Labas rytas,
Šventės
Katalikų šalys Šv. Jurgis;
Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena;
Vokietija nacionalinė alaus diena;
Jorė, Jurginės, Ganiklio diena;
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
997 Baltų žemėse nužudytas pirmasis krikščionių misionierius Adalbertas Prahiškis;
1922 Kaune sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ir Kauno miesto rinktinės. Vienu geriausiu varžybų žaidėju pripažintas lakūnas Steponas Darius.
Jorė, Jurginės, Ganiklio diena
Minima: 2016.04.23
Nuo seno šią dieną buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventė. Jorėti reiškia augti, plisti, žaliuoti ir t. t. Sakoma pažaliavo kaip jorė, medis žalias it jorė (Lietuvių kalbos žodynas). Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šios šventės sutapatintos su Jurginėmis, šv. Jurgio vardo diena.
Šv. Jurgis lietuvių mene vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Tai krikščionybės nešėjas, gynėjas, gyvulėlių globėjas. Neveltui vardas Jurgis (rusiškai Georgas, angliškai Džordžas), kilęs iš žydų kalbos ir reiškia žemdirbys. Jo šventė pavasarį, kai atgimsta žemdirbystė.
Jorė arba Joris tai pavasario Perkūnas, žadinantis gyvybės jėgas. Jis yra raitelis, panašus į mūsų Vytį ir šv. Jurgį. Jorė valdo žemės raktus, prikelia augmeniją, pabudina žemę, siunčia lietų. Jorė globoja žirgus, gyvulius, žvėrelius. Latvijoje šv. Jurgis vadinamas Juriu. Ten liaudies dainose ir tikėjimuose Jurgis dažnai kaitaliojasi su Ūsiniu.
Tiek lietuvių, tiek latvių pagoniški papročiai yra labai panašūs. Per Jorę išgena gyvulius į ganyklą ir išjoja arklius naktigonėn; su tuo susiję įvairūs apsisaugojimo nuo burtininkų, raganų ir vilkų ritualai, iš kurių bene svarbiausias esti gaidžio aukojimas. Šį rytą niekam nevalia eiti iš trobos lauk, kol šeimininkas neapėjo sodybos. Jis papjaudavęs juodą gaidį, kraują išvarvindavęs prie tvarto durų į arklių ėdžias ant avižų. Vidurius dėdavęs ant akmens sakydamas: Te, Dievuli, tavo dalį! Mėsą virdavę pusryčiams.