QUOTE(BangaS @ 2016 08 02, 12:31)
Galima būtų kiekvieno strypo apačioje pragrežti skylę į pagrindinį horizontalų vamzdį, o horizontalaus vamzdžio galuose įdėti vamzdelius, kuriais vamduo iš horizontalaus strypo išbėgtų į lauką ar dar geriau į gruntą. Jeigu ir liks keli mm vandens vamzdyje tai jis tik koroduoja, bet neišsipučia. Reikėjo karštai cinkuoti segmentus ir tik tada dažyti, būtų tvora keliems dešimtmečiams tada.
Tokiu atveju reikėtų išgręžti net po dvi skyles po kiekvienu vamzdžiu. Iš viso būtų net 270 skylių. Ilgas ir tikrai nepigus darbas. O kai pastatys tvorą ir užpils betonu, tos skyles užsikiš ir nebus jokio drenažo.
Mane labiau domina kitas dalykas. Ar štai šitas skyles užsandarinti, ar geriau palikti atviras? Aišku jas irgi užkiš betonas, bet gal per tas skyles galės drėgmė pasišalinti į betoną? Ar jas kaip tik geriau užsandarinti kokiomis nors putomis ar hidroizoliacija? O gal pastačius tvorą gręžti po mažą skylutę kiekviename strype, per kurią galės pasišalinti kondensatas? Kita vertus per tas išgręžtas skylutes į strypus kaip tik gali rinktis vanduo ir pradės metalas pūti iš vidaus.
Necinkavau, nes cinkavimas turi ir daug trūkumų. Pvz., pažeidimus dažus daug sunkiau tinkamai nudažyti cinkuotą metalą, reikėjo gręžti daug skylių (apie 600 skylių), kad cinkas neišsprogdintų strypų, brangu. O dabar mano tvora smėliuota, gruntuota epoksidiniu gruntu ir dažyta poliuretaniniais dažais. Vadinamasis pramoninis dažymas. Tokią tvorą daug paprasčiau pačiam atnaujinti, jei pradės rūdyti. Ir jei jau tvorą cinkuotą dėti, tai ir namo fasadą reikėjo visą klinkeriu apklijuoti. Būtų kvaila: sienas po kažkiek metų perdažai, o tvora stovi. Reikia viską suderinti.