QUOTE(mylimuke! @ 2016 06 13, 07:49)
Aš net ašarą vakar nubraukiau
QUOTE(bamba @ 2016 06 13, 08:57)
matyt geru tempu bėgai, sau tinkamu. Aš gal per greit varau, nes man visose varžybose būna momentai, kai noriu sustot, tiesiog nebebėgt daugiau. Ir nepriklauso net nuo distancijos, bėgu 10km, tai 8am kokiam mirštu, jei pusmaratonį, tai apie 15km ir t.t. Arba gal čia psichologinis dalykas, nes su atstumu tikrai nieko bendro neturi
geras jausmas po varžybų
ačiū, reiks prie progos ir pažiūrėt
apie bėgimą mane kažkada užkabino
spirit of the marathon ale dokumentinis, šiaip tokių nemėgėja, bet šitas patiko labai
Aš tai labai manau, kad psichologinis. Ne 100 proc., bet tikrai daug tas reiškia (na, be objektyvių priežasčių - tarkim, jei koja išnarinta, tai jau ne psichologija
)
QUOTE(liusė @ 2016 06 13, 10:08)
Sveikos gyvos, grįžtu į temą
Kkažkur buvo dingus motyvacija, tai mažai šiemet bėgiojau, bet pasiilgau ir aš to jausmo po varžybų
Svarstau šį savaitgalį Elektrėnų pusmaratonį bėgt - nors tik 2 kartus 2016 m. išbėgau daugiau nei 10 km, bet, tikiuosi nurisnosiu, vakar 16 km visai lengvai nubėgau. Prieš mėnesį pasidariau kraujo tyrimą, hemaglobinas tik 106, tai dabar geriu geležį ir be jokių pastangų kasdien geriau bėgasi.
Labas. Vis atsimindavau jus / tave
- Aha, TAS jausmas stirpus
Kiek jūs jau metų begiojat? Nes keik pamenu post'us, tai jūs ten jau nerealiais tempais bėgdavot, berods, pamenu 5:00 kažkas tokio
- O, dar žiūriu, ir "geležies" draugė