Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++, Pasyvus namas - 37

QUOTE(cibulis @ 2016 03 25, 11:12)
Dar apie temperatūrų palaikymą namo viduje. Štai šio namo PHPP skaičiavimuose rašoma:
Jeigu pastate bus nustatyta +20oC oro temperatūra bei sumontuota vėdinimo sistema su šilumos grąža (vėdinimo įrenginio – rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 80%), šilumos poreikis bus 27 kWh/m2 šildymo sezonui (šildymo galia 2,893kW). Palaikant patalpose +21oC, šilumos poreikis bus 29,4 kWh/m2 šildymo sezonui (šildymo galia 2,987kW), palaikant patalpose +22oC - 32,0 kWh/m2 šildymo sezonui (šildymo galia 3,082kW).


Kadangi čia apie mano namą, tai patikslinsiu, kad jis 155m2, ne 114m2 ir skaičiuota 155m2.
Atsakyti
[quote=BangaS,2016 03 25, 14:16]
Klojiniai gerokai tvirtesni nei liktiniai klojiniai, . Tas tai faktas,bet neseniai isitikinau kad ir liktinius kuriu sienees 5 cm puistirolo be jokio armavimo galima uzpilti viso auksto siena. Mano atvieju buvo 2,75 m. Bet tam reikia nemazai medienos,o tai papildomos islaidos. Aisku liktiniu nepavibruosi... smile.gif


Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2016 03 24, 10:50)
Būtent. 200m D20 PE vandentiekio vamzdžio 80€. Paklota, tik dar neišmėginta. Paklojimas pora val dviese prieš užverčiant žvyro sluoksnį po augalinio sluoksnio nustūmimo. Visokie oriniai ir glikoliniai ŽŠ yra nerealiai pigus dalykas, jei daroma visą statybos procesą apgalvojus ir suplanavus iš anksto.

QUOTE(korida @ 2016 03 24, 10:00)
Patiesi 150m vamzduko  tiesdamas komunikacijas ar po grindu siltalo izoliacija plius cirkuliacinis pamaisymo mazgas ir turi pigu kondicionieriu ir galimybe per salcius panaudoti kaip gliukolini ZS .

Norėjau jūsų paklausti ar verta man http://www.part.lt/i...8ed68658938.png į naujai pristatomą prie seno rūsio ~65-70 plotą prasivesti kokį PE D20 vamzduką ir nuvestį jį į rūsy? Tuo pačiu:
1) Kiek maždaug metrų tilptų to vamzduko?
2) Ar iš to kiekio būtų apčiuopiama nauda? Senas rūsys ir naujas rostverkas/cokolis iš išorės būtų apšiltintas 25cm EPS. Nes pats net nesugalvoju kam jį ateity galima būtų panaudoti. su ŠS oras-vanduo aišku per grindinį galima vėsint namą... Gal rekupo įeinančiam orui pašildyt...?
3) Ar yra skirtumas kuom (žvyras, smėlis, t.t.) užpilti tą tūrį iki šiltalo?
p.s. aišku įgyvendinčiau to vamzduko naudą jei tai būtų minimalios investicijos...
4) Ar taip su ant nuolydžiu į rūsį nukasto grunto būtų gerai klotį tą vamzduką? t.y. nuolydis būtų į rūsio pusę...

Dėkui už atsakymus smile.gif
Atsakyti
Panašu, kad mano name šildymo sezonas beveik baigėsi. Aišku, jei labai stipriai neatvės, nors savaitgalį rodo ne itin šiltą. Šį vakarą radau, kad siurblys ilsisi jau 40 val. Per tris su pusę paros siurblys buvo įsijungęs tik kartą. Ir tas įsijungimas tikrai juokingas: per paskutinį įsijungimą pagamino vos 9,6 kWh šilumos ir sudegino 2,71 kWh elektros. COP išeina prastas vos 3,54, bet taip yra todėl, kad siurblys šilumos negamina jau 40 valandų, o grindų cirkuliacinis siurblys vis tiek dirba. O temperatūros grindyse vaikšto štai tokios. Namo viduje beveik +22 laipsniai. Tiesa, paros temperatūra dar nėra labai aukšta - vos +5 laipsniai, nors dieną buvo apie +13/+12, bet naktimis dar geras minusas būna.

Šiam momentui siurblys sudegino 913,53 kWh elektros. Kaip minėjau šie skaičiai yra nuo lapkričio 8 d. Kai pirkau skaitliukas rodė 0,42 kWh, 0,9 kWh yra prisukta bandant ruošti karštą vandenį. Dar el. tenas yra prisukęs 29 kWh elektros, todėl realiai elektros sąnaudos turėtų būti apie 889 kWh. Iki sausio 1 dienos prisuko 377,24 kWh po 0,129 euro, t.y. 48,66 euro. Nuo sausio 1 d. iki dabar prisuko 536,29 kWh elektros po 0,127 euro, t.y. 68,11 euro. Iš viso išeina 116,77 euro. Tik kaip minėjau elektros skaitliukas pastatytas nuo lapkričio 8 d., o realiai šilumos būtų reikėję kažkur nuo spalio vidurio. Bet kuriuo atveju manau, kad bendra suma nebūtų viršijusi 130 eurų. Įdomu ar name apsigyvenus, šildymo išlaidos sumažės ar padidės? Laikas parodys.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 28 kovo 2016 - 20:31
QUOTE(cibulis @ 2016 03 28, 22:26)
Įdomu ar name apsigyvenus, šildymo išlaidos sumažės ar padidės? Laikas parodys.

Vien tik šildymui sumažės dėl vidinių pritekėjimų ir dar todel ,kad bus išdžiuvę namo konstukcijos .Bet bendrai išlaidos padidės nes reikės ruošti DHW .
Atsakyti
QUOTE(korida @ 2016 03 28, 21:05)
Vien tik šildymui sumažės dėl vidinių pritekėjimų ir dar todel ,kad bus išdžiuvę namo konstukcijos .Bet bendrai išlaidos padidės nes reikės ruošti DHW .

Kad dėl karšto vandens išaugs namo išlaikymo išlaidos, neabejoju. Man įdomu kaip gali keistis tik šildymui. Bet įtariu, kad kol nepagyvensiu, nesužinosiu.

Beje pamiršau pasakyti, kad paskutines tris paras namas nebuvo vedinamas. Kai išvėdinau penktadienį, kovo 25 dieną, tai iki šiol jis nėra vėdintas. O rekūpas būtų veikęs nuolatos, todėl dalis šilumos būtų iškeliavusi į lauką. Bet aišku dienos metu vėdinimo nuostoliai nepasijaustų, kai lauke +12/+13, bet nakties metu namas greičiau vėstų. Nors gal vidiniai pritekėjimai ir kompensuotų vėdinimo nuostolius. Ypač kai pamatai, kaip karšta būna sename daugiabutyje iškepus žąsį ar vištą. Virtuvėje būti neįmanoma, todėl maisto ruoša gali generuoti labai daug šilumos. Mano name rekūpas bus su recirkuliacija, o namuose mes gaminame labai daug.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 28 kovo 2016 - 21:13
QUOTE(korida @ 2016 03 28, 21:05)
Bet bendrai išlaidos padidės nes reikės ruošti DHW .


Ir veikiančiai 2m įstrižainės plazmai smile.gif.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2016 03 28, 21:11)
Kad dėl karšto vandens išaugs namo išlaikymo išlaidos, neabejoju. Man įdomu kaip gali keistis tik šildymui. Bet įtariu, kad kol nepagyvensiu, nesužinosiu.


Aš tai skaičiuoju taip. Reikia žinoti namo šilumos nuostolius kilovatais. Tai šiuo atveju, ne kiek elektros buvo sunaudota ( 913,53 kWh), o kiek pagaminta šilumos ( bus kažkas apie 4000kWh).

Tada paimi kiek elekros prisuksi butinėms reikmėms (sakykim 200kWh per mėn.), minusuoji iš namo šilumos poreikio (~4000kWh - 200kW*6mėn) ir likutį ( apie 2800kWh) daugini iš COP. ir tik šildymas suris apie 700kWh elektros per metus.

Na čia labai grubiai, nes ką sunaudosi karštam vandeniui, kol neįrengsi šilumos iš nutekančio vandens rekuperacijos, tol visa karšto vandens šiluma bus nuleidžiama į kanalizaciją.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 28 kovo 2016 - 21:26
QUOTE(mintas @ 2016 03 28, 21:14)
Ir veikiančiai 2m įstrižainės plazmai smile.gif.

Tas ir taip aišku, bet mane domina tik namo šildymas. Ir visi čia kalba tik apie namo šildymą. O kadangi bute turiu 2006 metų storą Panasonic teliką, tai jis srebia daugiau elektros. O be to bute visos lemputės kaitrinės. Prieš kelias savaites nupirkau pirmą LED lemputę. Name visur suksiu tik LED. Net neabejoju, kad namo elektros išlaidos bus mažesnės nei buto.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2016 03 28, 21:17)
o kiek pagaminta šilumos ( bus kažkas apie 4000kWh).

Siurblio COP 5,1-5,2 tik šildymui. Dabar gerai nepamenu, bet šilumos yra pagaminta apie 4500 kWh. Padaugink elektrą iš 5,1 ir panašiai išeis.
Atsakyti
daugiau isleisit sildymui, nes kai pigiai kainuoja sildymas - tai lengva ranka ir
siluma bus svaistoma smile.gif . dazniau langai bus varstomi nes reikia gryno, sviezio oro...
QUOTE(mintas @ 2016 03 28, 22:17)
ir tik šildymas suris apie  700kWh elektros per metus.

Atsakyti
QUOTE(well'as @ 2016 03 28, 21:43)
daugiau isleisit sildymui, nes kai pigiai kainuoja sildymas - tai lengva ranka ir
siluma bus svaistoma smile.gif . dazniau langai bus varstomi nes reikia gryno, sviezio oro...

O kam varstyti langus, kai rekuperatorius veikia. Nebent turėjai galvoje dienas, kaip ši. Tarkime sėdi terasoje su pravertu svetainės langu, nes lauke +13. Bet šiaip langų specialiai nesiruošiu darinėti ir šilumos švaistyti. Šią žiemą ir taip per daug langų pridarinėjau.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2016 03 28, 21:27)
Dabar gerai nepamenu, bet šilumos yra pagaminta apie 4500 kWh. Padaugink elektrą iš 5,1 ir panašiai išeis.


Tuomet 4500kWh-200kWh*6mėn=3300kWh

3300kWh/5.1COP=650kWh

Bet elektros buitinėms reikmėms greičiausiai mažiau naudosi, tai daugiau teks darbo šilumos siurbliui.

Be to esu įsitikinęs, kad ŠS deklaruotas pagamintos šilumos ir tuo pačiu COP dydis bus pagražintas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 28 kovo 2016 - 22:14
QUOTE(cibulis @ 2016 03 28, 20:26)
Panašu, kad mano name šildymo sezonas beveik baigėsi.


4 paras šilumos siurblį jau laikau išjungęs (vandenį ruošia ne geoterminis siurblys, pas mane Nilan Compact P Geo įrenginys). Manau, kad įsikėlus poreikis šildymui tik sumažės, pas jus panašių parametrų namas. Pas mane sienos 30cm neoporas, po pamato plokšte 35cm, stogas 40cm neoporas + 4cm PIR. Langai gal tik pas mane šiltesni - 4 stiklų visur išskyrus pietines vitrinas. Smartwin, išskyrus 2 berėmius langus (Bango išpildymas, kaip ir sienų bei stogo sprendimas). Namuose palaikome 23 laipsnius (abu su žmona šiltamėgiai). Pašvietus saulutei ir visiškai nešildant dieną pakyla iki 25, dar ir maisto gaminimas prisideda. Rekupas dirba visą laiką, paduodu paprastai 20,dabar antra diena jungiu 90proc galingumo ir paduodu 16. Akivaizdu, kad vėsinimas bus didesnis rūpestis, bet tam yra numatyti keli sprendimai. Gyvenam dar vis statyboj - įrengti tik 3 kambariai, kitur po truputi tvarkaus. Vis galvoju sukelt info apie savo namą, tik kol kas per darbus vis nėra kada. Be to, kol kas seku tik rekupo sanaudas (jame sėdi ir šalinamo oro šilumą karšto vandens ruošimui naudojantis šilumos siurbliukas).
Atsakyti