A, A+, A++, Pasyvus namas - 37

Kas absurdas? Ir kas už ką 500-1000 eurų brangiau?
Papildyta:

Gerai padarytas grindinis šildymas nėra toks pigus kaip pora ripkių. Aišku pigiau nei grindiniai vandens vamzdeliai, bet tikrai ne taip pigiai kaip bandai čia parašyti.
Papildyta:

Nieko aš sau neprieštarauju. Skaityk dviem lapais aukščiau, nes nesupratai, ką aš rašiau. Bet kadangi man nėra sunku pakartoti, tai pakartosiu (kai kuriems klasikams sunku kartotis).

Aš esu prieš šildymą elektra. Ir mano mintis buvo tokia, kad jei deda neproporcingai storus namo kailinius, tai gali pagalvoti ir apie namo šildymą elektra. Tačiau jei namo kailiniai tokie kaip mano, tai namą šildyti elektra - nesąmonė. Neapsimoka.

Šiuo metu mano siurblys vien namo šildymui yra prisukęs apie 900 kWh elektros. COP apie 5,1-5,2. Vadinasi grynai elektros turėjo prisukti apie 4590 kWh. Verčiam į eurus (1 kWh po 0,127) ir turime 583 euro. Su siurbliu man šildymas kainuos apie 115 eurų. Vadinasi vien šildymui man siurblys per metus sutaupys apie 470 eurų. O pridėjus ir karštą vandenį sutaupoma suma įtariu padidėtų iki kokių 800 eurų.

Man siurblys be pasyvios vėsinimo funkcijos būtų kainavęs apie 8900 eurų. Vadinasi investiciją į jį atsipirks per 11 metų. Kai reikės keisti kitą siurblį, nereikės daryti naujo gręžinio, todėl išlaidos dar sumažės. Net jeigu ir vertinsime galimus gedimus ir priežiūrą, tai vis tiek suma nebus tokia didelė kaip grynai šildymas elektra.

O šilumos siurblys turi du esminius dalykus: namo šildymo ir karšto vandens gamyba tikrai pigi, papildomai siūlo pasyvią vėsinimo funkciją. Ar ne absurdiškai skamba: skaičiuoja kaip kuo šiltesnį namą pastatyti, deda storus kailinis, sandarina namą, kad tik šildymo išlaidos būtų kuo mažesnės, o tada bac - ir brangiausias šildymas elektra.

Ir jau po gero pusmečio prasidės A klasės namų era. Su elektra negausite A klasės popieriuko. Ir visokie saulės navarotai gali neatpirkti namo šildymo elektra. Jei viskas būtų taip paprastas ir pigu, tai visi energiškai efektyvūs namai Lietuvoje ir Vakaruose būtų šildomi elektra. Bet realiai tokių yra tik vienetai. Ir nekniskit man ir kitiems smegenų, kad namą statote ne dėl popieriuko. Kol galioja B klasė, gali išknisinėti su savo elektra. Bet A ir aukštesnės klasės greičiausiai negausite, jei namas bus šildomas tik elektra. Aišku didžiausia problema vis dar yra ta, kad rinkoje trūksta pigių ir efektyvių šildymo sistemų šiltiems namams.

Ir galit knisti man smegenis kiek norit, kad aš už siurblį permokėjau, bet kai matau, kad namo šildymas kainuoja pigiau nei buto, tai jaučiu pasitenkinimą, kad pastačiau teisingą namą. Nedėjau klinkerių ar dar kažkokių brangių nesąmonių, bet turiu pigiai eksploatuojamą namą. O būtent toks ir buvo tikslas.

mažiausias šildymo išlaidas padengs pigiausiom investicijom i šildymo sistema ir salyginai brangiu kuru. Tas ant to išeis.

Dėl A klasės. Ziurėsim, kaip ten bus su popieriukais ir prisidavimais.
Dabar logiškai išeitų, kad visi tokiems namams turės montuot brangiausius sertifikuotus siurblius ar kitus šildytuvus? Kitaip negausi A, neprisiduosi, galbut dar uždraus gyvent nepriduotuose.

dabartinis šildymas irgi 1,8k pigesnis, nei centralizuotas (tik butas - D, E klases)

Sd = μ × d, kur d šiltinimo medžaigos sluoksnio storis.

skasparas, gal pasiskaiciavuot savo busimo namuko silumos poreikius?
kiek reiks silumos kai lauke 0C, -10C, -23C?

lyginant minto namo silumos poreiki (sildoma 120m2, reikia 2kW silumos prie -23C)
tai pas Jus dar mazesnis namo silumos poreikis (80m2 sildomo, didesnis siltalo sluoksnis,
daug vitrininiu nevarsomu langu i pietus)
neskaiciaves darau prielaida kad silumos poreikis bus maziau kaip 2kW prie -23C
pvz kokie 1,5kW
ir kokie siluminiai pritekejimai?
- 2 suauge per 1val iskiria apie 200W silumos (12val *0.2 = 2.4kW vid perpara)
- kiek sunaudojat vid.elektros per men
imkim ~ 200kW/men
tai gaunam per para 6.6kW +2,4 kw (200/30 + 2.4kw) = 9kW (priteka is buities ir zmoniu)
- pagal Jusu nama gaunam prie 0C lauke vid. reikia 0.7kW per valanda
per para kai lauke 0C 24*0.7 = 16.8 kW viso namo sildymui
- trukstama 16.8 - 9 = 7.8kW silumos deficitas per para

nevertinti silumos nuotoliai per rekuperatoriu,
o kas kai lauke giedra - gaunam silumos pliupsni....

- koks karsto vandens poreikis?
(itariu daugiau isleistit karstam vandeniui ruosti nei visam namui sildyti per sezona)
butu gerai kaip tai susigrazinti siluma is silto panaudoto vandens
pvz pasimaudai vonioj ir tik isleidi vandeni kai sis atsala iki kambario temp.


dujos.
Viliene minejo kad reikejo pasistengti (analogiskas jo tevu namas ) kad prisuktu 500m3 duju per kalendorinius metus, nes kitaip didesnis tarifas dujom...

perdanga;
teriva is pirmo zvilgsnio pigiau, neatmeskit galimybes uzsakyti (jei sklypas leidzia ivaziuoti kranui ir privaziavimas leidzia atvezti ilgas plokstes) reikiamo ilgio/plocio perdagos plokstes - gali buti pigiau. Terivos atveju ar apsieisit be H siju ? kiek kainuos paramstymas (klojiniu nuoma).
mano atveju pirkti standarines 8.2m g. plostes jas atsivezti ir sumontuoti buvo 1.5 karto pigiau nei Teriva varientas.

Mano namas panašaus dydžio kaip tavo, panašiai apšiltintas ir esu garantuotas, kad jo šildymui per šį sezoną šiek tiek viršysiu 300 Eur sumą, bet 400Eurų nė pro kur nepasieksiu.

Neskiesiu čia apie savo namo šiltumą, nesamonė, esu garantuotas, kad tavasis tikrai ne prastesnis, taigi pabandykim paieškoti šaknų, kame reikalas.

Pirmiausiai tavo namas buvo intensyviai vėdinamas natūraliai, taigi turime didelius vėdinimo nuostolius be šilumogrąžos. Taigi, pastačius rekuperatorių šildymo išlaidos vienareikšmiškai sumažės.

Antras dalykas, kažkurioje iš temų Paliukas gana teisingai išsakė pastabą, Koridos atžvilgiu, kad remtis katilo parodymais apie pagamintą eenergiją negalima. Nori išmatuoti, privalai daryti matavimus pats, o gamintojai visuomet parodys geresnius rezultatus nei yra iš tikrųjų. Kodėl jie taip daro? Na pirmiausiai bus mažiau skundų iš šiuos katilus eksploatuojančių, o antras dalykas, vartotojai matydami gražius skaičiukus su džiugesiu pranešinės juos visems aplinkiniams ir taip didins potencialių geoterminių ŠS vartotojų gretas. Taigi, vertėtų abejoti pačio ŠS pateiktais duomenimis, ir reikėtų tikėtis COP ne virš 5, bet žemiau. Taigi net be rekuperatoriaus tikėtina mažesnė saskaita už tiesioginį šildymą elektra nei 583 euro.

Kaip sakiau, tikėtina ir Cibulio namo šildymo elektra poreikis ~300-400Eurų.

Pritekėjimai iš buitinių prietaisų pas mane neviršija 20Eurų per mėnesį, be to dalis šios energijos pasilieka lauke, gręžinio siurblyje ir kanalizacijos orapūtėje.

Karšto vandens prie pritekėjimų nenorėčiau sumuoti, nes vos ne visa karšto vandens šiluminė energija nuleidžiama su kanalizacija, o kiek lieka name, momentaliai ištraukiama ventiliacijos.




Kaip minėjau aukščiau, operuojama netiksliais duomenimis, automatiškai visi tolimesni skaičiavimai yra netikslūs. Tikrai nemanau, kad mano namas yra šiltesnis.


Prie investicijos į ŠS būtina priskaičiuoti ir grindinio šildymo įrengimo kaštus, nes elektriniam šildymui jis būtų nereikalingas, taigi investiciją į ŠS auga lyginant su elektriniu, antras dalykas, jau aukščiau paaiškinau, kad sutaupymas su ŠS yra gerokai mažesnis. Sau primečiau, kad ŠS man turėtų leisti sutaupyti šildymui tik apie 260Eurų per metus. Skaičiuojant vien šildymui, man ŠS turėtų atsipirkti tik per 20-25 metus. Karšto vandens ruošimas šį terminą šiek tiek sumažins, bet investicijos į ŠS tikslingumas man šiuo momentu kelia labai dideles abejones.


Tai, kad šiltam namui jis nėra brangiausias, tuo labiau, kai namas apšiltintas taip, kaip skasparas ruošiasi apšiltinti sąvajį, elektrinis šildymas turbūt pats pigiausias. Situaciją šiek tiek koreguoja karšto vandens ruošimas ir jo įtaka priklauso nuo suvartojamo karšto vandens kiekio.



skasparas namo apšiltinimo sluoksnio pastorinimas lyginant su tavo namo dydžiais kainuos ne daugiau 500-1000 Eurų.

Papildyta:


Sunaudojant daug karšto vandens reikėtų pagalvoti apie į kanalizaciją nuleidžiamo vandens šilumos rekuperaciją.

Sveiki. Kazkaip cia visomis temomis rimciausius atsakymus galoma gaiti. Turiu du klausimus:

1. Ar segmentinei, tinklinei tvorai uztenka stulpelius ibetonuoti tik 50 cm? Viso duobe butu 120 cm isbetonuota. Gruntas - smelis;

2. Gal kas nors esate prakonkursave Lietuvius ar Lenkus su segmentine arba tinkline tvora? Mums reiks 600 m mastome arba apie 1,2 m segmentine arba 1,5 m tinkline.

Laurynas

Jei "Sd = μ × d", vadinasi "Sd" irgi kintamas dydis, kintantis priklausomai nuo d dydžio, bet pateikta reikšmė nekintanti "Sdh2o - 0,2–0,25". Jei ir "Sd" yra "S x d" tai gaunasi "S × d = μ × d", arba "S = μ", bet tokios "μ" reikšmės, kaip "0,2–0,25" nesu matęs.

Nesupratau šios formulės, gal gali parašyti μ reikšmę, kai "Sdh2o - 0,2–0,25"?

[quote=korida,2016 03 23, 01:29]
Ivertink savo grindinio vamzdeliu sildymo irengima , pripliusuok prie 9kEur ir pasiskaiciuok kiek metu butum sildes elektra nusipirkes pora ripkiu kabeliuko

O ka reiskia ifrared cable? Ta prasme, kaip ta infrared kabelis kitaip sildo, nei paprasti elektriniai laidai? Kaip tik planuoju sildytis elektra, tai cia kazkas naujo.

Pabandysiu paskaičiuoti. Primeskim, kad abu namai apšiltinti identiškai, skiriasi tiktai namo plotai, tai 80m2 ploto namo energijos suvartojimas prie -23C bus X=2.15kW x 80m2 / 130m2 = 1.32kW

Visų apšiltinimo sluoksnių nevertinkime, visą apšiltinimo sluoksnįų skirtumą vertinkime tik pagal sienos apšiltinimo storius. Mano namo sienos apšiltinimo storis 30cm, skasparas - 40cm. Taigi skasparas namo šilumos poreikis prie lauko -23C preliminariai įvertinus ploto ir namo apšiltinimo sluoksnių skirtumus 1.32kW /40cm*30cm = 0.975kW.

Praeitų metų mano namo šildymo sezonas kainavo apie 350 Eurų, primetu, kad šis nesieks 400Eur, taigi skaičiavimams imkim 400Eurų per metus.

Prie 2.15kW 400Eurų, tai prie 0.975kW turėtų būti apie 180Eurų.

Per mano langus mažai pritekėjimų. Turint didelį įstiklinimo plotą pietų pusėje, kurio niekas nešešėliuoja, reikėtų tikėtis didesnių pritekėjimų ir mažesnės sąskaitos už šildymą.

Taigi, kai namo šildymas per visą sezoną apie 180Eurų šildant elektra, ar verta dar galvoti apie kitą šilumos šaltinį? Nors orinuką tokių atveju vis tiek rekomenduočiau .

Namo šildymui, kategoriškai ne, nes jokie pinigai išmesti brangesniai šildymo sistemai neatsipirks.

Situaciją šiek tiek keičia karšto vandens ruošimui reikalingos energijos poreikis, bet ir čia nenurašyčiau elektros, ypač, jei vasarai planuojama pasitelkti saulės kolektorių pagalbą, o ir žiemai, esant dideliam karšto vandens poreikiui nuotėkų rekuperacija leistų sumažinti elektros poreikį karšto vandens ruošimui.
Papildyta:


Iš esmės tai tas pats šildymo kabelis, tik iš kitų medžiagų. Siūlyčiau rinktis pagal kainą, nors kokybę vertinti irgi reikėtų.

As ir rekomenduociau orinuka, geoterma pasyviam namui per brangi investicija, o jei dar brendine tai isvis nesamone.

Siūlau šitą pastudijuoti

tai kad cia didziaja sildymo sezono dali teks vesinti, kad neperkaisti (?!)
jei prie -23C silumos poreikis 0.975kW
tai prie 0C - 0.49kW

2015.10.01 - 2016.03.23 : 170 paru sildymo sezonas, is ju 60 paru buvo vid.paros temperatura
zemiau 0C.