Nepagrazindama, bet ir ne taip ziauriai. Paskaicius Lyberos postus atrodo, kad Romoj tikrai klaiku, tebunie, tikiu ir jokiu budu pati nenoreciau gyvent Romoj, bet Italija didele ir kas budinga pietums, visai kitaip bus siaureje. Na tarkim Bolzane nedarbas yra tik 3,8%, Veronoj 6,2%, Vicenzoj 4,8% ir t.t.. Saltinis: http://dati.istat.it/?queryid=298Aisku, mums emigrantams rasti darba Italijoje daug sunkiau, nes cia labai veikia tiesiogines rekomendacijos.
Italija be galo myliu, bet taip pat ruosiuosi ja palikti, nors realiai man cia dirbti kaip ir nereiketu, nes vyro atlyginimo pakanka mums abiems laisvai, taciau noriu kazka pasiekti gyvenime, o cia Italijoje zinau, kad tai padaryti bus labai labai sunku. Taip pat pavargau nuo ju neatsakingumo, valstybiniu instituciju, biurokratijos, emigrantu antpludzio ir panasiu dalyku, taciau bijau ir Lietuvos, nes jau pries kelis menesius bandziau joje apsiprasti, tai nezmoniskai sunkiai sekesi, tikrai zmones pikti, daug negatyvo, nusivylimo ir as juos suprantu, nes kainos Lietuvoje neadekvacios atlyginimams. Ka lyginu, man jau beveik viskas pigiau Italijoje (isskyrus benzina, masinos draudima, keliu mokescius ir kelis kitus nereiksmingus mokescius). NT Vilniuje pervertintas. Tai vat ir blaskausi, baisu nesukaupti stazo, nesmagu nieko nepasiekti gyvenime, bet ir abejones apninka ar verta del to grizti i Lietuva, nes kaip ir visos ta minit - gyvenimas vienas.
Del ko tikrai pritariu, kad geriausia Italija myleti ir tolo, bet kai jau ikeli i ja koja giliau, atsiranda kitu svarstymu.
Lybera, jei ne paslaptis, ka tarkim Jusu vyras planuoja veikti Lietuvoje, as bijau, kad mano vyras labai sunkiai adaptuosis.
Ir isvis labai pritariu dabar prasidedancioms kalboms Italijoje, kad maziau remti tuos "karo imiganrus", o atsisukti i savo tauta ir padeti nukentejusiems greiciau
