Bėgimas XIX

ilgiausią bėgimą geriausia daryt 2 savaitės iki pusmaratonio, vėliau jau kiek apmažinti nubėgamus atstumus.

valgyt prieš tai, tai svarbu neeksperimentuot. Valgyt tai, kas žinai kad tau tinka, nieko naujo nereik.

aš kai pirmus kartus bėgau pusmaratonį, vėliau maratoną, tai turėjau šventą taisyklę, jokiu būdu prieš tai 2-3 dienas nebėgt. O savaitę iki to, jokių sunkių treniruočių. Dabar jau pasitaiko visaip, bet paprastai, jei esu pavargus, tai ir bėgt sunkiau per varžybas maloniausias startas- šviežiom kojom.

Vėliau atrandi asmeniškai, kas geriau ar blogiau, gal tavo patirtys bus kitokios, bet pirmą kart, tai rekomenduočiau plius minus laikytis tų bendrų patarimų.

dėl plano pasiruošimo, jei anglų k tinka, tai įvesk google 'half marathon training plan' ir atsirink kurie tau gražiausi, patogiausi ir t.t. manau visų esmė jų panaši, o variantų daug.
Papildyta:

kaip idomiai, o kokio ilgio pertraukėlė? aš maniau, kad jei nesustojant gali 6km, tai jau ir toliau turėtum galėt

Ačiū
Jau ir prisigooglinau
Ačiū. Patiko, kad supratau, kad jau jau bent minimali nuojauta teisinga ir buvo, kaip čia elgtis. Dar tu parašei, forumų priskaičiau. Žiūrėsiu kaip čia kas bus
Ai, dar - o tu užvalgydavai bėgdama tiek km? Įdomu, ar dabėgtų kas nevalgęs? Čia tik teorinis klausimas, šiaip įdomu. Nusilptų ir nugriūtų?

ryte jei bėgu varžybose, tai mažai valgau, bananą kokį ar net ir jo pusę, aš rytais sunkiai moku valgyt, prieš nevaržybinius rytinius bėgimus išvis nevalgau. Jei vėlesniu paros metu, tai tada jau būnu spėjus normaliai pavalgyt ir energijos daug
Nevalgius prieš varžybas esu vieną kart, per Rumšiškėse pusmaratonį, kažkaip tiesiog... pamiršau. bėgimas buvo apie 12h tai taip nuo atsikėlimo tempiau, na nenuvirtau ant šono bet prieš startą neramu buvo, nes alkis baisus užėjo, arbatą ten dalino su cukrum tai išgėriau puodelį

o tu jei ryte eini pabėgiot pavalgai prieš tai?

beja, koks jausmas buvo pusmaratonį bandyt? nesunku?

Normaliai

Aš tai pavalgau ryte. Dabar tai išvis stengiuosi būtinai pavalgyt. Bet aš ir noriu jų. Pabudus išgeriu kavos, po valandos jau noriu:). Tai kai bėgu, stengiuos 1 -1,5 val po valgymo.

Tas jausmas, žinok, nu be galo gero geras Aš nežinau, kas ten organizme įvyskta tiksliai, bet man jau ėmė toli toli horizonte ir visas maratonas šviest Ta prasme, jau kokia 20 proc. tikiu, kad tai yra realu Ir kai pagalvoju, tai koks ten tada jausmas?
Nes man tai wow - čia ta psichologine prasme.
O jei fiziškai tai raumenis kiek jaučiu šlaunų, gal kiek sąnarius kelių norisi taupyti, bet čia tik ryte keliantis iš lovos buvo tas jausmas, ir lipant laiptais žemyn jaučiasi. O dabar tai taip visai gerai. Turbūt kokias dvi dienas praleisu jeu bėgt galėčiau. Gal tris.

O aš tavęs paklauysiu, koks jausmas ultra maratoną nubėgus? Aš čia tik įsijungiau tada į temą, menu, lyg kalbėjai apie tai. Kas kiek km ir ką valgei? Kiek paskui reikėjo kūnui atsigauti? Koks jausmas psichologiškai?

tikrai wow, tikiu, ir man taip būna po pusmaratonio pirmo skaudėjo ilgai kojas, laipt lipt nemokėjau gal tris dienas kokias, bet fainai, skausmas priminė apie pasiekimus

maratonas tau tikrai šviečiasi tik nebėk taip iš lempos namie, registruokis į varžybas, taip pusę kaifo prarasi.

jausmas tai visada nerealus. Tas mano ultra, nesuper didelis ultra, vos ilgesnis už maratoną, bet atbėgus yra wow, ir po maratono wow. Valgyt aš pradedu po pusmaratonio, pirmus 20 tai tik geriu vandenį ir vandenį ir dar vandenį su primaišytais milteliais, kuriuose yra ten visokių mikroelementų, cukraus, na naudingą vandenį, vėliau valgau paprastą maistą, bananą, šokoladą, čipsus ar kažką kito atsirenku ką duoda maitinėlėse (dažnai randu sūrių lazdelių, man jų noris bėgant). Kiti bėgikai priešingai, valgo tik geliukus, tabletytes ir jokio tikro maisto. Bet čia reik atsirinkt, į ką tavo skrandis geriau reaguoja, nuo ko jautiesi geriau. Svarbiausia, nebandyt nieko naujo, viską ką valgysi bėgdama savo pirmąjį maratoną, būk išbandžiusi iš anksto.

Geras.
Tą "gerąjį" vandenį tai turi omenyje su elektrolitais?
Ir aišku, maratoną tai kaip jau įsivaizduoju, tai jau tik per varžybas / renginį ir reikia bėgti? Nes tai jo, čia kažkaip taip "iš idėjos" tai nežinau... Nes paskui kokis tai yra "išeidnėjimas" iš maratono ir pan. - man regis, čia jau organizmuo yra rimtas išbandymas.

Beje, radau yra planuojamas tos Trakų pusmaratonis, 05 08 - ten llyg fainai visai, bus net kur vaikus palikti. čia linkas

taip, ir dar su kažkuo. na aš būtent tokį turiu http://www.bonum.lt/...aus-skonio.html esu bandžius viso 3 skirtingus, tai kiti bandyti per saldūs buvo, nesinorėjo jų visai bėgant. Šitas prilipo man, gerai veikia

Matai, varžybose yra keli privalumai, pirmas tai maitinėlės, kad nereik tystis su savim poros litro skysčio (nėr nei patogu nei malonu). Kitas, tai visas palaikymas, plojimai, paskatinimai, pabaigoj matomas artėjantis finišas, kai visi skatina, ir atrodo nuovargis dingsta, ir leki kiek kojos neša, skrendi ir nesupranti iš kur jėgos. Na žodžiu, maratono wow tikrai daug didesnis per renginį.

Atsigavimas tai man asmeniškai dzin nes jau gi po visko, nu kartais raumenis paskauda, kartais ir ne. Svarbu gerai pavalgyt, pamiegot ir ilsėtis.

Trakų fainas pusmaratonis, aš bėgau du kart, bet nepatiko, kad 4 ratai, po 5km, nusibosta tie ratukai. Bet neskaitant to, tai tikrai patiko, gražu, pro pilį prabėgi, nu super važiuok,jei galimybė yra. Aš tai tingiu aš į miško trasa šį sekmadienį registravaus, tai užteks kol kas.

o sunku pusmaratonis tau buvo? buvo jausmas, kad nebegali, nebenori? kurie km sunkiausi?
nu netikiu, kad taip ekstazėj ir praskridai visus 21

Dėkui už info. Pasižiūrėsiu. Dar kokį tai pakelį turiu gavus dovanų, tabletė tokia .

Tas palaikymas tai jo - man čia mistika ir stebukas - kiek tas duoda ! Išvis, aš per tuos bėgimus jaučiuosi bepažįstanti sporto kultūrą, vis vyrui pasipasakoju tas impresijas . Man labai patinka. Dar kai tu parašei... Aš jau imu norėti to maratono Jei ne tokios kainos, turbūt ant Vilniaus gundyčiausi bet, Jezus Jezus, baisu net pačiai kas čia daros .

Tai tu į miško trasą ten faina . AŠ žiūrėjau, bet ten dar už Vilniaus... Žodžiu, "toli"

Man tai kaip - žinok, aš tai 12 ratukų bėgau Pradžioj neplanavau. Galvoju, "na, žiūrėsiu". O paskui žiūriu žiūriu [ ] - ir galvoju "tai ką čia laukt" [nes planavau savaitgalį] - reikia dabar [na ypač jau turėjau omeny tą Trakų pusmaratonį]. Na baisiai knietėjo išbandyt, ar pavyktų čia man. Ir ką - tik pavalgius menkai buvau, tai suskambijau vyras gematogeno gabaliuką atnešė [Jezus koks skanus buvo ]. O paskui turbūt sunkiausia psichologiškai, nes atrodo "Ojėj, jau 19 km, kas čia bus kas čia bus" Ir ką - dar ratuką - ir vsio. Tik jau labai po 15-16 km taupiau kelienių sąnariukus, kažkaip kitaip lyg bėgti norėjosi. Bet aš kitaip ir bėgau - po 3 km kas ratą [apie 1600m] po 2x darydavau pagreitinimus. Tai po tų 15kos kažkaip stengiausi daryt didesnį žingsnį bėgdama, kuo lengviau nusileist [bėgu žole, šalia asfalto], jau pagreitinimų nelabai dariau , bet kai nusibosdavo bent 100 m tais didesniai pabėgdavau. Tai tiek 5 km gal ir buvo jau sudėtingiausi, nes priešaky tokia "nežinia" buvo.Taigi supratau, kiek visgi daug lemia psichologinis nusiteikimas; apskritai, požiūris į tuos kilometrus, save, sveikatą, kt.

man atrodo šiemet į vilniaus maratoną jau tavo atveju perspaudimas būtų. Per daug ir per greitai, net jei dabar gerai jauties, bet čia atviras kelias traumom. Aišku tikiu, kad nubėgtum, greičiausiai ir sveika gyva būtum, bet nu aš tavo vietoj kitamet bandyčiau. Gali šį rudenį užsiregistruot, iškart po renginio paleidžia tikrai labai pigias registracijas ateinantiems metams. Aš taip dariau. Nubėgau pirmąjį pusmaratonį, ir kita dieną užsiregistravau į pirmąjį maratoną. Nepamenu, bet gal 25 lt mokęjau tais laikas

Dėl pagreitėjimų, tai aš kažkur skaičiau, kad yra tokia technika. Tipo jei bėgi vienodai, monotoniškai, tai momentais pavargsti labai, nebėr jėgų bėgt, raumenis pradeda skaudėt, ir tada gali padėt pagreitėjimas (kad ir kaip priešingai skamba), tai gal tu inuityviai šią techniką ir atradai?
Dėl didesnio žingsnio, aš atvirkščiai visad stengiuos kuo mažesniai bėgt, bet kai pavargstu, man gaunas didesniais irgi. Bet man rodos greičiau pavargsti nuo didelių

o šiaip faini įspūdžiai. Panašu, kad nebuvo tau labai sunku. Matyt vis dėlto bėgimas tavo sporto šaka, neilgai dar bėgioji, ir ramiai sau pusmaratonį pašoliuoji ne iš šio nei iš to. Oj man toli dar iki to buvo pradėjus pirmus metus bėgiot, toooooli toli

Ne tai šį rudenį gal ne. Bet turėsiu drąsos registruotis Ir taip, jau pasimokiau, kada reikia registruotis Pasitaupysiu [jėgas, kojelas]. Vienok, ir metų nebe 20mt.
Dėl pagreitėjimų: turbūt taip ir bus. Nors pagreitinimus dariau tikėdama, kad taip riebalus sudeginsiu, bet išties - vyras vėl liudininkas bus - jam jau porinau, kaip čia vat yra: kai sunku, bėgi, "slenki" - nu ir rodos griūsi jau - tai tada reikia pagreitinti kokį tai tarpą, ir paskui jau vis tiek greitesniu tempu bėgi. O ir smagiau pasidaro, nes greičiau nubėgi, sutrumpėja distancija . O čia matau, prašau - metodika. Ir veikia

Na, ačiū tau už palaikančius žodžius. Paglostai tu čia širdį man . Gal. Nors tikrai būna dienų, kai turiu prisiverst. Dažniausiai sunkiausia prisiruošt išeit iš namų. Bet imu ir darau. Pačioje pradžioje iššūkis buvo vien 40 min išbėgt [tik laikui bėgdavau, jau ten km nematuotdavau].

Bet tu, jei aš teisingai suprantu, kitos sporto šakos "atstovė", ar kaip čia pasakyti tiksliau? Bei trenerė taip pat?
Nes tai kiek gi ir laiko, ir jėgų reikia, kad viską suspėti！

O su tuo “toli“ tai čia tpfu tpfu tpfu [dėl savęs čia]. Pagriuvus jaučiausi, kai pradėjau bėgiot. Jau buvau pas daktarus pavaikščiojau nemažai. Ir ten tos diagnozės moderniškos - vaistų nėra Tai duok Dieve, kad kuo ilgiau tik sportuočiau, ką reikia ir kaip reikia, ir kad tik į sveikatą. Nes išties man tai daugiau iššūkis sau, ar tom diagnozėm, kur vaistus turi pats susikurt .

Jau kad prirašiau tai

aš pradžioj kokius 4 metus po 5-6km bėgiojau ir vargo nemačiau. Tiesiog nebuvo noro nieko keist, dėl geros savijautos užteko tiek km. Tai jaučiu kartais ir tų 40min nebėgdavau, nors aš nei laiko nei atstumo tais laikais nematavau.

aš nieko bendro su sportu neturiu, tuo labiau jokia ne trenerė, mano darbas IT srities, kur prie kompo 'sportuoji'. Aš tiesiog labai mėgstu bėgimą, labai noriu bėgt ir kuo daugiau ir skaitau daug apie bėgimą, nes labai idomu ir metodikos ir kitų didesnių bėgikų patirtys, istorijos. Užsikabliavus tiesiog

Tai gal bėgimas tai vietoj vaistų bus Dauguma ligų nuo streso, o bėgimas mažina jį. O ir požiūris į save bus kitoks, optimistiškesnis, nustosi gal vis tuos metus pabrėžt , labiau matysi kiek daug gali. Man irgi ne 20, bet nuo to aš nei sena nei dar kažkokia nesijaučiu.

Geras Faina kaip. Tai jau tikrai esi beveik profesionalė sporto srity, nes kiek čia susidariau įspūdį, tai tavo žinios tikrai jau ne kaip mėgėjos. Tik gal, kiek pastebėjau, visad atsargumo toks krislelis tavo patarimuos / pasidalijime patirtimi ir info, tai galima gal ir nujausti šiek tiek

Mano irgi darbas daug prie PC nemažai, ir apskritai - protinis. "Nupūšta" galvelė. tai bėgimas pats tas.


Fainai bėgimas. Tikrai