Aeroterminis šildymas 3, Oras-vanduo

Del drasaus sildymosi elektra esu kiek skeptiskas.
Namas su laiku vistik praranda sandaruma: langai, peles ir t.t. Todel tiketina kad su laiku jis gali pareikalauti daugiau energijos.

Tiek antram aukšte tiek pirmam aukšte tas pats grindinis šildymas, skiriasi tik grindų danga. Dėl darymo kitaip, tai kad niekas neužkliuvo, kad padariau kažką negerai dėl šildymo, nemanau kad ką keisčiau ir dabar. Nebent šildymo sistemą, nemanau, kad dabar pasirašyčiau ant šildomų grindų ir geoterminio. Tikrai brangi investicija. Kaip minėjau temoje dėl mažų A+ namų šildymo, ir kas tinka šiai temai, tai dabar šildymą organizuočiau visame name su kanaliniu oras-oras šilumos siurbliu ir sumontuotu elektriniu šildymu visose patalpose. Vandens pašildymui įsigyčiau saulės kolektorius, kas būtų pigiau, nei šildyti tik elektra, arba gal rasčiau kokį oras-oras variantą kuris leidžia su freonu tiesiai šildyti orą ortakiuose, bei paruošti karštą vandenį. Ed@`as lyg ir minėjo, kad tokių būna, bet bent jau pačiam tokių aptikti neteko, ir aišku labai svarbus kainos parametras, ar toks variantas vertas dėmesio. Paliuko nepalaikyčiau, granulinio nepirkčiau, nes ir dabar kamino nenoriu .

Jei apskritai, ką daryčiau kitaip, tai manau, kad kitaip montuočiau langus. Jokio langų apšiltinimo iš vidaus, o iš išorės rėmus apšiltinčiau maksimaliai, pačius rėmus imčiau ne Geneo, o greičiausiai "Veka Artline 82" kurie palaiko 60mm storio paketus ir kuriuos pasirodo jau galima įsigyti ir Lietuvoje.

Projektą darydamas nenusileisčiau architektui, ir nedaryčiau 3m aukščio lubų, kurias vis tiek su gipsu sumažinau iki 2,7m.

Pamatą dabar jau greičiausiai daryčiau plokščiajį, namo sienų konstrukcijai ieškočiau Bango, kad leistų naudotis jo autorinėmis teisėmis, dėl žemės šilumokaičio, manau, kad pasidaryčiau, nes su plokšteliniu ir ŽŠ pasieksi aukštesnį NVK, ar iš vis rekupo nestatyčiau kaip arkava pasitenkindamas tik ŽŠ teikiama nauda, o dėl tos drėgmės išsaugojimo, tai žmonės apsaugokite nuo tos drėgmės pertekliaus, a tai langai rasoja, nors rasoja vis tik dėl ne pačio teisingiausio jų sumontavimo. Būtina juos pilnai apšiltinti iš išorės ir šiai dienai tikiu, kad "Veka Artline 82" tai leistų padaryti. Drėgmės kiekį ne per seniausiai matavau, tai mano buitinis prietaisas rodė 56%. Ai, visko taip iškart ir neprisiminsiu .

cia apie keturgubus paketus sneki? kas juos gamina, parduoda ?

Ir pas mane dabar drėgmė 52-56. Visai komfortiška odai pvz.
As kitam namui grindis min 30 šiltinciau, dabar 20. Mazoka.

mano puslapyje pasireklamavo žmogus nurodęs savo telefoną, pagal telefoną pagūglinus, suradau kad jo savininkas dirba Klaipėdiečių įmonėje “Vinkelis ir KO”, taigi panašu, kad ši įmonė gamina ar veža iš Lenkijos.

Jei kalbėti apie 60mm stiklo paketus, tai tik apie 4 stiklų.
Papildyta:


Pas mane 30cm, bet pagalvoju, kad gal kaip Cibuliui, iki 40cm reikėjo putplastį storint.

kas del 4 stiklu paketu manau musiskiai galetu turbut irgi pagaminti, kiek zinau Alytiskai GLASS LT atsinaujino stakles. Vinkelis stiklo paketu negamina.

40 cm sumustinis is 2 cm XPS + 20 cm EPS 100 + 18 cm NEPS 100, kazin ar labai pasijustu jeigu buti pvz. 30 cm.

Pas mane 4 stiklu paketai. Ukinukui pigiausias su 3 stiklais pasiulymai buvo 3,000 - 4,100 euru. O su 4 stiklais buvo 3,300 ir 9,600. Akivaizdu, kad susistaciau langus uz 3,300 euru is Velanstos. Galiu sakyti, kad turiu 4 stiklu langus uz 3 stiklu kaina, kuriu verte 9,000 euru.
Langu profiliai vokiski, pagaminti vokieciu imoneje Lietuivoje. Sienos apsiltintos 20cm neoporu.

Labai pasiteisino zemes silumokaitis. Rekuperatoriaus niekada neatisakyciau. Tik su srautu balansavimu. Jeigu gauciau rekuperatoriu su imontuotu silumos siurbliu ir priespriesiniu srautu silumokaiciu tai butu idealu. Rotorinio rekuperatoriaus niekada, nes ir taip dregmes turiu ties per mdaug.
Mano name 30cm grindyse paprasto tai dabar deciau neopora. Sienose 20cm neoporo. G/k luvose 10cm vatos+palepes grindys 10 (gal 15) polistirolo + tarp gegniu 20cm vatos. Sienos keramines. Langai polistirolo sluoksnyje; fasado polistirolas uzleistas ant langu remu. Sildymas SS 10kW. Dabar deciau 6kW (mazesnio nebuna).
Naujame name planuoju 2kW karsto vandens SS. Pavyzdziui
http://www.technikaj...lumos-siurblys/
Grindini sildyma butinai del komforto. Turiu krosni rezerviniam sildymui ir siaip malonumui.
Vis dar pagalvoju, kad gal reiketu kazka tokio is Mitysubihi prie kurio jungtusi vidinis kondicionierius sildymui/vesinimui ir freoninis boileris. Freoninius boilerius gamina Vilniuje.

o ta velansta is kur paketus vezesi, is lenku ? patenkintas ju darbu ?

Mintai, o kodėl langus montuotumėt kitaip? Metaliniai kronšteinai nepasiteisimo? Ar turėjot omenyje, tik kad nešiltintumėt rėmo iš vidaus?
Papildyta:



Lubas specialiai žeminote, kad tūrio mažiau būtų ar dėl kitų priežasčių?
Gal laiptai nepatogūs dėl didelio aukščio?

Ar komunikacijos (ventiliaciniai kanalai) + gipso konstrukcija "suvalgė" daug aukščio?

Baikit, metalinių kronšteinų įtakos net su tiksliausiais prietaisas nepamatysi, nebent laboratorinėmis sąlygomis tirtum. Gyvenime stiklo pluošto neieškočiau.

Problemos su langų peršalimu apatinėje dalyje, kurioje rėmas nėra apšiltintas iš išorės, todėl daryčiau kažką panašaus, kaip ir Cibulis, kelčiau bent minimaliai apšiltinimą langų apatinėje dalyje ir palangę ne pakišinėčiau iš apačios, o prileidinėčiau iš šono. Geriausia, jei tam pritaikytas pats lango rėmas, kaip kad Veka Artline 82 atveju, ar net nekreipčiau į tai dėmesio. Kai langas giliai apšiltinimo sluoksnyje, ne toks jau intensyvus kritulių kiekis pasiekia patį langą.

Taip, lubas žeminom, nes 3m aukščio lubos 10m2 ploto kambariukui vienareikšmiškai per aukštos. Nesunkiai dabar po lubom vėdinimo ortakius pakišom, bet tiek jiems vietos nė nereikėjo, o be to, nematau problemos ortakius paslėpti nišose.

Atsiprašau Mintai, gal aš čia kažko nesuprantu, bet mano manymu ta rėmo vieta virš nutekėjimo plokštelės vistiek lieka nepaskandinta šiltalo sluoksnyje. Ar klystu?

Taip, bet kitų rėmų atveju šaltis su palangėmis net po rėmu "palenda". Ta prasme nuo šilumos nutekėjimo net viso rėmo storio neišeina panaudoti. Šio lango rėmo atveju viso rėmo apšiltinimo sluoksnyje nepaslėpsi, bet bent jau pusę rėmo pavyks paslėpti. Bandžiau primesti, ties kuriomis vietomis turėtų būti drenažinės skylės, tai jei daryti skyles, aukščiau apšiltinimo vis tiek iškelti nepavyktų. Kita situacija, jei ir drenažinių skylių nedaryti, tai gal ir iki viršau galima bandyti apšiltinti. Tuomet palanges reikėtų tvirtinti, kaip pas cibulį. Dabar tik neapsisprendžiu, ar reikalingos bus drenažinės skylės, jei rėmas bus pilnai apšiltintas. Turiu įtarimą, kad net kondensatas neturėtų susidaryti, nors lango su varčia atveju, yra tikimybė, jog nudrenuoti reikės ir pro gumas patekusį lietaus vandenį.