2014 sausinukai

Į šį ir mes einam

pavėluotai ačiū už sveikinimus Mažasis augina žandus, didysis siautėja namuose, į daržą nebeleidžiu, nes labai ligų bijau (o ir gerai, nes buvo beveik visa grupė iškritus su virusu kažkokiu). Vyras šią savaitę į darbą jau išėjo, tai man yra yra ką veikt su abiem vienai Tiek, kad žymiai drąsiau jaučiuos jau su antru, buvom ir pas senelius išvažiavę, buvom prie jūros, tai kelionės atlaikytos puikiai, tik daiktų nemažai susidaro su tiek vaikų Vyras daug per tą mėnesį padėjo, su vaiku labai užsiiminėjo, tai jam buvo pilna ekskursijų ir pramogų programa, ko jie tik neveikė Kažkokios stiprios reakcijos į brolį dar nėra, labai didelio susidomėjimo irgi nerodo, bet ožiai padidėjo, išdykauja žymiai daugiau, neklauso ir pan. Tuo pačiu kalba nesustodamas, pasakoja viską ir visada, labai dainuot pradėjo, stebimės atmintim, kaip greit įsimena tas daineles, dar kokio mtv pasiklauso ir angliškai bando dainuot
Kalbėjot apie skiepus, tai šiandien kaip tik palaikomąjį nuo erkių jau gavo, aš anais metais jau skiepijau jį, dažnai miške būnam, pas senelius irgi kiemas su pievom už tvoros ir t.t., tai man nors kiek ramiau.
Tai va tvarkomės, galvojau bus sunkiau Dabar net planuoju į pajūrį viena pagyvent su vaikais (vyrui atostogų jau nebus)

kaaa, puiku kad šauniai augat, ir kad mažylis gerai įsipaišo į jūsų laisvalaikio užsimimus ir nepriverčia sėdėti namuose O prie jūros pagyvent -tai ta prasme, ilgesniam laikui? Turit kažkur apsistoti ? Aš kitam savaitgaliui lyg tokią mintį audžiu, bet dar nieko neužsisakiau, vyras lyg ir skeptiškai nusiteikęs.

sbo, dėl R miego: o ji tau trukdo miegoti, jei miega su tavim? Ar tik dėl to vyras pyksta, kad maždaug turi būti tvarka ir vaikas turi miegoti savo lovytėje? Maži dar tie mūsų vaikučiai iš tiesų, ir kartais tos mamos reikia ne dėl kaprizo, o kad tikrai reikia... Saviškę , kai irgi naktim budinėjosi ir verkė (tiesa, pas mus ji verkia, bet neisterikuoja, nesispardo ir t.t.) - tai pasiėmiau į lovą, tada ranką apsikabinus užmiega ir ramiausiai išmiega iki ryto. Man net smagu ją šalia jausti. Taip gal kokias 3 naktis iš eilės gavosi. O šiąnakt išmiegojo visą naktį lovytėje, nebuvo prabudusi. Vakare ar pietų miegelio - vis tiek guldom į jos lovytę, na bet jei naktį šokinėja, verkia, tai nekankinam vaiko ir nesikankinam patys, imam į lovą ir miegam visi kartu . Iki 18 gi nemiegos (laimė kad dičkė nepavydi ir tuo pačiu nesiprašo . Argumentuoju, kad sesę išsinešė dėl to , kad ji netrukdytų jai miegoti ).

O dar pas mus vakar buvo istorinis įvykis - mažoji pasiprašė ant puoduko, ir sysių, ir vėliau kaku, ir padarė Kažin kokį čia poterį sukalbėti, kad tai nebūtų vienkartinis reikalas Darželyje sakė grupėje - jau be avarijų, tik lauke pasitaiko, nes ten jau jų nesužiūri ir nesugaudo (ypač tų kurie nesiprašo). O kadangi dabar lauke daug būna, tai vakar su 3 komplektais prisisiotų kelnių grįžo
Papildyta:


tada suprantama, populiarus jis ten ir gan gerai vertinamas. Tai ir neina į kompromisus.

ar buvote kitame pasikabėt/?

Man tai netrukdo, kad ji miegotų su manim Tik pas mus šonai be rėmų, tai iškrito kartą, gali ir vėl iškristi... Ir aišku aš irgi bijau, kad paskui savo kambaryje išvis nenorės miegoti, nes du kartus su manim pamiegojo, jau vakarais pykčiai, nenori į savo kambarį ir į savo lovytę. Tai vat ir nžn kaip čia teisingiau pasielgti.
Su puodu pas mus įvairiai - tai prašosi, tai nesiprašo. Tai sėdasi geranoriškai, tai kažkas užeina ir nenori sėstis. Aš namie dažnai dedu kelnaites jau be pampersų, bet taip greit avarijos nutinka, kad pritrūkstu kiekio Ir tada vėl pampį dedam. Tai irgi, kartais kategoriškai nenori kelnaičių, rėkia, kad duočiau pampį. Žodžiu, matyt nuo nuotaikų priklauso vaikui

Sveikos

Smagiai gyvenat muse zuze kaip visada optimistiska ir pilna jegu
Man tai nesinori skustis, tai daug nesiskusiu (tik truputi) bet vaikas, tai neklauso visiskai. Namie dar kazkaip pavyksta susitarti, jei nepavyksta, tai nusiunciu i kita kambari oziu ganyti. O vat, kaip muze zuze sake, kad vaziuouja su vaikais i prekybos centra ar kazkur, nu tai mes siu vietu vengiam. Tiesiog misija neimanoma gaunasi. Nes prekybos centru vezime sedeti nori tik puse minutes, o tada prasideda, kad nori begti ir begti bile kur, neziurint nei i zmones, nei i kliutis. Nu tai ir pries zmones nepatogu, kad i kojas trankosi vaikas ir siaip kazkaip nelabai.. O jei bandai imti uz rankos ir vesti, tai pradeda raitytis, sokineti ir gultis ant zemes, voliotis. Tada dazniausiai as su D vazinejuosi eskalatoriais koki pusvalandi (jei tokie yra), o MB kazka apsiperka.
Bet, aisku, vaikas cia kaip vaikas, auga, reiskia emocijas ir t.t. Viskas kaip ir normalu. Darzelyje tai sake auksinis.

Krikstynos praejo gerai, bet galejo, aisku ir geriau Geriau, nes vaikui nuotaikos nebuvo fotografas issigandes, kad nuotrauku nebus labai nustebo, kad taip niekuo nesigavo uzkalbeti, nei zaislais, nei kokia veikla. Baznycioje kaip pradejo D raitytis (nes norejo gi begti, o mes neleidom), tai sakiau jei butu kokia bobute sedejus, tai sakytu, jog egzorcizmo seansa vykdom
O pacioj kavinej kaip ir nieko, MB labai uzsieme su vaiku, lakste paskui (tai liko nevalges).

oj, namuose sunku sėdėt, nėštumo pabaigoj visai niekur nebejudėjau, nes sunku buvo, skaudėjo, tai dabar ir orai normalesni, tai noriu lėkt laukais Pajūry tai turim kur, tarp šeimos narių šeimų tik reikia susiderinti "grafikus" už pinigus į Palangą nevažiuočiau tikriausiai, baisios kainos, ypač jei fainiau kur norisi... Mes į Latviją važinėdavom, tai patikdavo visai, tik su vaikais jau tikriausiai tolokai gaunasi trumpam laikui.
Papildyta:

maniškis absoliučiai nesiprašo (aj, meluoju, vakar vieną kartą pasiprašė), nespėju keist kelnių Kai jam nusibosta, rėkia, kad dėti pampersą ir viskas. Puodas ne draugas, nebent užkalbu labai.

Sveikos,
Sbo,kaip jus? Pasipasakok po to ispudzius apie nauja darzeli,kai pradesit eiti. Ar gal vasara neleisi?

O mums naujas dziaugsmas dasidejo. Vaikas naktim kazka sapnuoja ir rekia,po pora kartu per nakti. Kartais pavyksta nuraminti greiciau,o kartais ir po valanda uztrunkam. Susigalvojo kazkokia ale sviesa (kurios nera) ir kurios bijo. Namie vienas nebeina I joki kambari,bijo "sviesytes", pas senelius taip pat elgiasi.verkia jei nueinu toliau.
TV jis neziuri niekad,tai baubu jokiu neprisiziurejo.
Tai va taip ir gyvenam,su bemiegem naktim pries busimas naujas bemieges. O as jau tikejausi bandyti kazkada kraustyti toliau nuo musu lovos,tai artimiausiu metu tas tikrai nesisviecia.

Laba
Pas mus tai čia kasdienybė tos nemigo naktys, retai kada išmiega ramiai, ir nežinau kas čia, ar sapnai, ar vėl gi tas pats stresas dėl darželio...
Na o aš su vaikais buvau mūsų pajūryje keturias dienas, atsiminsiu šitas "atostogas" visam gyvenimui Dar niekad taip nesidžiaugiau grįžusi namo Net nepasakosiu, nes nenoriu šiuo metu tai prisiminti vėl...

Mes Rusnės lovytę pardavėm ir ji jau keletą naktų miega savo naujoj lovoj Truputį sudėtingiau, nes gali laisvai judėti, migruoti, bet iš esmės galvojom, bus blogiau.

Buvom nuvažiavę apžiūrėti vieną darželį, tai nutarėm jo nesirinkti. Kol kas liekam senajame. Esminė priežastis, kodėl nesirenkam - ugdymas, mums atrodo, kad jis toli gražu ne toks geras kaip dabartiniame. Bet aš esu dar pasižymėjus kelis variantus, reikės ir juos apžiūrėti.

Laba diena ir vėl aš čia

Mes daržiuką gavome, ir džiaugiuosi ir bijau, bet vaikui labai reikia vaikų, tas ligas kaip nors tikimės pereiti kaip ir visi kiti, kol kas didesnis galvos skausmas laukianti ta operacija liepos gale, bet ir ją įveiksim, iki jos dar laukia 5 dienų kelionė į Norvegiją, ir noriu ir nenoriu, žodžiu pastaruoju metu jaučiuosi ir išgyvenu kokono stadiją noriu nieko ir niekur

Rudeniop jau pradėję lankyti daržiuką atsisveikinsim su aukle, tai po truputį jau ieškom jai naujos šeimos, jei kas Kaune ieškosi, duokit žinot, žmogus labai geras, norėtųsi kad ir šeimą rastų kuri tai įvertintų, myli ji tą mūsų vaiką kaip savo, bus čia dar mums liūdesio ir ašarų, bet tikimės bendrausime ir toliau

laba,

na ką , laukia karšta savaitėlė Galvojau per Jonines gal pas senelius važiuosim, bet dabar susibalamutinau- per karščius, vis tik paprasčiau bus mums namuose. Prisipilsim baseiną, galės duotis, ir šiaip laisviau , ir man ir vaikams, mūsų močiutė laba panikuoja dėl visko ir iš paskos bėgioja, tai gal liksim namie, bus ramiau ir jai, ir mums

O dar sužinotų apie savaitgalinį incidentą, išvis šoką gautų - mažoji įsigudrino stačia galva įkristi į tokį griovį pas kaimynus. Ten toks varlių rojus - koks 30cm vandens, ir dar panašiai dumblo, ir viskas maurais užžėlę. Ėjo per lieptelį ir kažkaip neišsilaikė (tas lieptelis, tai permesta lenta...) - kaimynė buvo šalia, tai kaip mat ištraukė. Iš pradžių atlėkė vyresnėlė šaukdama 'nelaimė atsitiko'!, po to pamačiau kaimynę su maniške glėby, mažė visa nuo galvos iki kojų šlapia, dumblina ir maurais aplipusi O dar prie viso to, tai ji ryte buvo atsikėlusi su temperatūra, beveik iki 39c buvo užkilusi . Bet sudavėm vaistų, po miego - temperatūra nukrito, gerai jautėsi, na ir išleidom vaiką į kiemą pasivaikščioti. Pasivaikščiojo . Tai ką, į dušą, numaudėm, nuraminom... Beliko tikėtis, kad nesusirgs. Na ir nieko - vakar jau sveika buvo, šiandien į darželį išėjo, priverstinės maudynės be pasekmių Tikiuosi, kad nebesiartins prie to griovio, nei ji, nei kiti vaikai, kai pamatė kas gali nutikti.. Kaimynė sakė, nuims tą lentą išvis, kad net nemėgintų lipti. Šiaip tas griovys jų nevilioja, bet sesė su draugėm kitoje pusėje buvo, na ir ji sugalvojo nukeliauti...

Vakar buvome nuvažiavę į Trakus, vyko Viduramžių šventė - visai patiko man, taip kompaktiškai, jaukiai, mažai žmonių (ryškiai reklamos trūkumas - Trakai pilnutėliai žmonių, o kad čia vyko šventė, nežinodamas net nesuprasi, netyčia neužeis...) , niekur grūstis nereikėjo (ne kaip kokioje Kernavėje). Pabuvom, muzikos paklausėm, riterių kovas pažiūrėjom, merginos dar padalyvavom vienur kitur, užkandom, mažius kaip visada - didžiąją dalį praparpė vežime , ir grįžom namo .
Papildyta:


maniškė vienu metu labai bijojo visokių laidų išsikišusių - žvilgsnis prikaustytas prie to laido (pvz, pas jas kambary nebuvo normalaus šviestuvo - 'Iljičiaus lemputė' kabėjo. tai teko iškart šviestuvą pakabinti, nes negalėjo miegoti. Ir kitur tuos laidus visur pastebėdavo.

bet tai truko gal mėnesį, dabar jau kurį laiką nebepastebiu kad domintų. Gal ir jums 'šviesytės baimė' neužsibus

O šiaip įdomiai su tuo miegojimu. Savo kambary, lovoje, miega jau daugiau kaip metus, be tėčio - kelis mėnesius , kitoje lovoje sesė. Ir jau kaip ne kartą skundžiausi - beveik kasnakt pabunda, ima verkšlenti, kviečia mane ar tėtį. Taip ir vaikščiojam, retai pavyksta naktį išmiegoti. jei daug kartų keliasi - pasiimam į lovą.

O prieš kelias dienas, taip pusiau juokais - pasiūliau atsigulti darbo kambary (ten toks fotelis yra. Ant jo kartais savaitgaliais sesė pietų miego eidavo miegoti, nes vienam kambary jas dieną sumigdyt - iššūkis, tai išskirstydavau į atskirus ) .
Ji kažkaip entuziastingai sutiko, atsigulė, nei rankos neprašė duoti, nieko, aš dar prie kompo tame kambaryje sėdėjau, o ji ramiai užmigo. ir va, kelios naktys miega ji sau ramiausiai ant to fotelio, ir viena kambary , ir svarbiausia - tas kelias naktis nebuvo prabudusi! (kartą knerzėjo, bet gal per miegus, nes neišsibudino ir nekvietė). O galvojau , gal jai su sese - drąsiau, ramiau, ir lova gi jos patogesnė , čiužinys geresnis, bet pasirodo - dzin tas čiužinys, dabar jai geriau štai taip

vis tik davė merginos pajūry džiazo ?
pasidalink, kai jau kiek apslops

mūsų darželis irgi sugalvojo mokestį pakelti, tik tiek, kad 'seniams' - netaiko, mes toliau lankysime už buvusią kainą. Bet jau vietoje 300eur - pasikėlė iki 350eur...

Kelionėje buvo absoliučiai viskas blogai, išskyrus turbūt tai, kad ne sezonas, ir mažai žmonių
Pradedant nuo to, kad atvykom į viešbutį ir žagtelėjau pamačius kambarį. Kadangi važiavau su savo močiute ir dviem vaikais, prašiau didesnio kambario, kad tilptume visi, ir dar maniežą mažylei išsinuomavau pas juos. O kambarys buvo toks, kad išskleidus papildomą lovą močiutei, vietos visiškai nebeliko niekam. Nei mums visiems judėti ir kvėpuoti tame kambaryje, nei daiktų susidėti, nei tuo labiau dar maniežą pastatyti. Nuėjau aiškintis į registratūrą, sako čia normalus kambarys, šeimyninis Sakau prašiau didesnio, sako čia didesnis Ir dar nėra lifto. O aš tai su dviem vaikais ir dviem vežimais. Nors aišku, koks skirtumas, vis tiek tiems vežimams ten vietos nebuvo Žodžiu, buvo nelabai patenkinta ta registratorė, bet gal pagailėjo manęs, ir davė mums kitame korpuse apartamentus, ir liftas ten buvo. Tai vėl reikėjo tįstis iį naujo visus daiktus, vaikus ir t.t. Galvojau nupušiu. Rusnė absoliučiai neklausė, močiutės neprisileido, voliodavosi koridoriuje, žliumbė, kol aš daiktus nešiojau, o močiutė mažylę saugojo. Kasdien po N kartų tekdavo į kampą ją statyti, nes man jau buvo gėda prieš kitus gyventojus, kiek ji ten išsidirbinėjo ir rėkė, tiek dieną, tiek naktį. Ir tik paskutinę dieną patapo ramesnė, sukalbamesnė.
Dar ir mažoji vieną naktį užkoncertavo kaip reikiant. Atsirado slogytė, ir naktį užsikimšo nosis, nu ir vsio, vaikas vietos neranda, miego nori, o neprakvėpuoja, rėkia ir t.t. Žodžiu kasnakt tai viena rėkia, tai kita, ir ištisai viena kitą žadina. Visai nepailsėjau, ir dar neišsimiegojau. Galvojau stogelis nučiuoš.
Oras irgi buvo prastas. Tik vieną dieną pasibuvom prie jūros. Bet man ir tos dienos užteko patampyt vežimus per smėlį pirmyn atgal po dukart per dieną. Vaizdelis - aš tempiu tą belekiek sveriantį sportinuką su vaiku jau net blauzdų nejausdama, močiutė skėtinuką, o Rusnė voliojasi ant smėlio, neina pati ir verkia, nes aš negaliu ir ją vestis ir vežimą stumt, o su močiute ji nėjo nei už ką. Nutempiu kiek pajėgiu vežimą, tada grįžtu ją parsivest, tada vėl tempiu, tada vėl pas ją Nu teatras. Bet labiausiai nustebau mūsų vyrais. Aplink ne vienas ir ne du sėdėjo sau prisisportavę, ir nei vienas nepasisiūlė padėti! Nors matė, kaip mes su mano močiute 84 metų tempiam tuos vežimus.
Ir dar viešbutis buvo toli. Tai tie vaikščiojimai nuvarydavo nuo kojų.
Pusryčiai viešbutyje skurdūs, net kavos negalėdavau normalios išgert didelį puodą. Nes normuodavo. Atneša vieną mažuliuką puodelį neskanios espresso karčios kavos ir rinkis karštą patiekalą. Daugiau nieko! Nebuvo jokio švediško stalo. Niekas nepritaikyta vaikams. Vietos nėra, apsisukt neįmanoma. Dušas nesireguliuoja, vaiko išmaudyt be šansų.
Tai va tokie įspūdžiai. Laukiau tos paskutinės dienos, kad greičiau namo. Buvo minčių ir anksčiau išvažiuot. Bet vis sukandu dantis ir toliau einu kaip sakant. Jei reiktų gyvent tame narvelyje kur prieš tai patalpino, tai turbūt tikrai ant rytojaus būčiau išvažiavus.
Aplamai į Palangą daugiau nevažiuosiu. Nėra ten kas veikt. Vaikams liūdesys gilus. Ten vat tik ir važiuot jaunimui.

Daug prirašiau

Dėl daržiuko - brangus pas jus, pas mus su kompensacija 150 Eur+maistas. Tai viso gaunasi beveik 250 Eur.