šiais metais truputuką, matyt patalpos vėlesnei datai jau buvo užimtos. Tad numanoma parodos vieta ir data kaip ir buvo aiški visus metus ir didelės staigmenos nebuvo.
Taip , kai kurias gėles galima staigiai paruošti parodai, jei jos buvo nuolat popinamos. Pati auginu kaktusus ir galiu pasakyti, kad ne kiekvienas turi parodinę formą, proporcijas. Dar yra senatvinės dėmės, mechaniniai pažeidimai, pasekmės po pūkuotųjų kenkėjų užpuolimo. Tad atranka didžiulė. Neužtenka vien po dušu pakišus nuprausti ir vežti į parodą. Su lupa kiekvieną augalą apžiūri, pincetuku, šepetėliu pasidarbuoji, dar gruntą paruoši, vazonėlius apvalai, profilaktiškai apipurškalioji, o gal ir persodinti tenka į kitą vazoną.
Paroda yra paroda kiekvienam augalui ir jį reikia ruošti.
Su sanpaulijomis ir jų giminaitėmis, situacija parodos organizatoriams visada būna probleminė. Daug vargo kuruojančiam organizatoriui surinkti bent minimalią ekspoziciją ir tai po ilgų vargų. Gerai jei suranda vieną augintoją su 20 gėliukų, bet tokių norinčių ar galinčių sudalyvauti yra vienetai. Belieka remtis tais pavieniais mylėtojais, kurių augintiniai dažnai labai toli nuo pasaulinių ar rusiškų augintojų standartų. Liūdna? Taip, nėra smagi situacija. Bet sanpaulige Lietuva neserga taip užkrečiamai kaip orchidėjomis ar sukulentais. Kad taip atsitiktų reikia padėtį keisti, o paroda tam dėkingiausias momentas. Kur daugiau eilinis žmogelis pamatys kitokias nei pramonines sanpaulijas? Niekur.
Ką galime padaryti, kad priartėtume prie išsvajotų rusiškų parodų. Nuostabu, jei gali ten nukeliauti ir realybėje pamatyti-ko tau nuoširdžiai ateityje linkiu, nes žinau kaip pati nuo to svaigčiau ir virpėčiau. Ir tu tam pribrendusi, nes jau esi pasiekusi aukštą profesionalumo lygį. Natūralu, kad nesinori dalyvauti mėgėjiškose, žemesnio lygio nei tavo, parodose. Bet lygis juk neaugs, jei mes visos taip nenorime dalyvauti. Ši ekspozicijos dalis taip ir liks mini salelė tarp kitų ekspozicijų.
Tiesiog, manau, kad darykime kiekvienas tą, ką manome galintys padaryti. Gal ir nebus nuostabu, bet bus žingsnelis link nuostabaus.