Gal atsiras daugiau besilaukianciu
Labas,
Panašu, kad taip. Jei viskas gerai, tai ir gimdysim mes panašiu metu. Man oficialus terminas rugsėjo gale, bet aš į terminus niekad nesutelpu...
O tuo tarpu neramiai laukiu genetikų...
Mūsų pupulis naglas per visą pilvą. Šneka sakiniais, tik dar ištaria prastokai. Lupasi su vyresniu broliu (tiksliau, dičkis erzina, mažius stumdosi ir cypia, net langai dreba), strojina seses, tampo ir terorizuoja kates, lipa ant sprando motinai ir tėvui - kaip ir priklauso šeimos jaunėliui lepūnėliui.
Vietos daržely niekaip nesulaukiam. Tikuosi, gal išsikrautų bent kiek, jam vaikų kompanijoj labai patinka. Na, gal nuo rugsėjo jau tilpsim.
Ateinu pasilabint
Mane sios temos priesistore suintrigavo, primoj temoj viena vekeja gedijosi kad mama 49 metu pastojo,
Trecias komentaras buvo kad gimdant vyresnio amziaus kazkaip pazedzia vaiko interesus, nebeatsimenu kokiais motyvais.
Manau kad sis vaikelis i mano gyvenima paciu laiku - nei per anksti, nei per velai:)
Pirmiausia, tai sveikinu su pasirinkimu.
Na, man 42 metai, ir mano vyriausia dukra (16 m.) į mano nėštumą sureagavo šiek tiek skausmingai. Jos draugės prancūzaitės (iš 1-2 vaikų šeimų) irgi jai išaiškino, kad man visai ku-kū ir kad aš tokia ir anokia. Bet kiti mano vaikai džiaugiasi.
Buvimas mama vyresniam amžiuje turi tą niuansą, kad kai nueini į tėvų susirinkimą mokykloje ir aplinkui vien jauni tėveliai, jautiesi truputį keistai. O kai tie vaikai užauga iki paauglių, jie neretai ima savo senų tėvų gėdytis.
Bet aš į tai žiūriu taip: jei tavo vaikas tampa pilnamečiu iki tavo pensijos ir tu gali juo pasirūpintio tiek fiziškai, tiek finansiškai, tai viskas tvarkoj. Man nepatinka, kai 60-metės tampa mamomis dirbtinių procedūrų pagalba. Bet kol gamta leidžia tokią galimybę natūraliai (t.y. iki klimakso), tol viskas gerai. Juk gamtoje viskas suskaičiuota ir pritaikyta.