Aeroterminis šildymas 3, Oras-vanduo

Kas dėl matematikos. Skaičiuot moka ne tik mokslininkai, tad atlieki paprasčiausius skaičiavimus ir jau matai ar "mokslininkai" nenusigrybavo. Žinotum, kaip ruošiami moksliniai darbai spėju ir pats taip aklai jais netikėtum ;). Tad man padėti su sąmonės filtrais nereikia, o pačiam juos nusistatyti vertėtų.

Atlikim patys paprasčiausius skaičiavimus, kurie parodytų kontaktinio paviršiaus su konstrukcijomis ploto įtaką esant įvairioms namo kvadratūroms.

Kaip pavyzdį paimkim 100m² su 1m aukščio lubomis ir 50m² su 2m aukščio lubomis patalpas su identišku 100m³ patalpų tūriu. Tad jei laikytis teorijos, kad skaičiavimams reikia imti ne kvadratūrą, o kubatūrą, tai didesnės kubatūros atveju, turi būti ir didesnis apšiltintų konstrukcijų paviršiaus plotas. Tuomet akivaizdu, kad lemia kubatūra, o ne kvadratūra, priešingu atveju, skaičiavimams tikslingiau atsižvelgti į kvadratūros parametrą, nei į kubatūros. Minėjau, 100m³ oro sušildyti reikia tiek mažai energijos, kad oro šildymo vertinti neverta. Nebent namas kiauras, bet tuomet galima kalbėti ne apie namo, bet apie lauko oro šildymą.

Vidaus patalpų išmatavimai.
100m² ir 100³ namo atitvarų paviršiaus plotas
Grindys: 1 vnt. 10m*10m, viso 100m²
Sienos: 4 vnt. 10m*1m, viso 40m²
Stogas: jei tai plokščias stogas, arba apšiltinta perdanga, tai šildyme dalyvaujantis termomasės kontaktinis paviršiussutaps su grindų plotu, bet jei stogas šlaitinis ir apšiltintos stogo konstrukcijos, tai šis plotas taps dar didesniu. Taigi, paprastesniems skaičiavimams paimkim identišką plotą, kaip ir grindims, bet pabrėžiu, dažnai šis dydis būna didesnis. 1 vnt. 10m*10m, viso 100m²
Taigi, viso 240m²

50m² ir 100³ namo atitvarų paviršiaus plotas
Grindys: 1 vnt. 10m*5m, viso 50m²
Sienos: 2 vnt. 10m*2m, + 2 vnt. 5m*2m, viso 60m²
Stogas: kaip ir pirmu atveju sulyginam grindims 1 vnt. 10m*5m, viso 50m²
Taigi, viso 160m²

Nežinau, kaip aklai tikite mokslininkais, aš savo sveiką protą turiu.

Akivaizdu, kad grindų plotas turi daug didesnę įtaką, nei lubų aukštis. Primenu, čia paimtas plokščias stogas. Šlaitinio stogo atveju, grindų ploto įtaka taps dar akivaizdesnė.

Dvigubai aukštesnės lubos, paviršiaus plotą padidino tik 30%, kai grindų plotas kontaktinio paviršiaus plotą didina visu 100%.

Man kažkaip šita schema atrodo labai jau neekonomiškai - grindų pašildymui turėsi ruošti žymiai karštesnį vandenį (o tai stipriai kirs per COP'ą), nei reikia grindims, vis tiek reikalinga papildoma įranga (šilumokaitis, cirkuliacinis, pamaišymo mazgas), galima klaida parenkant šilumokaičio galingumą... Nuimant šilumą iš boilerio labai galimas atvejis, kad nebus pakankamai šilto vandens buitiniam naudojimui. ŠS įsijungimų kartų sumažinimui dėl mažo šildomo ploto siūlyčiau naudoti papildomą buferį - boilerį.

Mano situacija. Namukas 80m2, pamatas 15eps, grindys 15eps, sienos ytong+20neps, perdanga 35 vatos. Siurblys 7kw panasonic, pajungta tiesiai i kolektoriu, 8 atsakos po 60-70m d18 vamzdelio. I grindis tokiu oru 27-28, delta 5c, namie 20c. Uz lapkriti (name negyvenama dar tai boileris tik rankom plaut) 35EUR. Man kazkaip daugoka pagal kitu pavyzdzius su tokiu apsiltinimu, jau nekalbu apie kvadratura...gal kas kokiu pamastymu turi?

Kas dėl matematikos. Skaičiuot moka ne tik mokslininkai, tad atlieki paprasčiausius skaičiavimus ir jau matai ar "mokslininkai" nenusigrybavo. Žinotum, kaip ruošiami moksliniai darbai spėju ir pats taip aklai jais netikėtum ;). Tad man padėti su sąmonės filtrais nereikia, o pačiam juos nusistatyti vertėtų. Atlikim patys paprasčiausius skaičiavimus, kurie parodytų kontaktinio paviršiaus su konstrukcijomis ploto įtaką esant įvairioms namo kvadratūroms. Kaip pavyzdį paimkim 100m² su 1m aukščio lubomis ir 50m² su 2m aukščio lubomis patalpas su identišku 100m³ patalpų tūriu. Tad jei laikytis teorijos, kad skaičiavimams reikia imti ne kvadratūrą, o kubatūrą, tai didesnės kubatūros atveju, turi būti ir didesnis apšiltintų konstrukcijų paviršiaus plotas. Tuomet akivaizdu, kad lemia kubatūra, o ne kvadratūra, priešingu atveju, skaičiavimams tikslingiau atsižvelgti į kvadratūros parametrą, nei į kubatūros. Minėjau, 100m³ oro sušildyti reikia tiek mažai energijos, kad oro šildymo vertinti neverta. Nebent namas kiauras, bet tuomet galima kalbėti ne apie namo, bet apie lauko oro šildymą. Vidaus patalpų išmatavimai. [b]100m² ir 100³ namo atitvarų paviršiaus plotas[/b] Grindys: 1 vnt. 10m*10m, viso 100m² Sienos: 4 vnt. 10m*1m, viso 40m² Stogas: jei tai plokščias stogas, arba apšiltinta perdanga, tai šildyme dalyvaujantis termomasės kontaktinis paviršiussutaps su grindų plotu, bet jei stogas šlaitinis ir apšiltintos stogo konstrukcijos, tai šis plotas taps dar didesniu. Taigi, paprastesniems skaičiavimams paimkim identišką plotą, kaip ir grindims, bet pabrėžiu, dažnai šis dydis būna didesnis. 1 vnt. 10m*10m, viso 100m² [b]Taigi, viso 240m²[/b] [b]50m² ir 100³ namo atitvarų paviršiaus plotas[/b] Grindys: 1 vnt. 10m*5m, viso 50m² Sienos: 2 vnt. 10m*2m, + 2 vnt. 5m*2m, viso 60m² Stogas: kaip ir pirmu atveju sulyginam grindims 1 vnt. 10m*5m, viso 50m² [b]Taigi, viso 160m² [/b] Nežinau, kaip aklai tikite mokslininkais, aš savo sveiką protą turiu. Akivaizdu, kad grindų plotas turi daug didesnę įtaką, nei lubų aukštis. Primenu, čia paimtas plokščias stogas. Šlaitinio stogo atveju, grindų ploto įtaka taps dar akivaizdesnė. Dvigubai aukštesnės lubos, paviršiaus plotą padidino tik 30%, kai plotas paviršiaus plotą didina visu 100%.

Aš niekur nesakiau jog grindų plotas neturi įtakos, papildomas turio pasakymas duoda pilnesni vaizdelį apie patį namą ir jo aitvarų plotą. Didesnis tūris, didesnis atitvarų plotas, didesnės išlaidos šildymui. 

Nezinau ar visai į temą, bet gal padėsit užsikabinti. 

Uošvis kūrenasi malkomis, katilas atiduoda šilumą per ortakius, ale tokio tipo: http://www.sistema.l....php?1715308360  .

Šiemet apsišildė namuką, perspektyvoje svarsto pasistatyti oras - oras šilumos siurblį. Ar eina juos integruoti į esamą ortakių sistemą?  Nes žiūriu visur tik su fancoil'ais.   

Su šiuo tavo pasakymu sutinku 100%.

Reikalas tas, kad pradėjęs skaityti ginčą, tarp tavęs ir longger susidariau nuomonę, kad tūrį keli į pirmą vietą prieš namo kvadratūrą.

randu labai pigiu bet ne lietuvoje, pvz: 

http://sunchisolar.e...ng-Cooling.html

Mano situacija. Namukas 80m2, pamatas 15eps, grindys 15eps, sienos ytong+20neps, perdanga 35 vatos. Siurblys 7kw panasonic, pajungta tiesiai i kolektoriu, 8 atsakos po 60-70m d18 vamzdelio. I grindis tokiu oru 27-28, delta 5c, namie 20c. Uz lapkriti (name negyvenama dar tai boileris tik rankom plaut) 35EUR. Man kazkaip daugoka pagal kitu pavyzdzius su tokiu apsiltinimu, jau nekalbu apie kvadratura...gal kas kokiu pamastymu turi?

O pats namas sandarus ar vėjai švilpauja? 

Tai super. Ir mes cia kinietiskais parsiplukdę šildomės...

o jie verti demesio? jus tikrai jais naudojates? lietuvoje niekas neprekiauja tokiais? ar sud4tinga 5sigyti i6 u=sienio?labai kaina pabrangsta?

3 ziema bus - veikia normaliai, kaina- patraukli
tik klausimas - ar po vieną parduos...
mokesciai, PVM dasideda importuojant

o gal galima nuoroda koki jus turite? na taip mokesciai pvm, bet vistiek ne 3k eur kaip lt, aisku cia tik iki minus 10 bet mano atveju to tikrai daugiau negu pakankamai