Viskas apie tvoras

Prasyti nukasti kopa arba nupjauti pusi man atrodo pakankamai izuliai. O su raundapu numarint tai jau isvis...
Tokia realybe mazo sklypo, nieko cia nepadarysi. Palangoje i vienbuti sklypa pastato 4 - 8 kotedzus ir niekas jiem nieko nepadaro..

http://www.vtpsi.lt/node/1064

5. Nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:
5.1. krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m;
5.2. žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m;
5.3. kitų medžių – 3 m.
6. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.

Kai pirkosklypą buvo maža pušelė, mažas berželis, maža problemėlė. O dabar jau kelios rimtos pušys ir vis po metrą kasmet auganti problema. Nepavydžiu. Reikėjo kažkada susitvarkyti, kol dar nebuvo dėl ko ginčytis, apaugę pievos aplink buvo. Dar prisodins daugiau pušelių 3 m nuo ribos ir paskęs namas amžiname pavėsyje.

Jeigu jis ir pats norėtų savo sklype išsikirsti medžius, tai jam kainuotų nuo kiekvieno medelio: http://www.part.lt/i...6fa04d94176.JPG

Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26d. įsakymu Nr. D1-343 ,,Dėl
želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo" 2. punkto ,,Medžių atkuriamosios vertės įkainiai
(už kiekvieno skersmens centimetrą 1,3 m kamieno aukštyje, o nupjauto medžio, pamatuoto kelme,
atitinkamai perskaidiuojant į 1,3 m aukštį), atsižvelgiant į medžių grupę", o pagal 5.3. punktą
,,gyvenamosiose teritorijose miestuose ir miesteliuose, visuomenines paskirties teritorijose ir prie
gatvių augantiems medžiams - didinama 2 kartus"jant i 1,3 m auk5t), atsiZvelgiant I medZiq gilpQ", o pagal 5.3. punkt4
,,gyvenamosiose teritorijose miestuose ir miesteliuose, visuomenines paskirties teritorijose ir prie
gatviq augantiems medZiams - didinama 2 kartus"

gal verciau palaukti kol diedas parduos savo sklypa.

Aš su raundapu nieko nežadu marinti, nors vienas kaimynas siūlė (ir čia forume siūlė). O kodėl jam negaliu pasiūlyti nusikasti? Kas čia tokio įžūlaus? Aš pasakiau, kad jei nenusikas, tai reikės tarp mūsų atraminės sienutės, todėl jis turės prisidėti prie tos sienutės įrengimo. Yra toks įstatymas, kad jis turi garantuoti, jog lietaus vandenys nuo jo sklypo nebėgtų ant mano sklypo. Todėl turės kažkaip formuoti tą sklypą.

Ir jei manai, kad įžūlu, tai patark, ką toje pusėje daryti su tvora? Mano toks ir buvo vienintelis klausimas: kaip toje pusėje elgtis su tvora?

Nėra tokio įstatymo. Atvirkščiai, jūs negalite statyti tvoros neleidžiančios vandeniui iš jo sklypo laisvai nubėgti į jūsų sklypą.

Žaviuosi Danija. Ten jokių interpretacijų. Nori namą statytis, nusipieši nors ir pieštuku,nusiunti paštu rajono architektui, architektas patvirtina kad gražiai pieši ir leidimas gautas. Nepatvirtina per mėnesį, leidimas irgi gautas.
Susirandi vykdytoją, santechniką ir elektriką, po statybos nusiunti tam pačiam architektui popierius su minėtų asmenų parašais ir gyvenk.

Nori pasisodinti medį, aiški instrukcija:


Nesilaikai instrukcijos, kaimynas paprašys nusipjauti. Nenusipjausi, kaimynas iškvies savivaldyės atstovą, susimokėsi 1200 DKK už sutrukdymą ir vistiek turėsi nupjauti. Nenupjausi, savivaldybė atsiūs firmą, kuri nupjaus, o tu gausi sąskaitą. Jei medis auga tavo sklype,leidimo nereikia, mokėti rigi niekam nereikia, nors ir Stelmužės ąžuolas ten augtų.

O čia... pl...et. Jau metus laiko derinu popierius ta, kad pasistatyti kažkokį mizerną namą viduryje laukų prie miško ir sako kad dar bent pusmetį užtruks...

Kam įdomi teismų praktika medžių sodinimo klausimais, siūlau pasiskaityti 2016-02-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį:
https://www.e-tar.lt...3a295d9366c7ab3
glaustai:
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti medžius, augančius jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype per 3 metrus nuo ribos su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ieškovės teigimu, atsakovų žemės sklype pasodintos eglės užstoja šviesą jai priklausančiam žemės sklypui, vaizdą į ežerą, vaismedžių sodą, blogina jo būklę. Dalis augančių medžių yra pasodinti arčiau kaip 3 metrai nuo ieškovės žemės sklypo ribos, nesilaikant statybos techninio reglamento. Ginčo objektu esančios eglės sodintos maždaug prieš 13 metų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti medžius per 3 metrus nuo bendros ribos su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausias Teismas paliko galioti anksčiau priimtus teismų sprendimus.
LAT konstatavo:
Dėl stambių medžių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonosios linijos, galiojant RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“
Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 buvo patvirtintos respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą, buvo privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su išvardyta veikla (RSN 151-92 1.1 punktas). Minėtos normos galiojo iki 2004 m. kovo 5 d.
RSN 151-92 2.4 punkte buvo įtvirtinta, kad vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; vyšnios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 metras. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad nors pirmajame šios normos punkto sakinyje paminėti stambūs medžiai, bet viso sakinio prasmė yra nustatyti ribojimus tiems stambiems medžiams, kurie yra vaismedžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2001). Šie teisės normomis nustatyti atstumai gali būti keičiami tik suinteresuotų asmenų susitarimu.
Taigi, minėto RSN 151-92 2.4 punkto norma nekalba apie kitokių, ne vaismedžių ar vaiskrūmių, sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos. Tačiau situacija, kai stambaus vaismedžio sodinimui teisės aktu yra nustatytas atstumas nuo kaimyninio sklypo valdų ribos, o kitokių medžių, įskaitant miško medžius, kurie gali užaugti gerokai aukštesni ir platesni nei stambūs vaismedžiai, sodinimo nuo kaimyninio sklypo ribos atstumas nėra nustatytas, neatitinka nei logikos dėsnių, nei teisingumo ar protingumo principų, nes nebūtų pasiektas RSN 151-92 norma keliamas galutinis tikslas – tinkamai sureguliuoti ir užtikrinti kaimyninio sklypo valdos savininko interesus. Todėl siekiant užpildyti minėtą teisinio reguliavimo spragą, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija, RSN 151-92 2.4 punkto norma dėl stambių vaismedžių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip reguliuojanti panašaus pobūdžio teisinius santykius, taikytina ir kitokiems stambiems medžiams, užaugantiems tokio paties dydžio kaip stambūs vaismedžiai ir stambesniems. Minėtą aiškinimą patvirtina ir tai, kad vėliau ši teisinio reguliavimo spraga buvo pašalinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinus statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 9 priedo „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkto norma nustatė ne tik vaismedžių, vaiskrūmių, bet ir kitų medžių (5.3 punktas) sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos.
Be to, RSN 151-92 2.4 punkto nuostatos turi būti taikomos, priešingai nei teigia kasatorė, ne tik projektuojant, statant ir įrengiant miestų bei gyvenviečių sodybas, bet ir iki RSN 151-92 įsigaliojimo įrengtoms miestų ir gyvenviečių sodyboms, tiek, kiek tai susiję su 2.4 punkte minimų naujų medžių sodinimu po RSN 151-92 įsigaliojimo (nuo 1993 m. vasario 1 d.). Kasacinio skundo argumentas, kad RSN 151-92 normos gali būti taikomos tik projektuojant, statant ir įrengiant miestų bei gyvenviečių sodybas, o vėliau jau nebetaikomos, prieštarauja RSN 151-92 1.1 punkte įtvirtintiems minėtų normų tikslams ir paskirčiai, todėl teisėjų kolegija jį atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kasatorė medžius pasodino maždaug prieš 13 metų, t. y. maždaug 2001 metais, galiojant RSN 151-92. Remdamasi pirmiau nurodytais motyvais ir teismų nustatyta faktine aplinkybe apie kasatorės ginčo medžių pasodinimo laikotarpį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino ir taikė RSN 151-92 2.4 punkto nuostatą, ją pagrįstai taikė nagrinėjamoje byloje ir įpareigojo kasatorę pašalinti medžius, pasodintus pažeidžiant šią nuostatą.

Dėkui Viktorijai už nuorodą, galite, Cibuli, nusiųsti diedui nutartį su klausimu - 'tai einam bylinėtis ar šiaip nupjausi?'

O dėl 600 kv.m. kotedžų - pagal dabar galiojantį STR'ą tokiam statinio plotui reikia įrengti 15-16 automobilių parkavimo vietų. Koks ten pas jį sklypo plotas?

siulyciau teismo sprendimus pasiziureti, jeigu i Cibulio sklypa begs nuo kaimyno puses vanduo jis turi pilna teise reikalauti jog to nebutu. Sprendimas atramine sienele ar kitos priemones uztikrinancios jog vanduo neteketu i gretima sklypa.
Reikia skaityti visa dali, o ne fragmentus

Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Maksimalus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumas ties šių sklypų riba teisės aktais nereglamentuotas. Statinio statybos metu sklypo formavimas turi būti atliekamas pagal statinio projekto sprendinius. Jeigu statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo žemės sklypo reljefą, privalo užtikrinti paviršinio nuotekų nuvedimą taip, kad jos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku ir gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą).

O tai jis tu zeldiniu gal pats nesodino..

1. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5.2 punkte (reglamento pradžioje) nurodyta, kad <...> nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. [6.3.3]. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus;