Aeroterminis šildymas 3, Oras-vanduo

Tai aš ir neleisčiau tam pinigų dabar. 2015m-2016m žiemą šildymui ir vėdinimui išleidau ~450€. Buitinio karšto vandens pašildymui apie 20€-25€ per mėnesį. Tiesa, su elektra palaikiau apie 20C temperatūrą, dabar apie 21C-22C.

Kadangi vėjelis šildė orą pirmame aukšte tai šilo ir pirmas ir antras aukštas (šiltas oras kyla aukštyn). Iš esmės pirmas aukštas galima sakyti, kad viena didelė erdvė o antram aukšte, kad šiluma vienodai pasiskirstytų laikiau atidarytas duris. Nors ir dabar laikau. Jos pas mane atidarytos "default" režime ir uždaromos būna labai retai, kai norima šiokio tokio privatumo . Taigi, šiluma visame name buvo apylygė. Nors naktimis miegamojo durys būdavo uždaromos, bet per naktį miegamajame temperatūra juntamai nepakisdavo, o dienos metu ir miegamojo durys būdavo atidarytos.

Jei name būtų daug uždarų patalpų ir šiluma iš vieno namo taško į kitą nejudėtų oro konvekcijos būdu, tuomet reikėtų abu skirtingų patalpų taškus šildyti atskirai, ir ortakis šilto oro nuvedimui tai turėtų puikiausiai atlikti. Taigi, jei oro kaita visose patalpose gali vykti laisvai, visame name laikysis panaši temperatūra ir be ortakių, bet jei statom pertvaras, jau reikia pagelbėti šilumos judėjimui.

Situacija šiek tiek kistų, jei nuneščiau šildymo prietaisą į antro aukšto uždarą kambarį. Kadangi vienam kambariui, viso namo šildymui skirto galingumo per daug, tai tame kambaryje temperatūra užkiltų labai greitai, bet po to šiluma per sienas skverbtųsi į kitas namo patalpas, tad realiai šilta būtų visame antrame aukšte, bet tame uždarame kambaryje su šildymo prietaisu būtų šilčiausia, gal net nekomfortabiliai karšta, bet kituose kambariuose temperatūra jau būtų apyvienodė. Atidarius visas antro aukšto duris greitai išlygintume viso aukšto temperatūrą. Vis tik, pirmas aukštas tokiu atveju būtų vėsesnis juntamiau, nes šiltas oras žemyn nesileidžia. Taip, kad temperatūros netolygumų ir šiltame name gali būti, ir norint tolygios temperatūros, reikia truputį pasistengti.

Dar labai svarbu tinkamai parinkti šildymo galingumą. Jei galingumas didesnis, šildymo netolygumo išvengti nepavyks. Mano atveju, 2kW vėjelis turėdavo veikti vos ne visą parą, kad pasijaustų, jog šiek tiek prišilo, temperatūra sukilo 2C-3C laipsniais (ką kartais darydavau savaitgaliais), tiesa tik išjungdavau vėjelį ir temperatūra iškart sugrįždavo prie standartinės nuolat palaikomos temperatūros. Tai tik įrodo, kad pavykdavo pakeisti tik patalpose esančio oro temperatūrą, beveik neįtakojant konstrukcijų temperatūros. Vis tik, vėjelis pas mane dirbdavo gerokai trumpiau - 8 val. per parą, tad eilinę dieną net nesijausdavo temperatūros pasikeitimo. Primesk kaip 2kW gali prišildyti 300m3-400m3 tūrio patalpas su pakankamai daug termomasės turinčiomis konstrukcijomis. Kažkada bandžiau primesti, tai gavosi, kad konstrukcijų temperatūros pasikeitimui 1C laipsniu reikėtų apie 40kWh energijos.

Kalbant apie šiltus namus, būtina prisiminti, kad juose būtina priverstinė ventiliacija. Tad jei kalba eitų apie šildymą oru, aš būčiau linkęs apjungti "buržuikę" su ventiliacine vėdinimo sistema, kuri šilumą galėtų paskirstyti ženkliai tolygiau visame name, nei vienas ortakis nuvestas tik į vieną namo tašką. Konkrečiai mano rekupą galima būtų suprogramuoti, kad pakūrus "buržuikę" suintensyvinama ventiliacija ir nuo židinio paduotas karštas oras susimaišo su paduodamu vėdinimui oru, ir į visas patalpas būtų paduodamas šiltas oras, taip jas šildydamas. "Buržuikei" nustojus dirbti vėdinimo galingumas grįžta prie ankščiau nustatytos. Vis tik, čia labai svarbus šildymo galingumas. Padauginsi su juo, ir temperatūros šokinėjimo visame name neišvengsi.

Ai, tiesa, dar vienas dalykas. Kai šildžiausi elektra, pas mane rekupas tiekdavo 23C temperatūrą. Negalima teigti, jog tai leido papildomai šildyti patalpas, bet garantuotai prisidėjo, prie tolygesnės temperatūros patalpose. Iš kitos pusės, metus pragyvenau ir be ventiliacijos, tai negalėčiau pasakyti, kad šildymo savybės pasikeitė bent kiek juntamiau pajungus ventiliaciją. Kaip tik, kol nepajungiau tiekiamo oro pašildymo, patalpos į kurias buvo paduodamas oras labai greitai pradėjo atvėsinėti, ir tiekiamo oro pašildymas, leido atstatyti buvusį vaizdą.

Skaitant postus susidarė įspūdis, kad visas namas šildomas tik vienu vėjeliu. Jei dar ir rekupas orą pašildydavo elektra iki 23C, tai keičia vaizdą ir nemanau, kad į tai nereikia kreipti dėmesio.

Kai pateikinėjau namo šildymo kainą, pateikinėjau kartu su vėdinimo, būtent dėl šios priežasties, bet kas dėl namo šildymo galingumo, tai vėdinimas paduodavo tik 2C-3C laipsniais aukštesnę temperatūrą nei buvo palaikoma name ir kas svarbiausia, jei nustatydavau, kad paduotų būtent 20C temperatūrą, kambariai į kuriuos buvo paduodamas oras, ir toliau vėsdavo juntamai intensyviau nei kiti ir tik padidinus šį rekuperatoriaus reguliuojama dydį iki 22C-23C pavyko išvengti temperatūros kritimo patalpose į kurias buvo paduodamas rekuperuotas oras. Tai rodo tiekiamo oro temperatūrų matavimų netobulumą, bei būtent dėl šių stebėjimo būdu užfiksuotų dalykų, aš nenorėčiau rekuperatoriaus galingumo pliusuoti prie namo šildymo galingumo. Jei ir buvo tai jis buvo jau labai labai mažas dydis. Jei namo būčiau nevėdinęs iš viso, įtariu kad namo šildymui reikalingas šildymo galingumas su pagrindiniu šildymo prietaisu - vėjeliu, būtų nepakitęs. Rekuperatoriaus tiekiamo oro pašildymas kompensavo tik vėdinimo sistemos patiriamus šiluminius nuostolius. Dar karta kartoju, į pateiktą šildymo kainą vėdinamo oro pašildymas vis tiek buvo įtrauktas.

Pabaigiant iki galo Paliuko schemą: sugedus siurbliui užsukam ventilius 1 ir 2, atsukam ventilį 3, siurblį jungiam į rozetę, boilerio teną irgi ir turim nuo elektrosi šylantį boilerį ir nuo jo per šilumokaitį grindis. Ar teisingai suprantu?

vadinas tokio tipo namui visai neblogai būtų subalansuoti tarpusavyje rekupa su šildymo tašku kambaryje.
Mano nuomone (dėmesio, tai tik mano nuomonė), visai neblogai pasitarnautų automatinis užkūrimas to taško pagal temperatūrą tam tikrą valandą, per kurią ir rekupas įsijungęs išnešiotų šilumą po kambarius.
tam puikiai tiktų:
*dujinis ždidinys (gana paklausus JAV)
*granulinis židinys/buržuikė
*malkinis židinys/buržuikė netiktų, nes čia rankiniu būdu kuriama
*kažkoks taško analogas apie kurį nepagalvojau

Tiesiog bandau suderinti gražų su naudingu


Papildyta:

mintis teisinga, tik manau trijų eigų vožtuvą dar reikėtų apeiti ir įsikirsti į grindis

Nematau poreikio atjunginėti ŠS su tais ventiliais. ŠS vidinis kontūras vis tiek patalpų viduje, tad ar eina srautas per jį, ar ne, nelabai kas ir pasijaus. Na bus truputį mažesnis skysčio tekėjimo sistemoje pasipriešinimas, bet ventilių kaina ir papildomas darbo vargas montuojant tuos vožtuvus, pastangų tikrai nevertas.

Aš matau problemą šiek tiek kitame.

1. Trieigis vožtuvas. Bent jau manasis, neturėtų padėties sujungti vandens boilerio su namo šildymo kontūru.

2. Cirkuliacinis siurblys toje padėtyje nestumdytų vandens nuo boilerio į grindis.

Papildyta:


Būtent. Šildymo technika turi turėti galimybę labai tiksliai dozuoti tiekiamą šiluminę energiją. Kuo mažesnis šildymo galingumas ir jis labiau atitinką namo šilumos nuostolius, tuo dozavimui skirtų valdiklių protingumas mažiau svarbus.

Ir atvirkščiai. Pav dabartinis mano ŠS yra 10kW galingumo on/off`as, bet kadangi šildoma per šildomų grindų betoną, kuris labai stipriai suamortizuoja tiekiamos energijos pliūpsnius, bei labai tiksliai dozuojamos ŠS patiekiamos energijos į grindis porcijos, šildoma labai tolygiai.

Tavojo šildymo variantas, kai nori šilumą paduoti per orą, jau ženkliai mažiau atsparus temperatūros svyravimui, nes čia nėra betono, galinčio suamortizuoti galios perteklių, todėl būtent per orą šilumą paduodančio įrenginio reikėtų kaip galima artimesnio galingumo namo šilumos nuostoliams. Idealiausia, kad šilumos šaltinis galėtų prisitaikyti prie konkretaus galingumo poreikio moduliuodamas tiekiamą galingumą kiekvieną akimirką, kaip kad gali būti atliekama su inverteriniu ŠS, ar ir dujiniai katilai dabar turi galimybę valdyti tiekiamą galingumą. Kas dėl granulinių šildymo prietaisų, nežinau, bet jei jie neturi galimybės reguliuoti tiekiamo galingumo, su jais šildyti oro tiesiogiai nenorėčiau.

Pasakysiu kodėl domiuosi šioje vietoje.
Yra buržuikės (granulinės), kurios šildo vandenį - jį galima nuvesti boilerio šildymui
Bei gali pūsti nuo savęs šiltą orą iki užtuotos temperatūros (temperatūra ar įsijungimo laikas + temperatūra)
Jeigu sugebėti kažkokiu būdu duot 1h ryte padirbėti ir 1h vakare padirbėti, gautume boilerio pašildymą ir namų tuo pačiu
kadangi tokiam name atsiranda klausimai 'ar reikia vedžiot grindis ir radiatorius?' tiesiog bandau kiek kitaip galvoti

Ė, tai nebuvai atvertęs visų kortų .

Nematau problemų, tik aš viską krosnelėje pririščiau prie vandens neliesdamas oro.

Kas dėl karšto vandens ruošimo, tai čia viskas aišku, bet namo šildymui statyčiau nedidelę buferinę talpą ir jau nuo jos labai tiksliai nuiminėčiau šilumą paduodamas ją per kaloriferį vėdinimo sistemai. Buferinė talpa galėtų būti iš vis labai nedidelė, taip atpiginant visą sistemą, nuo jos dydžio priklausys tik krosnelės įsijungimo dažnumas. Kadangi šildymo galingumas labai nedidelis, nemanau, kad net su nedidele buferine talpa krosnelės įsijunginėjimas būtų per dažnas.

mano kortos tikrai nėra tokios kad 'ėėė davai visi iš šitos temos - einam į 'mano' temą pirkti iš manęs'
man tiesiog įdomu kitokie nei standartiniai sprendimo būdai, šiuo metu mano sprendimo būdas turi ir minusą - palyginus nedidelė talpa kurui
Bet jis išsprendžia kitą klausimą, kuris išlieka nepriklausomai nuo namo tipo - tai BŠV ruošimas ne nuo elektros
Žodžiu gana komplikuota, bet šiokių tokių minčių turiu kaip 'igrūsti granules' į A klasės namą

prie vandens nenoriu rišti nes:
* grindys/radiatoriai - investicijos. Rekupu išmėtyti patogiau
* įrangos kaina - visi mes 'skriagos' ir visi norime mokant daugiau, kažką įgrūsti į svetainę
čia pliusai tokios įrangos būtų.

Tai aš juk taip ir siūlau šildyti šiltą namą. Taip beje ir vokiečiai rekomenduoja, tik aš siūlau ne nuo krosnelės oru šilumą nuiminėti, o per vandenį ir rekupu tiekiamą orą šildyti vandeniu per kaloriferį, nes pastačius net ir mažiausią buferinę, mes turime labai lankstų paduodamo galingumo reguliavimą.

dabar ir man 'dašilo'
turiu dar vieną galvos skausmą nuo dabar
palieku tema, kad neužšiukšlint