pavėlavau gerus 10 metų į jį, bet buvo verta kažkada skaityti kitų romantiškas istorijas ir svajoti apie savo romantiškiausia vakarą, o gal rytą,kurio negalėjau aprašyti, nes jo paprasčiausiai dar nebuvo.O dabar. Kodėl dabar aš rašau? Tikriausiai todėl, kad kartais ne viską įmanoma papasakoti, ne viską pavyksta atskleisti, o ir dūsauti draugėms, kokia aš buvau laiminga, nuoširdžiai manau, užknisa.
Bet papasakoti reikia,kartais net dūstu nuo tų prisiminimų, kaip reikia kažkur juos padėti, nes galvoje jiems vietos maža, kitur jiems galbūt per vieša. Štai čia tegul jie lieka
O ar skaityti verta , tai jau Jūsų pasirinkimas, kurį dar galite pakeisti. O jei pasiryžote, linkiu smagios kelionės mano prisiminimų jūroje (gal teisingiau sakyti saloje).
Visą gyvenimą tikėjau lemtingais atsitiktinumais, na kai atsiduri tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir sutinki būtent tuo metu svarbius žmonės. Tik šį kartą, pati nežinau, ar aš, ar Tu atidūrėm tinkamoje vietoje (tikriausiai aš, nes Tu ten jau buvai).
Po sudėtingų santykių, kurie užtruko kiek per ilgai bei galutinai nužudė manyje moteriškumą, pasiryžau sukrėsti save kažkuo, kas manyje pažadintų norą gyventi, kvėpuoti, būti! Ir žinojau, kad tai galiu rasti tik pas savo vaikystės draugę - šalyje, į kurią ji mane kvietė daugelį metų. Jokių tikslų, jokių planų, jokių išankstinių nuostatų - paprasčiausiai ištrūkti, kvėpuoti...
Džiaugsmingas pasiruošimas, mergaitiški pasitarimai, nerimas, bilietai, lėktuvas ir šalis, kurią pamačius pro besileidžiančio lėktuvo langą užgniaužė kvapą... nežinau, kas tai. Gal meilė iš pirmo žvilgsnio?
Savaitė kupina naujų patirčių, gamta, jos grožis, ankstyvas pavasaris, ta žaluma...užbūrė ir nepaleidžia iki šiol.
O Tu? Tu atsiradai tik todėl, jog kiek pabodusią mergaitišką kompaniją tą vakarą, mes nutarėme pagyvinti vyrišku "kvapu". O Tu sugalvojai šį vakarą dar atmiešti tikru airišku viskiu....
Lengvas bendravimas, muzika, partija po partijos kortomis, pub'as, pašnekesiai prie cigaretės, lyg ir apie nieką, bet užtrunkantys kiek per ilgai....
Kelias namo (palauk, o Tau namai lyg ir į kitą pusę) ir netikėtai aš Tavo glėbyje..naktis, kuri leido pajusti visus keturis metų laikus, visus jausmus, kuriuos turi žmogus ir visas gyvas savo kūno ląsteles..
Ir rytas, kai supratau, kad viskas, ką iki šiol išgyvenau nebuvo verta romantikos vardo. Be to, aš tikriausiai iki tol tikėjau, kad romantika - tai gėlės, žvakės, tylus šnabždesys, meilės prisipažinimai. O Tu viską sujaukei!
... netikėtas bučinys į skruostą gurkšnojant rytinę kavą..
itin didelis susidomėjimas manikiūro subtilybėmis... ir štai tu man lakuoji nagus juokiuosi iš tavęs, Tu kaip mažas berniukas maišai spalvas, tarsi ruoštumeisi ant drobės tapyti... ... netikėtas bučinys laiptinėje sunerti delnai tavo pirštai mano plaukuose nuoširdus mano juokas ir nesiliaujantys pliurpesiai, kuriuos tu prilygini TV laidų vedėjams "sunku įsiklausyti apie ką, bet malonu ir ramina".. vėl netikėtas bučinys balkone (įdomu, kiek jų turėtų būti, kad aš galiausiai nenustebčiau?) ir... atsisveikinimas... kai staiga savo akyse pamatau Tavo žalias akis... o jose ramybė... "tarsi gulėtum užmerkęs akis ant tik ką sužaliavusios pievos, šildant neįkyriai pavasario saulei. Žalia gaiva apima visą kūną, žalia ramybė apjuosia visą sielą.Ir tai viskas..."Kažkas magiško... kerinčio... įtraukiančio...tai meilė iš pirmo žvilgsnio...tik meilė ne banaliąja prasme, o meilė gyvenimui..."
