Grįžom sekmadienį, balandžio 7 d.
Paryžiuje pirmą kartą, vyras lankėsi prieš 20 metų, tai jam irgi daug kas pasimiršę.
Gražus, didžiulis, įvairiaspalvis, gausus meno miestas.
Aplankyta: Eifelis, Luvras, Versalis, Notre Dame, Saint Chapele, Monparnaso bokštas, Eliziejaus laukai su parduotuvėmis, Tiurli parkas, Liuksemburgo sodai, Monmartras išvaikščiotas, Galerie Lafajete universalinė su terasa, Opera, Grevi vaškinių figūrų muziejus, praplaukėm Senos upe, praėjome besidairydami krantine pro bukinistus, pro Orse muziejų, Aleksandro tiltas. Grand palais, Konkordijos aikštė ir keli restoranai.
Pirmą dieną oras buvo vėjuotas apniukęs, šaltas. Į Eifelį jokios eilės, mus į TOP aukštą įleido net valanda anksčiau.
Prie Notre Dame buvo eilė, kuri atrodė ilga, bet judėjo labai greit, telaukėm gal 10 min.
Apskritai vienintelė vieta kur teko nuoširdžiai ilgai laukti- tai Versalio rūmai. 1,5 val. O visur kitur jokių milžiniškų eilių ar neaprėpiamų masių žmonių. Gal prie Džokondos tik susigrūdimas didesnis, bet tai natūralu.
Ar įsimylėjau Paryžių? Ne, nes dar tiek neaplankytų sostinių. Negaliu įsimylėti.

Ar grįšiu? Taip, kada nors, nes skrydis ir susisiekimas patogus, metro sistema aiški ir patogi, liko neaplankytas Rodeno muziejus ( o jį ypač norėjau dėl neseniai perskaitytos Rodeno biografinės knygos) , Orse..ir t.t.
Labai ačiū šios temos globėjoms už susistemintą informaciją, ji pravertė ne vieną kartą.