EGO - tai kaip kamienas, ant kurio lyg sakos issikeroja viskas, prie ko prisirisa zmogus: lytis, zinios, issilavinimas, socialinis statusas, seimynine padetis, isipareigojimai, iprociai, pomegiai, talentai, isvaizdos privalumai ir pan. Daznai, siekdami dvasinio vystymosi, zmones tik "apkapoja" sakas-sakeles, t.y. issilaisvina nuo priklausomybiu, iprociu ar kazkokiu pomegiu bei laiko tai pergale nugalejus EGO. O dar populiariau - susikoncentruoja i savo lyti, a-le-"as Moteris!", "as Mama" ir pan. Mano manymu, pergale imanoma tik tuo atveju kai nukertamas kamienas prie pat saknies - t.y. visas EGO su visom sakom ir sakelem. Tai yra busena i kuria pereinama meditacijos ar maldos metu, arba tiesiog - nes faina pabuti tokioje busenoje. T.y. visiska laisve nuo visko prie ko prisirise zmones. Stai tuomet ir matai/jauti/pergyveni nuostabia tyla-taika-meile ..tiesiog matai grozi sito pasaulio chaose ir triuksme.

Ar mokate-esate bande pereiti i tokia busena?
Kokia-kuria saka Jums butu sunkiausia nukirsti?
Kuri saka sunkiausia arba labiausiai issikerojusi?