QUOTE(rastafarinas @ 2016 08 27, 18:05)
Galima taip sakyt. Man bėgimas - tai buvimas su savim. Galvoju, permąstau, planuoju... Kai pavargstu tada jau nustoju galvot
AŠ irgi taip dariau. Patirties aišku neturiuaš baisiai daug tuose 'masiniuose', bet tad dabar ir turiu tikslą - pristabdyt save pradžioj, kažkaip atsiriboti nuo tų aplinkinių [ į galą lenkti daug kiečiau ]
O tie pypsinimai Man čia net mieste kada supypsino [vieną kartą!] Trauma iki šiol- negaliu, nepernešu, Rimtai nemalonu. Aš net žvilgsnių nemėgstu. Ką čia ir bekalbėti.
O kada pradėjai bėgioti?
AŠ irgi taip dariau. Patirties aišku neturiuaš baisiai daug tuose 'masiniuose', bet tad dabar ir turiu tikslą - pristabdyt save pradžioj, kažkaip atsiriboti nuo tų aplinkinių [ į galą lenkti daug kiečiau ]
O tie pypsinimai Man čia net mieste kada supypsino [vieną kartą!] Trauma iki šiol- negaliu, nepernešu, Rimtai nemalonu. Aš net žvilgsnių nemėgstu. Ką čia ir bekalbėti.
O kada pradėjai bėgioti?
sveika atvykus i vienisiu kluba as ne karta bandziau kalbintis zmogu kartu begioti, bet galiausiai supratau, kad begimas yra tik man vienai. kaip ir zygiai peesciomis. kitaip tai liktu tik fizine treniruote, o ta psichologine dalis man gal net svarbesne.
pirmakart isbegau gal pries 5 metus, bet daug pertrauku buvo, dabar po diiideles pertraukos dar tik 2 men begioju reguliariai
o tu ar seniai begioji?
kaip suprantu jus begioti vazinejat kazkur toliau i gamta?
as vis labiau pamastau apie auto isigijima. nes nu vis dideja poreikis (ir darbas spaudzia). tai tik miske ir begiociau