Aeroterminis šildymas 3, Oras-vanduo

Pas mane kol buvo dražice, buvo du sujungti į vieną. Su sluoksniavimų problemų nebuvo. O kodėl buvo jungtas per vieną, nes šiaip visi lyg ir rekomenduoja turėti kuo didesnį plotą

Su tokiu apšiltinimu aš irgi nesvarstyčiau šilumos siurblio..

Nzn, kaip šyla su 1 gyvatuku, nes apjungęs abu. Boileris su ŠS nuo 20 iki 50 sušyla per ~35-40 min.
Sunkoka tik jungtis gyvatuku sujunkt, angos arti. Dariau PPR jungti..
Mano Drazice, su 2m2 šilumokaičiu

Nesu sujungęs, bet tikrai nereikia gyvai išbandyti, kad galima būtų atsakyti į tavo klausimą .

Žinoma pasiteisina toks pajungimas, nes išauga šilumokaičio plotas, geriau nuiminėjama šiluma ir ŠS vandenį ruošia geresniu COP`u.

Dėl pašildymo tolygumo, tai jei srautas tolygiai eis pastoviai žemėdamas, tai ir vandens šildymas atitinkamai bus tolygus. Netgi labiau tolygus nei dabar, nes jei vanduo šildomas tik apačioje, tai sušilęs kyla aukštyn ir taip maišosi , o ne sluoksniuojasi, jei "spiralė" eina per visą boilerio aukštį, tai pirmiausiai sušildomas viršuje esantis vanduo ir kuo toliau, tuo labiau šyla apačioje esantis vanduo, vanduo šildomas tolygiai, ženkliai mažesnė cirkuliacija boilerio viduje.

Padidinus gyvatuko plota šildymo laikas ne pailgėtų, o sutrumpėtų, nes gyvatuko galingumas padidėtų, greičiau būtų perduodama gyvatuku pratekančio termofikato energija.

Ar verta išnaudoti, tai žinoma, klausimas, kodėl vis dar to nepadarėte.

Tarkim pas mane grindų betono sluoksnis per didelis- tai vadinasi su žemesne paduodama temperatūra grindų paviršius arba neįšils arba įšils per labai ilgą laiką. Arba tiesiog visada bus didesnis temperatūros skirtumas tarp termofikato ir grindų paviršiaus. O kaip su galingumu tai surišta? Kokį atskiro grindų siurbliuko greitį geriau nustatyti (mačiau 3 greičio variantai yra)?

Termofikato temperatūra visuomet bus keliais laipsniais aukštesnė už grindų.

Kuo storesnis betonas tuo grindys į šilumos pokyčius reaguos ilgiau, bet betono storis neturėtų turėti didesnės įtakos temperatūros skirtumui tarp termofikato ir grindų paviršiaus temperatūrų. Betono laidumas šilumai pakankamai didelis, pagrinde jausis tik didesnis grindinio šildymo inertiškumas.

Su galingumu grindų storio neriščiau, tai nelabai susiję dalykai. Šildymui svarbu vamzdelių pralaidumas, kontaktinio paviršiaus su betonu plotas, o ne betono sluoksnio storis (kol kalba neina apie betono storius matuojamus metrais).

Dėl siurbliuko greičio, tai geriausią nustatyti tą, kad būtų pasiektas jo našumas m3/h kurį rekomenduoja ŠS gamintojas, konkrečiam ŠS modeliui. Reikalas tas, kad kuo grindinio šildymo sistemos tekėjimo pasipriešinimas bus didesnis, tuo didesnio cirkuliacinio galingumo reikės pasiekti rekomenduotinam srautui, ir atvirkščiai, kuo kilpos trumpesnės, jų daugiau, vamzdeliai naudoti didesnio diametro, tuo pasipriešinimas tekėjimui bus mažesnis ir užteks mažesnio cirkuliacinio siurblio galingumo pasiekti gamintojo nustatytam cirkuliacinio siurblio našumui. Būtent atsižvelgiant į konkrečių grindų šildymo sistemos srautą reikia nustatinėti cirkuliacinio siurblio galingumą. Kadangi srauto matavimui grindinio šildymo sistemoje nėra sumontuotas specialus daviklis, apie srautą galima spręsti atsižvelgiant į grįžtamo ir paduodamo į grindis srautų temperatūros skirtumus. Jis turėtų būti šilumos siurblio gamintojo rekomenduotose ribose. Šilumos siurbliams paprastai rekomenduoja apie 5C-10C laipsnių temperatūros skirtumą, bet vis tik rekomenduočiau pasitikslinti šilumos siurblio instrukcijoje.

Cia gal kokiuose senoviniuose SS nera srauto matavimo daviklio, praktiskai kiekvienas protingesnis SS turi ji.

Iš šios teorijos išeitu, kad paduodant iš ŠS pvz. 28, gryžinėtų-18-23 (ir visi namuose sušaltų)
Iš mano kuklios apie 12 m praktikos su šild grindim, esmė-šildymo pastovumas.
Anksciau ar vėliau sušils ir 7 ir 12 cm betonas. Antrasis ir atvės lėčiausiai.
Iš kitos puses, ŠS giliai dzin, kokia jam gryžtamo T, kondensatas kamine nesusidarys
Dabartiniam ŠS srauto jutiklis reguliuoja cirkuliacini, nusistovėjus grindu temperaturai, tiek jo, tiek kompresoriaus sūkiai artimi minimaliems.

Šilumos siurblį galima būtų naudoti, bet jo reiktų galingesnio (brangesnė investicija). Kokios tiksliai galios, sunku pasakyti, reiktų atlikti šilumos poreikio skaičiavimus. Tuo tarpu jo darbo rėžimas nebūtų "komforto zonoje". Jis privalėtų ruošti karštesnį vandenį, negu jam optimalu. Kristų jo naudingumo koeficientas, o sąnaudos šildymui jūsų nedžiugintų. Jūsų atveju protingiau būtų galvoti apie aukštesnių temperatūrų šilumos šaltinį, jeigu yra tokia galimybė. Bijau, jog ŠS pasirinkimu nebūsite patenkinti, nors jis ir veiks. Tiksliau nebūsite patenkinti šildymo kaštais.
Papildyta:


Oras-vanduo ne dzin. Jis iš principo gali nepasileidinėti, jeigu grįžtamo temeratūra bus/kris žemiau kaip tam tikra, dažniausiai gamykliškai nustatyta temperatūra.

Nelabai supratau, ką norite pasakyti. Ta prasme, ŠS gali nepasileidinėti, jei iš sistemos grįžta žemesnis, nei kažkokios numatytos T termofikatas?

Galimybe grindiniui visada yra, pagalvojus, tik su tokiais namo "kailiniais" - SS nepatrauks, tiksliau patrauks, bet pinigine nebus patenkinta.
Ir siga neišgelbės.
Išorinis blokas- kuo arciau, optimalu-iki 10-12m vamzdzio.


Papildyta:
Na taip, blokuoja ir išsijungia šalta grižtamaji, bet norejau pasakyt, kad nereikia jam ten tiksliu delta 1-2 laipsniu.
T.Y įšalusi nama pasildyt su ŠS problematiska. Reikia "apgaudinet", ziebtuvėliu pašildyt daviklius.

Mano siurblys rodo srautą.