Aeroterminis šildymas 3, Oras-vanduo

Jeigu tokiais tempais brangs kas met po 15 proc, reikias galvoti apie savo saules elektrinę

Ir vis lygina kad europoj brangiau, bet tegul lygina algu ir elktros kainos santykį

Būtent.
Reiks kastis prie duju vamzdzio, nes terminalas dar ilgaaai kainuos, elektros kainos pavidalu

Sveiki,
Kaip jungiate indaploves su silumos siurbliais? Prie karsto vandens ar prie salto?

Sveiki,
Kaip jungiate indaploves su silumos siurbliais? Prie karsto vandens ar prie salto?

Prie salto. 

kai skaičiau savo indaplovės instrukciją, ten buvo parašyta, kad tam tikrais plovimo etapais reikalingas TIK ŠALTAS vanduo; šiltas/karštas netinka. Kodėl akcentuota nebuvo. Dėl to visi jungia prie šalto.

O kaip, jūs manote, indaplovė išdžiovina indus? Užkaitina kamerą ir su šaltu vandeniu šaldo kondenserį - garai kondensuojasi ir į kanalizaciją. Kad būtų jose kompresorius džiovinimui, nepamenu

Na bet mano indaploves sn636x03md manualas raso kad galima jungti prie karsto jei jis yra nuo 40 iki 60 ribose. Tai dabar ir suku galva kaip cia padarius. Pagal viska siurblys turetu pigiau ruosti karsta vandeni.

Sveiki gyvi,

Trumpai tariant, ar galima silumos siurbliui kaip buferine talpa panaudoti paprasta boileri ?

Pasakojant daugiau - silumos siurblys daznai isijungia. Vandens sistemoje su 8kw siurbliu tik ~40litru. Gryztamas greit uzkyla ir gaunasi snipstas...
Jeigu ant paduodamo i kolektoriu nuosekliai prijungti boileri (~70ltr) be silumokaicio ? Padidintu sistemos turi, ko pasekoje turetu reciau jungtis siurblys. Ar toks dalykas yra visiska nesamone ? Kalbu apie boileri, nes noriu kabinti horizontaliai, o ir akumuliaciniu talpu nerandu kurios tiktu. Pazystami santechnikai nekompetetingi tokiu klausimu, tai griebsiu siauda forume

Aciu uz pamastymus.

Pagal mano ŠS aprašymą 8kw siurbliui reikia ~60litru skysčio šildymo sistemoje, kad būtų galima išsiversti be buferinės talpos, taigi, nieko keisto, kad ŠS dažnai "spragsi" su ~40l.

Kas dėl boilerio, manyčiau kad galima jį panaudoti vietoje buferinės talpos jungiant nuosekliai. Svarbiausias niuansas būtų, jungiamų vamzdžių diametras, kad nebūtų mažesnis, už šildymo sistemoje naudojamus, nes tuomet bus užstabdytas srautas ir "spragsėjimai" tik padažnėtų. Parinkus boilerį su pakankamo diametro vamzdynu, buferinės talpos funkciją jis tikrai atliktų ir įsijungimų/išsijungimų ciklų skaičius turėtų sumažėti. Aišku, kai termofikatas šildymo sistemoje, tai būtų efektyviau, bet, kai nėra išeities, tai vos ne vienintelis sprendimas.

Teko matyti, kai buferinė talpa jungiama lygiagrečiai, o ne nuosekliai, tai mano supratimu, nuoseklus pajungimas geresnis, nebent buferinės talpos skystis būtų šildomas su dar viena šildymo sistema. Lygiagretaus pajungimo atveju reikalingas dar vienas cirkuliacinis siurblys, be to buferinė turėtų būti gerokai didesnė, nei nuoseklaus pajungimo atveju, nes nuoseklaus pajungimo atveju skaičiuotųsi skysčio litražas esantis visoje šildymo sistemoje, o lygiagretaus pajungimo atveju - tik boileryje. Tada ir pavadinimas buferinė talpa mažiau būtų tinkamas, aš mieliau lygiagrečiai pajungtą talpą vadinčiau akumuliacine talpa, nei buferine.

Beje, pagūglinau, kad patvirtinti savo žodžius, ir pav šitam straipsnyje rašoma apie tuos pačius du pajungimo būdus. Tik šiame straipsnyje akcentuojamas darbas su kieto kuro sistemomis, todėl nuoseklus pajungimo būdas peikiamas, kaip negalintis užtikrinti kieto kuro katilo antikorozinės apsaugos, dėl per žemos grįžtančio termofikato temperatūros. ŠS atveju tokios problemos nėra, čia atvirkščiai geriau, žemesnės gryžtančio termofikato temperatūros . Taigi, nuoseklus jungimas ŠS atveju žiūrisi patraukliau.

Taip pat begūglinant užkliuvo kad neskiriamos talpos - buferinė nuo akumuliacinės. Nuosekliai pajungus boilerį, tai būtų tik buferinė talpa, o lygiagretaus pajungimo atveju, kai užkraunama talpa ir pilnai gali perimti patalpų šildymą "į savo rankas" kuriam laikui, tai jau bus akumuliacinė. Svarbiausia tikslas, kuriam parenkama, jei tik užtikrinti minimalius šilumos šaltinio darbo reikalavimus, kad galėtų dirbti, kaip reikia, tai tik buferinė talpa, jei talpa parinkinėjama skaičiuojant, kiek laiko ji galės šildyti patalpas be šilumos šaltinio pagalbos, tai jau akumuliacinė talpa. Vat lygiagretaus pajungimo paveiksliukas ir atitinkamai, akivaizdus tūrio poreikis .

 akum.jpg   16,13KB   0 Parsiųsta kartų

Ačiū ! Vadinas ne visiškai nusivapaliojau. Pajungsiu, manau vistiek bus geriau negu buvo su salyginai minimaliom išlaidom.
p.s. dauguma santechnikų išvis nežinio kas yra buferinė talpa ;)

Problema ta, kad nors ir radau aprašyme apie galymybę pajungti buferinę talpą nuosekliai, bet vos ne visos mano rastos buferinės talpos pajungimo schemos standartinės, su dviem cirkuliaciniais ir bent jau vienu pamaišymo mazgu, nors teisingiau su po vienu pamaišymo mazgu kiekvienai pusei:

https://unidim.com.u...umulyator-shema

Nors radau ir schemą su nuosekliai pajungta buferine talpa, bet tai buvo vienintelė mano matyta schema iš kelių šimtų matytų

http://po-trubam.ru/...anoe-otoplenie/

Kažkaip tikėjausi didesnio kiekio. Netikiu, kad nuosekli pajungimo schema gali neveikti, bet nesupratau, kodėl visur kišamos tik lygiagretaus pajungimo schemos? Tipo visą internetą užkišo tik pardavėjai, kurie radę pirkėją pasirengusį mokėti už akumuliacinę, nuskausmins dar ir pamaišymo mazgus su antru cirkuliaciniu pardavę, ar montuotojai, už kiekvienos papildomos detalės sumontaimą? Nu ne, kažkas ne taip, bet nerandu tam kito tinkamo paaiškinimo. Vis tik, greičiausiai pajungimo schemas platina tos srities specialistai, kurie iš pajungimo ir uždirba, o kuo daugiau darbo, tuo ir užmokestis didesnis.

Vis tik grįžtant prie nuoseklaus pajungimo schemos, tai ankščiau aš būčiau galvojęs apie buferinės talpos jungimą ant išėjimo iš ŠS, o kai pamačiau jog šioje schemoje suprojektuota ant grįžimo, supratau, jog pastarasis pajungimas teisingesnis, nes ŠS pradėjus dirbti, patalpos bus šildomos iškarto, priešingai nei montuojant buferinę talpą ant padavimo, kur pirmiau būtų užkraunama talpa, ir tik po to pradedamos šildyti patalpos.

Pratęsiant mintį, boilerio karšto vandens pajungimo vamzdį jungčiau prie grįžtamo iš šildymo prietaisų (radiatorių ar grindinio šildymo kolektoriaus), o boilerio šalto vandens vamzdį jungčiau prie grįžimo į ŠS. Tokiu būdu į ŠS pirmiausiai būtų paduodamas labiausiai atvėsęs termofikatas ir ŠS maksimaliai ilgai dirbtų aukščiausiu COP. Pajungus priešingai, boileryje termofikatas turėtų maišytis labiau ir į ŠS paduodamo termofikato temperatūra turėtų pradėti kilti greičiau.

Manau, kad klystu dėl tokios boilerio pajungimo pusės, taip užkrovimas vyks palankiau, bet nuimant šilumą nuo boilerio, susisluoksniavęs termofikatas šiluma laikys viršuje, o atbėgęs atvėsęs leisis žemyn ir bus ištraukiamas, taip nebus išnaudojama užkrauta šiluma besilaikanti viršuje. Taip, kad dėl boilerio pajungimo pusės greičiausiai klydau, užkrovimas manyčiau mažiau reikšmingas, nei vėlesnis užkrautos šilumos panaudojimas.