Labas visoms, jeigu galima taip pavadint, likimo draugėms
Labai nedrąsiai ir aš jungiuosi prie Jūsų. Noriu pasidalint savo istorija, savo išgyvenimais. Labai sunku savyje viską laikyti, pergyventi ir ištverti
Po padovanotų gyvenimo stiprių smūgių, išlietų ašarų ir patirto streso atsirado tam tikri simptomai, kurių nebeapsikentus nutariau nužygiuoti sausio pabaigoje į polikliniką pas ginekologę, ėjau po ligos, gavau stiprių antibiotikų dozę iš akies, nors ką tik buvau išgėrus jau didelę antibų dozę teko dar kartą gert. Paėmė tepinėlį ir cit. Tepinėlį. Viduje visą laiką nuojauta kuždėjo, kad yra kažkas negerai, bet viską suversdavau ant streso save taip "nuramindama".Žinojau tik tiek jog turiu žaizdelę, bet nieko rimto(2009metais sužinojau), esu negimdžiusi ir pakankamai jauna, man dar tik trisdešimt keli metukai
Dar labai svajojau turėti kada nors vaikučių..
Po apsilankymo praėjus gal porai savaičių sulaukiau skambučio iš sesutės ir ji pasakė jog skubiai turiu atvykti, atsakymai prasti ... Man aišku nutirpo kojos ir iškart savo galvoje išgirdau VĖŽYS... bandžiau laikytis, bet staiga visos ašaros susikaupė akyse ir išredėjo, tuo metu buvau svečiuose... Nuvykus į polikliniką, pralaukiau prie durų nervindamąsi porą valandų, gavau atsakymą siuntimas į onkologinį,atsakymas citologinio tepinėlio HSIL CIN3 ryškūs pakitimai, tuo metu aišku nieko negirdėjau, nenorėjau girdėti apėmė neviltis, baimė, vėl ašaros, negalėjau net nei vieno klausimo užduot, o niekas ir nesiteikė nieko normaliai paaiškint ar papasakot plačiau, nors matė mano sutrikimą ir žado praradimą, pasimetimą..lengvą šoką... Išgirdau tik eik palauk įžymybes durų, išėjau už durų palaukt pati nežinodama tiksliai ko
berods echoskopijos sakė, net nebeatsimenu išto streso ir išgąsčio o kas dabar bus toliau tik sukosi galvoje, viskas, gyvenimas baigtas, vaikų nebeturėsiu, kam toliau gyvent ir pan.. O toliau buvo registracija onkologinio poliklinikoje,atvykus priemė nelabai maloniai nusiteikusi ginekologė, nieko nepaaiškinus, apžiūrėjo ir pasakė jog nieko nemato, nieko negali daryt, viską nukeliam kitam mėnesiui, atvažiuok su chalatu ir tapkėm operacijai, tiesa tik dar sužinojau jog polipai rasti. Atvykus balandį, pralaukus palatoje keturias valandas su chalatu, nevalgius, buvau paleista. Pati prisiprašiau ginek.apžiūros, gavau atsakymą , kad nukeliama operacija-konizacija ir polipų šalinimas, nes nieko nesimato, esu negimdžiusi, tai viskas tik mano labui. Pasakiau jog mano mm.. labai nereguliarios neišeis taip tiksliai apskačiuot, tai sutarėm jog paskambinsiu pirmą sirgimo dieną ir sutarsim datą... Vėl tiek nežinios ir laukimo... Prie visko dar prisidėjo ir stresas dėl naujos darbovetės, kurioje ką tik pradėjau darbą...Labai pergyvenau ką sakyt, kaip reikės paaiškint kur ir dėl kokių priežasčių aš dingsiu. Ir kaip tyčia susirgau, pakilo temperatūra ir akys buvo stiklinės, daugiau jokių slogos simptomų, tai neaišku gal čia nuo streso buvo, teko eit į dabą tokiai nekokiai, nes buvo pirma savaitė naujam darbe ir taip iškenčiau košmarišką savaitę, bet niekaip neišdrįsau tiesiog neiti,juk žinojau, kad reikės greitai pasakyt jog man reiks laisvos dienos operacijai.. Dabar jau esu apie 22dienas po konizacijos berods
, ar konusinės biopsijos ir konizacijos
, polipas paliktas, atliktas radikalus pašalinimas.... Po savaitgalio bėgau į darbą...bet...Ir nežinau ar su tuo susiję ar ne, bet po operacijos praėjus 5dienom aš atkritau, pakilo temperatūra, gerklė, nosis... Ir organizmas privertė vistiek "pailsėti", teko imti biuletenį ir vėl gerti antibiotikų kursą... Po konizacijos kadangi visgi ligos buvau priversta pailsėti, tai tik apsitvarkydavau, valgyt pasidarydavau ir gulėjau vaistais apsikarsčiusi lovoje...na ir kas antrą dieną važinėjau į polikliniką.. Po konizacijos šiek tiek išskyrų būtą, bet daugiausiai bespalvių ir šiek tiek kartais rausvų, dabar jau prasidėjo mm... , kaip visad skausmingos ... Skaudėjo juosmenį stipriai, visą nugarą tempė, pilvą maudė, tai gėriau nimeslio.. Nepaminėjau jog darė pilną narkozę, paleido tą pačią dieną, sunkokai atsigaudinėjau kelias dienas traukė prie žemės, labai miego norėjau, silpna buvo, lūpą, bet tik apatinę
aptirpus laikėsi gal 4dienas... Šiaip nenustygau vietoje ir kiek įmanoma stengiausi lėtai bet pirmas dvi dienas daug lakščiau po namus ir kiemą, gamindama valgyt ir tvarkydamąsi, bet ir pagulėt stengiausi nors šiekt tiek ar pasedėt.. Iš ligoninės mane parvežė, nerekomenduočiau pačiai važiuot, visgi silpna ir svaigsta galva, judėt sunkoka vistiek..Buvau stipriai išalkus
svajojau apie didelį kebabą kuo greičiau norėjosi sukirst