QUOTE(Bebras2014 @ 2016 05 19, 23:29)
Brangioji, pasidalink, kaip pavyko tai įveikti?
Nes aš jaučiu, kad arba aš Švėkšnoj atsidursiu, arba reikės darbą keist...
Ilga ilga kelionė per kopas
. Kiekvieną dieną smulkus įvykių aprašymas su visais needukuotais keiksmažodžiais ir siuntimas į Tamo: tėvams, direktorei, pavaduotojai, socialinei, psichologei.
Net nepamenu kiek gerovės komisijų ir susirinkimų su tėvais, psichologine tarnyba, visais administracijos darbuotojais.Policijos atstovų dalyvavimas.Mano pamokų stebėjimas( psichologinės tarnybos) su nuline nauda, nes vaikas prie svetimų tylus ir ramus. Košmariška aplinka kiekvieną dieną klasėje nuo pykčio priepuolių, suolų ir daiktų daužymo, visų vaikų mušimo....žodžiais neaprašysi, nes atvejis išskirtinis. Įsivaizduokit kokį matytą filmą apie velnio išvarymą..kažkas panašaus su visom putom iš burnos.Vienu žodžiu, verkdavau namuose nuo streso. Tėvai rizikos grupėj,namuose smurtas, bet visos instancijos juos gina ir giria, nes namuose švaru ir yra valgyt, o motina pasidažiusi ir kaip užsukta kartoja, kad vaikas namuose geras.
Pasiektas rezultatas tik tas, kad privertėm nuvežti vaiką pas psichiatrą, šiuo metu geria vaistus ir yra valdomas. Tuomet ir likusius, kurių sutrikimai paprastesni, galiu suvaldyti,galiu vesti pamokas. Bet vos tik nutraukia vaistus, iš karto viskas grįžta į pirminę padėtį. Kai man reikia į kursus, mano vaikų mokytojos tiesiog bijo...ir aš jas suprantu
Lankiau šiemet tuos privalomus spec. pedagogikos ir psichologijos kursus. Tai, kiek tik atvejų sutrikimų minėjo, tiek man viskas tiko.Vienu žodžiu, patarti galiu tik viena:netylėt, nebijot, kalbėt, nes čia kova už būvį-arba tu juos-arba jie tave
Tiesa, labai daug pagalbos sulaukiau iš savo direktorės, kuri nebijo jokių komisijų ir nieko nelinkusi slapstyti.Jeigu ne, pačios suprantat...