A, A+, A++, Pasyvus namas - 37

ir beveik visa ziema nama sildys kondicionieriu nes taip bus pigiau. Gyvenau daugiabuti su individualiu dujiniu sildymu, tai tikrai didele daugiabucio dalis pasistate kondicionierius ir namus sildo ju pagalba.

Del namo perkaitimo, tai storesnis apsiltinimo sluoksnis tik dar labiau apsaugo. Svarbus tik istiklinimas ir seseliavimas.

Del apsiltinimo parinkimo "iš akies" tai nematau tame problemos. taip apsiltinimo sluoksniu storiai galimai bus pasirinkti ne optimalus, bet klausimas kiek kainuos projektuotojo darbas. Tikiu kad brangiau nei bus permokėta už ne pačius optimaliausius apšiltinimo sluoksnio santykius.

Rašiau ne iš galvos skaičius paimdamas, rėmiausi tikrai perskaitytu dydžiu 80m2, bet kai pabandžiau atkapstyti kur, išskyrus wello žinutę, daugiau niekur to dydžio neradau. Sorry, suklydau.


Beje, beieškodamas atradau, kad skasparas jau seniai apie šilto namo statybas galvoja, taip, kad nelabai ką čia jam ir bepatarsim.

Beje, ir įdomių namo sienų konstrukcijų radau .

Vadinas šildyt apykiauri buta seniau elektra oras- oras pigiau nei dujomis? Gyvenau dujiniam bute, bet pas kaimynus to nepastebėjau.

O ka projrktuotojas? Paskaičiuos visur 30 pvz cm ir taskas. Nemaciau kad kas žaisti Epso cm...
Kame problema, jei visur uzklijuoji 40 cm? O me pvz 30, 35, 38,40

Būtų labai įdomu sužinoti, kaip sekėsi Bangui, tokias sienas betonuoti? Įtariu visa vasara tam buvo paaukota.

Ar pats betoną maišė ar iš mazgo užsakinėjo?

Šiandieną gerai pasimatė ką sugeba saulė ir 62 proc. saulės šilumos pralaidumą turintys langai. Rytą radau, kad grįžtama grindų temperatūra buvo 1,2-1,3 žemesnė nei numatyta. Jei būtų žemesnė 2 laipsniais nei numatyta (histerizė 1), būtų įsijungęs šildymas. Namo viduje buvo apie +21.

Vakare radau tokias temperatūras. O tai reiškia, kad temperatūra buvo 0,5 laipsniais aukštesnė nei numatyta maksimali (21 laipsnis) grįžtanti. Arba paprasčiau: rytą rodė, kad trūko, jo temperatūra nukristų dar 0,7-0,8 laipsnio ir būtų įsijungęs šildymas, kuomet vakare rodė, kad siurblys jungsis tik tada, kai grindų temperatūra nukris 2,5 laipsnio. Pirmame aukšte buvo beveik 23 laipsniai, o antrame šiek tiek mažiau - kažkur 21,5 lapsnio.

Įdomu ar saulės šilumos pakaks per naktį ir siurblys iki ryto neįsijungs? Aišku naktis bus dar gana šalta ir greičiausiai vieną kartą siurblys per naktį įsijungs. O gal ir ne. Jei ištrauks iki ryto, saulė vėl prišildys namą.
Papildyta:

Joks čia ne kategoriškumas. Tiesiog esu matęs daugelio namų PHPP skaičiavimus: savo, Vaikio, brolio ir t.t. Esu matęs net skirtingų skaičiuotojų PHPP skaičiavimus (ir ne tik esu matęs, bet ir turiu). Ir nei viename name nemačiau, kad į sienas dėtų daugiau nei 35 cm neoporo. Aš remiuosi PHPP skaičiavimais ir ne vieno namo, todėl ir klausiu, kas nusprendė, kad reikia 40.

Man tikrai negaila, gali dėti ir 50 cm. Bet ar reikia? Ir ką tuo pasieks? Atitinkamai manau, kad persistengta ir su kitomis atitvaromis. Bet aš šią temą baigiu. Ne mano reikalas. Bandžiau pasakyti, kas yra suskaičiuota praktikoje kituose namuose, o ne tauškiama liežuviu forumuose, bet tikriausiai yra gudručių, kuriems neįdomi ir ne motais kitų patirtis.

Norėjau pasakyti, kad verta pataupyti, bet tegul elgiasi kiekvienas kaip tinkamas. Be to manau, kad PHPP skaičiavimai kainuotų 5-10 kartų pigiau nei tie visi papildomi namo kailiniai. Ir galbūt pasirodytų, kad neverta visur dėti tiek daug EPS: būtų sutaupyti pinigai, namas būtų toks pats šiltas ir mažiau perkaistų. Nes kitų namų praktika rodo, kad tiek daug EPS nereikia, PHPP ir panašūs skaičiavimai subalansuoja namą. Bet profesoriams geriau matyti. Ne mano čia reikalas.

Jūs manot, o aš remiuosi skaičiavimais. Jūs manėte, kad mano gręžinio pakaks ne tik geoterminiam, bet ir ŽŠ, bet praktika rodo, kad nėra tas gręžinys toks galingas ir greičiausiai su ŽŠ būtų išgręžtas dar greičiau. Ne būtinai per vieną ar dvi žiemas, o per ilgesnį laiko tarpą. Ir būtų taip, kad nei geoterminiam nepakaktų gręžinio galios, nei ŽŠ. Abu įtaisai veiktų, bet COP būtų prastas.

O grįžtant prie saulės reikalų pateiksiu PHPP skaičiavimus. Patys pirmi PHPP skaičiavimai rodė, kad namo perkaitimas - 42 proc. Šiuo atveju sienų storis buvo 30 cm neoporo. Gerai nepamenu, bet lyg ir šitas skaičiavimas buvo klaidingas, nes PHPP skaičiuotojas vertino, kad namas yra idealiai atsuktas į pietus, nors taip nebuvo, jis yra nusisukęs 29 laipsnius nuo idealios ašies. Dar lyg ir langų saulės šilumos pralaidumas buvo naudotas 50 proc.

Nieko nekeitus, tik pasukus namą tuos 29 laipsnius, perkaitimo tikimybė išaugo iki 59 proc. Uždėjus ant sienos +5 cm (vietoj 30 padidėjo iki 35 cm), stoge pridėjus +10 cm vatos (vietoje 40 cm dėta 50 cm) ir pagerinus sandarumą (nuo 0,6 iki 0,5) perkaitimas padidėjo iki 62 proc. Galiausiai optimizavus namą taip, kad jo šildymas būtų apie 15 kWh/1 m2 namo perkaitimas padidėjo iki 67 proc.

Leiskite paklausti, koks bus Kasparo namo perkaitimas? Manau, kad dėl tokių storų kailinių, idealaus kubo, šešėliuojančių objektų nebuvo ir t.t. jis gali priartėti ir prie 70-80 proc. Bet tai tik spėliojimas. PHPP ar kažkokia lietuviška programa suskaičiuotų tiksliai. Tokios programos padeda optimizuoti namą, o ne statyti jį iš akies. Kiekvienas renkasi, kaip jam patogiau.
Papildyta:

Jei nesi matęs kaip projektuojamas A+ ir aukštesnės klasės namas, tai gal neskiesk. Vieną kartą aprašius namą, vėliau labai lengva keisti kelis parametrus ir surasti optimaliausią kainos ir kokybės santykį.

Mano namo lipdimas popieriuje ir vyko cm: nuo 25 iki 35 cm sienuose ir nuo nuo 40 iki 60 cm vatos stoge, sandarumai, rekuperatoriaus NVK ir t.t. Ir kai vienas skaičiuotojas su keliais namasi sukuria šablonus, kai mato tendencijas, tai jam daug paprasčiau sudėlioti naują namą. Ir galbūt tikrai yra variantų, kai sienoms reikia 40 cm NEPS, bet tai reikia pagrįsti skaičiais, o ne svaičiojimais.

koks skirtumas apykiauris ar ne - tarpsezoniu siluma is oras-oras yra pigesne uz siluma is dujinio katilo. Bendradarbis irgi 200m2 nama dviem kondicionieriais rudieni, pavasari sildo.

kas is to kad matei keliu namu skaiciavimus - vienas dalykas yra matyti, visai kitas suprasti ka matai. tai dabar taves konkreciai paklausiu - ar matei sitiem konkretiem tavo matytiem projektam perkaitimo dydzio priklausomybes nuos siltalo storio skaiciavimus. 100% garantuoju tokie nebuvo daromi, todel tavo teiginiai apie kazkokius perkaitimus del to kad per storas siltalas yra visiskai niekiniai, o ir elementarios zinios bei logika persa priesinga teigini. iliustracijai paimk bet koki izoliuota katila ar boileri - pavirsiu gausim gerokai vesesni nei jie butu "pliki", arba tas pats saldytuvas -viduj salta , o isorej pavirsius kambario temperaturos, kuo ne tavo ar kasparo namas vasara. Turgaus bobu zargonu - silumos izloiacija izoliuoja netik siluma, bet ir "vesa".
Neseseliuoti langai yra perkaitimo pirma priezastis, todel skaiciuojant phph reikejo bandyt modeliuot ivairius sesliavimo variantus ir ziuret kas su tavo namu perkaitimu darysis.
IMHO kaspras pasielge pagal visus pasyvaus namo statybos kanonus - maximaliai paprasta namo forma artima kubui, maximalus siltinimo sluoksnis ir minimalios (beveik) investicijos i silumos saltini.
P.S. gal kas is vietiniu "aktyvistu" - BangaS, Mintas, Vaikis ar kiti turi savo xatu duomenis susivede i phpp skaiciuokle, galetu tiesiog padidint atitvaru varzas ir patikrint perkaitimo duomenis.

Šita as jau gal prieš metus sakiau- ir dabar dar nekurie netiki, termoso savybiu nezino. Vėsinimus darosi .
Praejusi vasara tai puikiai patvirtino, prie +35

cibulis granta gryna be leduku vartoja ir turbut nezino kad termose galima ir ledukus ilgai islaikyt, net tik karsta arbata ar kava.

Tai man atrodo, kad tu čia žiūri ir nesupranti. Aš tau akivaizdžiai parodžiau kaip keičiasi mano namo perkaitimas priklausomai nuo kailinių storių. Be to PHPP namo perkaitimą skaičiuoja automatiškai. Tas langelis yra nurodomas visuose mano turimuose projektuose. Tie skaičiavimai nėra vien formulės, o žmonės dar rašo ir tekstą, apibendrinimus, pasiūlymus. Tai štai tose PHPP skaičiavimų ataskaitose yra ir namo perkaitimo, vėsinimo sprendimai.

Galiu pateikti tokią ištrauką:
Atlikti šilumos ir vėsos poreikių skaičiavimai rodo, kad bendras šiluminės energijos poreikis
– 27,0 kWh/m2 per metus (pastatui iš viso 4200 kWh per metus įvertinus šilumos gavimus). Pastato vėsos poreikis – 4,4 kWh/m2 per metus, bendras pastato vėsos poreikis 684 kWh per metus.
Pagal Pasyvaus namo instituto reikalavimus nešildymo sezono metu, trukmė, kai patalpų
vidaus temperatūra viršija +25oC negali būti ilgesnė negu 10%. Tikėtinas 9,8% laiko perkaitimas su sąlyga jog vasaros naktimis veiks rekuperacinė sistema su apylankos sklende (“by-pass”) (kartotinumas 0,41 kartai/h) bei 100% nakties laiko bus praveriami keturi langai antrame aukšte (po langą miegamuosiuose kambariuose bei vonioje). Nesivėdinant papildomai naktimis per langus, perkaitinimo laikas didėja iki 24,1% laiko.
Šiuo atveju namo šilumos poreikis pagal PHPP - 27 kWh.

Toliau, siekiant suprojektuoti dar šiltesnį namą, rašoma:
Minėta, jog pagal Pasyvaus namo instituto reikalavimus nešildymo sezono metu, trukmė, kai
patalpų vidaus temperatūra viršija +25oC negali būti ilgesnė negu 10%. Kadangi padidėjo langų plotas pietų pusėje, tikėtinas 13,6% laiko perkaitimas su sąlyga jog vasaros naktimis veiks rekuperacinė sistema (kartotinumas 0,41 kartai/h) su apylankos sklende (“by-pass”) bei 100% nakties laiko bus praveriami keturi langai antrame aukšte (po langą miegamuosiuose kambariuose bei vonioje). Būtina spręsti pastato perkaitimą
šešėliavimą sukuriančiais išoriniais elementais. Nevėdinant patalpų nakitmis per langus, perkaitinimo laikas didėja iki 25,7% laiko.
Šiuo atveju namo šilumos poreikis pagal PHPP - 26 kWh.

Toliau namo šiltumo nebegerino. Tai leisk paklausti, koks būtų namo perkaitimas, jei būtų pasiekta 15 kWh?

kurioj cia vietoj parodei kaip keiciasi namo perkaitimas PRIKLAUSOMAI NUO SILTALO STORIO, t.y. atitvaru varzos ? gal lgalim dar karta ta priklausomybe pamatyt? geriausiai butu tavo namo perkaitimas prie esamu varzu ir prie kitu, didesniu, net nelabai svarbu kokiu, svarbu kad tik didesniu.
auksciautavo pateikta istrauka absoliuciai nieko apie tai nesako, bet uztai sako ka kita - apie PIETINIUS LANGUS ir del ju atsirandancia perkaitimo tikimybe.