Dvasinės ligų priežastys -15

Jums kaip tik negalima tiek kapstytis, o reikia mokytis atsipalaiduoti. Pas jus yra jus ėdančios programos ir jei bandysite į jas dar gilintis, tai tik maitinsite jas dar daugiau.
Tiesiog gyvenkite, džiaukitės, kad apskritai ryte pabudote. Stenkitės į priekį stumtis, o ne klimpti analizėse. Ir negalvokite iš kur tos programos ar pan. Jos tieisog yra, kitaip nebus. Nesate išskirtinė. Milijardai kenčia, vieno ar kito negauna gyvenime, milijardai miršta per anksti, jaunystėje ir t.t. Tiesiog taip yra, tai labai sudėtingas procesas, siekiantis tikriausiai pirmuosius žmones, mūsų protėvius. Pagalvokite kiek visko jau buvo Žemėje: kiek karų, marų, negatyvo, Stichijinių nelaimių, kiek jau mirusių kartų per amžių amžius. Ar viskas išnyksta, dingsta? Turbūt nelabai. Lieka juk sielos, jų informacija. Pasigerinti savo gyvenimą galima visada kažkiek, bet tik ne kaltinimais savęs ar tėvų. O tik savo stiprumu ir ėjimu į priekį, kad ir kas.

Taip, jus teisi. Nelabai as moku neanalizuoti, bet ka galiu padaryt tai pamegint, nebandziai tokia forma gyventi. Del isskirtinumo, irgi jus teisi, bet pamazu tai suvokiu, atrodo kad neseniai tik visai pradejau stebeti kiekviena zmogu ir supratau, kad jam kiekvienam irgi jo visas pasaulis pats svarbiausias, kaip ir sakote, kiek daug visko jau vyko ir vyksta. Daug pykcio turiu viduje , blogio , nezinau kaip ji isleisti. Nenoriu niekam pakenkti tikrai, jei pajauciu, kad jau svaidausi ta energija, sustoju, atsiprasau, nuosirdziai , bet jis nemazeja, kazkur tuno, o dabar po sio ivykio atrodo dar labiau, vienas zodis gali manyje iskelti setona kazkoki. Gal dar reikia laiko paleisti. 

Bet del to tiesiog atsipalaidavimo ir dziaugsmo kiekviena diena, as nezinau, as nesidziaugiu tiesiog, nemoku, esu bandzius tai daryti, bet kaip daryti tai ko nejauti? Na pamedituoju, pabunu be technologiju, atrodo pajuntu ta gyvenima, pamatau kazka, bet ar cia dziaugsmas. Neseniai net sakiau tokius zodzius nepamascius- nezinau ar isvis kada buvau laiminga, lyg slinkciau tiesiog kiekviena diena.. Nors visada kitiems atrodau juokaujanti, esu linksma, atvira, kasdienybeje, bet kazkas cia ne taip. I programas nesigilinu, esu skaicius knygu apie tai, bet per daug analizem neuzsiimu ir toje vaikysteje nesikapstau, gal va tik dabar del to, kad pamaniau, kad reikia. Bet jus abi teisios, man reikia to lengvumo, bet neapsimestinio, ko pasiekti as nemoku, nezinau kaip. 

Laba diena, mane domintų kiek kitoks klausimas. Dėl dukros. Dukra sveika. Bet yra gan nedrąsi, darželyje paskutiniu metu būna išstumta iš draugų rato. Ką aš kaip mama darau ne taip? Kalbu apie dvasines priežastis. Ir ką kaip mama galėčiau savyje pakeisti, kad padėčiau dukrai? Ačiū.