A, A+, A++, Pasyvus namas - 37

Čia vėl klausimas, ko žmogus sieks - popiergalio su A+, ar tai atitinkančio namo.
Bet su 40+ sienom, manau perlenkia lazda. Beprasmiška

jei kalba būtų apie namo šildymą tiesiogiai elektra, aš sakyčiau pats tas, bet kai bus šildoma dujomis, tai pritariu.

Kodėl taip ant tos elektros užsiciklinat, sąskaita ateis dviguba lyginant su dujom, dar pridėt daug sunaudojamo karšto vandens, tai jau suma matoma gaunasi.
Name šildymo sistema suplanuota taip, kad tiktų ir geotermai, tad jei įranga baisiai atpigtų ar COP labai pagerėtų, o dujų kaina šautų į kosmosą, tada why not. Boileris numatytas su dviem šilumokaičiais, kas ten žino, gal kažkada ir saulės spindulių gaudymo technologija patobulės/smarkiai pigs. O šiai dienai kaip begeneruok vistiek pigiausiai dujos gaunas.
Su popieriais tai nesąmoningi ten skaičiavimai, dėl manęs gali ir A jie rašyt.
Dabar tikslas sandarumą sužiūrėt.

Aš esu prieš namo šildymą elektra, bet jeigu jūs dedate tokius storus namo kailinius, tai pritariu Mintui, kad taip apšiltinto namo šildymą reikia patikėti elektrai. O jei norite A ir aukštesnės klasės, papildomai montuokite saulės kolektorius karštam vandeniui.

Iki šiol nesuprantu, kodėl dedate tokius storus namo kailinius ir namą žadate šildyti dujomis. Elementariai prasilenkia ekonominė logika. Jei jau namas taip maksimaliai šiltinamas, tai jam reikia kuo pigesnio šilumos šaltinio. O nieko pigiau už tiesioginį šildymą elektra nerasite.

Be to sakote, kad jums skaičiavo, kad būtent tokių storų namo kailinių reikia. Tai kokie tie skaičiai? Ir kokia programa, ir kas skaičiavo? Ir ar visko nesugadins langai? Man tiesiog jūsų name nesueina galai.

Mano grindims reikalinga U vertė 0,091 (dėta 40 cm EPS). Jūsų grindys išeina apie 0,08 (pas 35 cm EPS + 10 cm XPS). Ir tai pas mane gręžtiniai, o pas jus plokštė.

Sienos. Mano sienų U vertė pagal PHPP turi būti 0,082 (dėta 35 cm NEPS). Pas jus išeina 0,080 (storis 40 cm).

Mano stogo U vertė turi būti 0,074 (čia sudėjau 40 cm vatos ir 5 cm PIR. Jūsų stogo U vertė išeina apie 0,05 (5 cm vatos + 15 cm EPS + 50 cm NEPS).

Mano rytinis kaimynas suvalgo apie 23 proc. saulės, o pietinis - apie 29 proc. saulės. Būtent dėl to, kad jie suvalgo tiek daug saulės mano name yra parinkti tokie stori kailiniai. Jūs namas apšiltintas dar stipriau. Atsakymas tik vienas - jūsų namas turi būti vos ne amžiname šešėlyje. Arba jūs žadate pasiekti tik 0,6 sandarumą ir dėti kokių 70 proc. efektyvumą rekuperatorių ir dar jūsų namas stipriai šešėliuojamas. Turi būti tenkinamos visos trys šios sąlygos. Priešingu atveju aš nesuprantu, kam reikia tokių storių apšiltinimo sluoksnių. Arba jūs kažko nesakote.

Dar vienas galimas paaiškinimas dėl storų namo kailinių gali būti bloga architektūra. Daug kampų, išsikišimų, prasta namo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, langai šiaurėje ir pan. Jums toks namas gražus, bet jis energiškai ne efektyvus.

Pridedam šešelį metančius kaimynus, medžius, 0,6 sandarumą, 70 proc. rekuperatorių ir gal būt tokie kailiniai turi loginį paaiškinimą. Gal dar šalčio tiltus skaičiuotojas labai blogai įvertinimo. Arba skaičiuotojas prastas ir pridarė klaidų. Arba programa prasta. Daugiau paaiškinimų neturiu.

Man kyla įtarimas jog viskas buvo primesta is akies.

cibuli, gi kasparas aiskai parase - maksimalai paprasta kontrukcija -beveik kubas 10x11m su ploksciu stogu, beveik visi langai i pietus, saules niekas neuzstoja. praktiskai idealus variantas. kodel zmogui nedet tokio storio siltinimo? jei gali tai ir deda. netokia jau didele dali tai sudarys galutinej samatoj su sklypu apdaila ir gerbuviu. nukarunuos kasparas "silciausia lietuvoje" nama. tyliai, ramiai, be jokio aziotazo per tv3 ar lnk.

As ir nesuprantu ,nacher dejai tokia stora pufaike ant namo ir ji sildotes su brangiai investuotu sildymu .Logika prasilenkia dar labiau

Jei situacija ideali, niekas neužstoja saulės, o namas kubas, tai su namo kailiniais persistengta. Papildomi apšiltinimo lašiniai ant namo kainuos tikrai nepigiai, tačiau sutaupymas nebus labai ženklus. Stipriai apšiltintas namas susidurs su dideliu perkaitimu vasarą (mano atveju tą rodė PHPP skaičiavimai). Man tikrai ne gaila, kad kažkas nukonkuruos mano namą. Tegul, progresas būtinas. Juo labiau, kad mano atvejis tikrai nėra idealus ir namas ne kubas. Ir jokio ažiotažo per TV nebuvo. Jie patys norėjo padaryti laidą, aš nesiveržiau ir neprašiau. Bet jei atsimeni apie TV laidą, tai gerai. Ne veltui žmonės darė.
Papildyta:

Dujinio šildymo įrengimas - nėra jau toks pigus. Mano atveju su Junkers katilu viskas būtų kainavę apie 15 000 Lt, o su Wolf - apie 18 000 Lt. Geoterma su viskuo man kainavo 9565 eurus arba 33 000 Lt (į šią kainą įskaičiuoju net papildomą monitoringo skaitliuką (70 euru), visokius grąžtus ir t.t.). Tačiau aš geotermą gavau su pasyvia vėsinimo funkcija.

Skirtumas tarp dujų ir geotermos išeina 15 000 - 18 000 Lt. Panašiai tiek jam gali kainuoti visi papildomi kailiniai su darbu. O dujų kWh kaina didesnė nei geotermos, todėl galiausiai bus permokėta. O įvertinkime ir tą faktą, kad be pasyvios vėsinimo funkcijos sistema man būtų kainavusi 600-700 eurų pigiau. O vėsinimui jis dės žaliuzes, kurios mano namui būtų kainavusios apie 17 000 Lt ir žemės šilumokaitį - dar kokie 8000 Lt. Man namo šešėliavimą sukuria šiek tiek pratęstas stogas, nors jis visų kambarių saulės ir nesuvalgo. Man ŽŠ irgi nereikia. Taip kad dar neaišku, kuris čia variantas pigesnis ir kuris bus efektyvesnis realiomis sąnaudomis, o ne popieriuje.

absurdas, maks 500-1000Eur brangiau.

Turint omenį, kad dujinis katilas bus atskirame priestate, dujinis šildymas visai logiškas sprendimas.
Papildyta:

Reikalas tas, kad dujinį šildymą įsirengti kainuos gerokai daugiau, nei dujinio katilo kaina. Kas dėl šildymo, tai elektra tavo name į vienus vartus darytų dujinį šildymą. Situaciją šiek tiek keičia karšto vandens ruošimas, bet nemanau, kad taip kardinaliai, kaip kad pats įsivaizduoji.

Ivertink savo grindinio vamzdeliu sildymo irengima , pripliusuok prie 9kEur ir pasiskaiciuok kiek metu butum sildes elektra nusipirkes pora ripkiu kabeliuko

Papildyta:

Tai kam siulai zmogui sildytis elektra o pats brungu SS isirengiai -priestarauji pats sau

Gal kas žino kokia išreikšto šiuo parametru "Laidumas vandens garams Sdh2o - 0,2–0,25" reikšmė, būtų jį konvertavus į "Vandens garų varžos faktorių μ"?