Aeroterminis šildymas 3, Oras-vanduo

#2233
išsiplėtimo indo ir buferinės talpos funkcijos - skirtingos.
a tuo labiau - akumuliacinės... smile.gif))

QUOTE(funtikas2999 @ 2018 06 15, 09:09)
Teisingai, galvojau apie papildomą išsiplėtimo indą, o parašiau apie buferinę... smile.gif taip ŠS turi išsiplėtimo indą viduj ir dažnai jo pakanka smile.gif

Atsakyti
#2234

O kokie skirtumai tada? Gal tiksliau kokia bueferinės talpos paskirtis? Akumuliacinės ir išsiplėtimo indo suprantu, o buferinė kam?

Atsakyti
#2235

Šiaip jeigu googlintume tai acummulation tank ir buffer tank paspaudus paveiksliukus pamatytume tą patį (išskyrus kelis tankus :D )

Tiesiog akumuliacinė ir buferinė talpos vienas ir tas pats

Atsakyti
#2236
QUOTE(Paliukas @ 2018 06 19, 10:49)
Tiesiog akumuliacinė ir buferinė talpos vienas ir tas pats


Ne visai, paskirtis truputį skiriasi. Buferinės talpos paskirtis išlyginti šilumos šaltinio darbo režimą, akumuliacinės - sumažinti įsijungimų skaičių. Iš šio poreikio matom, kad buferiniai talpai keliamų uždavinių sprendimui užtenka mažesnio tūrio. Su buferinėje talpoje sukauptų šilumos kiekiu, galėtumei šildyti patalpas ne ilgiau kaip maždaug valandą - dvi. Su akumuliacine talpa jau ir iki paros dviejų gali ištempti, bet tai aktualu KKK, ar saulės kolektorių atveju, o ŠS tai visai neaktualus dalykas.

Kitas niuansas. Akumuliacinė talpa paprastai leidžia apjungti kelis šilumos šaltinius, o buferinė talpa skirta ir paskaičiuota tik vienam konkrečiam šilumos šaltiniui. Tai yra minimalaus dydžio vandens talpa skirta tik vieno šilumos šaltinio projektinio darbo režimo palaikymui. Todėl ir jos dydis skaičiuojamas, ne pagal norimos išsaugoti šilumos kiekius, o pagal Šilumos šaltinio gamintojo rekomenduotus dydžius.

Buferinė talpa privaloma, kai šilumos šaltinio galingumas per didelis išvedžioto grindinio šildymo sistemai. Šilumos siurblys turėtų pradirbti ne mažiau ar tai 15 min, ar tai 30 min, dabar tiksliai nepamenu. Jei grindinio šildymo sistemos, šilumos atidavimo galia ženkliai per maža šilumos siurblio galiai, tada ŠS išsijunginėtų dažniau, ir tai gadintų kompresorių. Tai buferinės talpos poreikis ir dydis apskaičiuojamas pagal kiekvieno ŠS galingumą ir rekomendacijas. Mano ŠS instrukcijoje nurodyta, kad jei grindinio šildymo sistemoje telpa mažiau kaip 12 l skysčio vienam ŠS kilovatui, privaloma statyti buferinę talpą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 19 birželio 2018 - 11:20
#2237

Tęsiam diskusiją:

Jeigu mes turime akumuliacinę talpą 50ltr, tai ji jau skaitosi buferinė? Nors ir konstrukcija tokia pati
Į 'priskirtą' buferinę talpą nededami gyvatukai tik todėl kad nėra tikslo juos ten dėti (ji per maža kažką kaupti pvz iš malkinio 18kW katilo/saulės kolektoriaus ar pan.)
Bet, kai kalbame apie 80ltr talpą, o ant jos uždėtą kitą talpą, skirtą buitiniam vandeniui ruošti, tada iškyla klausimas - kaip tokią talpą vadinti?

Kadangi ŠS turi galimybę veikti itin mažoje galioje/netgi geriau kad jis veikia ant min. galios be on'off - jam ir talpa mažėja iki 100-50ltr

Mano nuomonė išlieka ta pati (nes techniškai nėra kažkokių kitokių sprendimų buferinė vs akumuliacinė) - jos vienodos

Atsakyti
#2238
QUOTE(Paliukas @ 2018 06 19, 12:12)
Tęsiam diskusiją:

Jeigu mes turime akumuliacinę talpą 50ltr, tai ji jau skaitosi buferinė?


Kaip minėjau, pats didžiausias skirtumas tarp šių talpų yra paskirtis. Akumuliacinės - akumuliuoti, buferinės - palaikyti ŠS darbinį režimą.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad ŠS būna inverteriniai ir be moduliacijos dirbantys on/off režimu. Orinukai, su kuriais tamsta kaip suprantu ir "draugaujat" kaip taisyklė būna inverteriniai, tad jiems buferinės nereikia, o vat geoterminiai dažniau būna on/off, jie sugeba dirbti nuolatos tik maksimaliu galingumu, vet jiems buferinė talpa ir yra privaloma, kai grindinio šildymo sistemos, šilumos atidavimo galia yra per maža.

Kai tamsta pateikėt 50l ar net ir 100l talpą, ir klausiat kaip ją galima būtų pavadinti, tai man čia net klausimų nekyla.

Kaip šilumos akumuliatorius, tokia talpa tikrai nedirbs. Kiek joje šilumos prikaupsi? Ar verta dėl valandos ar 10 min šilumos sukaupimo (priklausomai nuo namo šilumos poreikio) išlaidauti tokiai talpai? Tipo 10 min rečiau į katilinę reikės vaikščioti malkų užmesti? Ar jei kalbėti apie saulės kolektorių šildymo sistemą, tai tokia talpa leis sukaupti 20 min saulės kolektorių darbo metu sukauptos šilumos, tai kur dėti visą likusią per dieną sukauptą šilumą?

Ne, akumuliacinės talpos dydžiai turėtų prasidėti bent jau nuo kokių 300l ir dažniausiai kalbama apie 500l - 1000l ar net 1500l ir daugiau. 50l talpos leis tik išlyginti galingesnio šilumos šaltinio darbo režimą, tad su tokiais tūriais tik apie buferinę talpą galima būtų kalbėti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 19 birželio 2018 - 11:39
#2239
Nors dabar pagalvojau, kad 100l gal per drąsiai užsimerkęs priskyriau prie buferinių talpų smile.gif. Šiais laikais, kai statomi vis energiškai efektyvesni namai, gal ir 100l netolimoje ateityje gali būti tinkama, kaip akumuliacinė talpa smile.gif.

Vis tik ne litražas pagrindinis aspektas, kaip pavadinti šią talpą, o paskirtis. Jei statot on/off ŠS ir jis yra per didelio galingumo nei įrengta grindinio šildymo sistema, jūs PRIVALOTE statyti buferinę talpą. Aišku galite statyti ir akumuliacinę, bet ŠS atveju, tai jau veltui išlesti pinigai, tad ir parinkinėjat šios talpos dydį ne pagal norimos sukaupti šilumos kiekį, o renkate minimalaus dydžio, kad būtų kaip galima pigesnė, kad tik leistų ŠS per vieną įsijungimą išdirbti ne mažiau kaip ar tai 15 min ar tai 30 min (kaip minėjau, dabar tiksliai nepamenu) laiko.

Kai renkatės akumuliacinę, pagrinde skaičiuojamas norimos išsaugoti šilumos kiekis ir pagal norimos išsaugoti šilumos kiekį parinkinėjamas akumuliacinės talpos tūris.

Tai yra pagrindinis principas. Buferinė yra privaloma, kai jos reikia, joks gamintojas neteiks garantijos parduodamai įrangai, jei nebus užtikrinamas tinkamas įrangos darbo režimas, o akumuliacinė - tai tik komforto padidinimui, nėra laikoma, kad ji yra privaloma, nebent kalbėtume apie saulės kolektorių šildymo sistemą, kur akumuliacinė talpa tampa vienu pagrindinių šildymo sistemos elementu, bet šiuo atveju, tai tūriai ojojoi kiek daug kartų bus didesni, nei 50 l smile.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 19 birželio 2018 - 12:04
#2240

Orinukai - nelabai jau žinau kas dar parduoda neinverterinių, net ir pats nenorėčiau parduoti neinverterio (kažkaip prieš klientą gėda būtų)
Gruntas/vanduo - taigi tas pats, čia irgi vyksta galios moduliacija - principas (ok ok iš dalies tik) panašus į oras/vanduo, tik išorinis blokas be ventiliatoriaus ir užkastas (vamzdžio ilgis didesnis)

50ltr (nerašysiu specialiai ar tai buferinė ar akumuliacinė) talpa rekomenduoju kai yra zoninis grindų šildymas (čia visi šildymo šaltiniai ant jo 'pyksta'), bei atsišildymui yra neblogai.

Pavyzdys paprastas: su išgauta 1-2-3kW galia gana ilgai kaitinsite 50-80ltr talpą, todėl sumažės on/off rėžimų skaičius. 

Dabar apie reziumė:

Turime 20kW malkinį katilą, kurio įkrova kokių 120ltr - gamintojas rekomenduoja 1000ltr talpą, todėl kad čia reikia kad katilas dirbtų 20kW apkrova, tada jo NVK geresnis. Jis gali ir 'dusintis', bet tai nėra gerai, nei naudingumui, nei smaloms kamine ir t.t.
Turime 7kW oras/vanduo - jam netgi norima kad jis veiktų nepilna galia ir čia talpa nebūtina (jeigu yra kas sustabdys šildymą), bet jeigu mes turime zoninį grindų valdymą, ir žinoma sandėliuke reikia šildyti (o kitur ne), tuomet jau ir šs neištemps tos 300W galios. Čia 50-80ltr užkraunama ir ramiai 'miegama' kol išssikraus.
Turime 24kW su momentiniu vandens šildytuvu ir 70m2 butuką - neįkiši čia jokios talpos, nors užmušk :D 'Vartomės' kitaip, statome kambario termostatą, kuris mažina galią (nestandartinis on/off, o Opentherm ar BUS - priklausomai nuo katilo protokolo) prieš pasiekiant užduotą temp. Kadangi katilo moduliacija yra 1:9, tai dar galima 'išlaužti' 2kW veikimą su kondensacija (čia irgi reikia kuo mažesnių apkrovų kondensacijai)
Turime 28kW dyzelinį šildymą - čia keliauja daugiafunkcinė 300ltr talpa su buitinio vandens gyvatuku. Kadangi dyzeliniai katilai yra pakankamai 'kvaili', tai statomas valdiklis, kuris nutraukinėja maitinimą dyzeliniam katilui, kol šis užkraus talpą, o kai ši išsikraus, vėl 'užmaitins'. Dyzeliniai nesimoduliuoja galios

Pateikiau keturis pavyzdžius kaip talpa yra neblogas dalykas, ir skirtingiems atvejams parinkinėjama skirtingo tūrio (dujiniam irgi tiktų apie 50-100ltr, bet kaip ir minėjau neįgrūsime mes jos į butą) :)
Todėl busiu užsispyręs talpa ir buferis vienas ir tas pats (tiesiog talpą užvadina buferiu, nes 50ltr paskirtis labiau amortizacijai)

Atsakyti
#2241
QUOTE(mintas @ 2018 06 19, 11:49)
Jei statot on/off ŠS ir jis yra per didelio galingumo nei įrengta grindinio šildymo sistema, jūs PRIVALOTE statyti buferinę talpą. Aišku galite statyti ir akumuliacinę, bet ŠS atveju, tai jau veltui išlesti pinigai, tad ir parinkinėjat šios talpos dydį ne pagal norimos sukaupti šilumos kiekį, o renkate minimalaus dydžio, kad būtų kaip galima pigesnė, kad tik leistų ŠS per vieną įsijungimą išdirbti ne mažiau kaip ar tai 15 min ar tai 30 min (kaip minėjau, dabar tiksliai nepamenu) laiko.

O kodėl būtent ant grindų? Pas mane boilerį pašildo per kažkur 15min, tai kaip suprantu man ant boilerio atšakos praktiškai reiktų buferinės? blink.gif
Atsakyti
#2242

boilerį kelia maks. galia, užkrovus - pereina vėl į moduliaciją ir šildo namus

Atsakyti
#2243
QUOTE(mintas @ 2018 06 19, 13:49)
Nors dabar pagalvojau, kad 100l gal per drąsiai užsimerkęs priskyriau prie buferinių talpų smile.gif. Šiais laikais, kai statomi vis energiškai efektyvesni namai, gal ir 100l netolimoje ateityje gali būti tinkama, kaip akumuliacinė talpa smile.gif.




Cia tema SS oras-vanduo ir tai yra zemetemperaturiniai sildymo irenginiai ,kurie efektingiausiai sildo kai termofikatas ruosiamas iki 35lC .Apie kazkokias akumuliacines talpas galima kalbeti tik su KKK k... kur atlaisvinami dideli energijos kiekiai ... . Ka ten 50--100l talpoje 26-35lC suakumuliuosi biggrin.gif ?

Papildyta:
QUOTE(kovo22 @ 2018 06 19, 11:25)
<p>O kokie skirtumai tada? Gal tiksliau kokia bueferinės talpos paskirtis? Akumuliacinės ir išsiplėtimo indo suprantu, o buferinė kam?</p>

Buferines talpos paskirtis uztikrinti sistemoje reikiama termofikato kieki del sklandaus SS darbo .
Atsakyti
#2244
QUOTE(Paliukas @ 2018 06 19, 13:12)
</p><p></p><p>Kadangi ŠS turi galimybę veikti itin mažoje galioje/netgi geriau kad jis veikia ant min. galios be on'off - jam ir talpa mažėja iki 100-50ltr



Cia tik postringauji ,kad papultum i ... diskusija ... biggrin.gif is kur tokios zinios ar pats sugalvojai ?

Tik kai lauke silta (karsta ) , SS oras -vanduo dirbdamas min dazniu (minimaliais sukiais) dirba efektingai kai ruosia DHW .
Visais kitais, praktiskai, atvejiais SS oras -vanduo efektingiausiai dirbs vidutiniu apkrovimu ... .



QUOTE(Paliukas @ 2018 06 19, 17:15)
<p>boilerį kelia maks. galia, užkrovus - pereina vėl į moduliaciją ir šildo namus</p>
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 19 birželio 2018 - 15:52