Viskas apie tvoras

O kokiu ziniu? Galima pirkt (uz brangiai) sodinukus, sodint ir pradet pint.
Galima prisikirst augliu-vyteliu, sukaišiot, pradet pint (istempus viela) ir sužaliuos patys. Liks pakarpyt
http://skrastas.lt/?...3&id=1273669581

Mes sodinom skyrocket nes juos reikia sodint kas 80cm tai mums maziau ju reikejo ir plius norim nuo gatves atsitverti.o jie ir auga greiciau nei tujos.mes pirkom.po 3eur kedainiuose 70cm aukscio,na kai susodino,tokie stagarai atrodo dabar

Turiu pietinėje pusėje kaimyną, kurio sklypas gerokai aukščiau už mano sklypą. Prieš tai visą šią sklypo kraštinę norėjau aptverti metalo strypo tvora, bet dabar matau, kad bus nesąmonė. Reikia daryti aukštą atraminę sienutę, kuri man asmeniškai yra negraži. Kitoje sklypo kraštinėje tvoros aukštis bus iki 1,60 m, o aš noriu, kad visos tvoros kraštinės būtų vienodo aukščio. Todėl jei daryti atraminę sienutę ir į ją įbetonuoti metalo strypus, tai realiai jie bus išlindę labai mažai - vietomis tiks koks 0,5 m ar bent jau 1,0 m. Žodžiu, negražu.

Nieko geriau nesugalvoju kaip tą tvoros dalį apsodinti tujomis, nors tai ir pietinė pusė. Juo labiau, kad tas sklypas priklauso kažkokiam senukui, kuris anksčiau ar vėliau jį tikrai parduos. Greičiausiai, kad naujas savininkas nuspręs žeminti sklypą, nes jam reikės net trijų atraminių sienučių: su manimi, su kitu kaimynu ir su keliu. Dabartinis senukas nežemina sklypo, nes labai nori išsaugoti tas dvi pušis, nors vienas kaimynas būtų jam sklypą sulyginęs nemokamai mainais tik už gruntą.

Tikiuosi, kad tujos su laiku suformuotų akliną givatvorę, kuri atstotų tvorą. Kita vertus, jei bus lyginamas tas sklypas, tai galėsiu tujas išrauti ir padaryti normalią tvorą. Ta prasme, kad tujos gali būti tiek nuolatine, tiek laikina tvora. Jei bus nuolatinė, tai manau, kad gerai užstos nuo to pietinio kaimyno. O jei bus laikina tvora, tai nebus gaila kelių šimtų eurų, jei reikės tujas išpjauti.

Gal kas turite kokių nors kitų minčių kaip geriausiai būtų elgtis šioje vietoje? Ar gera mintis su tujomis daryti pietinės pusės tvorą? Gal pietinės pusės tvora turi būti labiau permatoma ne dėl STR, o paprasčiausiai dėl saulės. Gal yra kažkokių kitų geresnių augalų nei tujos?

Ta raudona linija sklypo riba? Jei taip, tai iki pušų manau nuo 5 iki 8 m. Visai gražiai nusikasa - išsilygina tas kalnas, t.y. galima aplyginti iki vienodo 0,5m nesugadinant medžių. Ir koks gruntas, toks įspūdis, kad pilsis juodžemis.

Taip, raudona linija - sklypo riba, kur turėtų būti tvora. Atstumas iki kairėje pusėje esančios pušies - 2,80 m, iki dešinėje - 3,40 m. Tą pušį kairėje lyg ir turėtų iškirsti, nes nėra 3 metrų. Bet Vilniaus savivaldybė aiškina, kad jei medis ne naujai sodintas, o jau auga kažkiek metų, tai jam atsieit 3 metrų atstumas negalioja. Tik naujai sodinamiems medžiams galioja 3 metrų atstumas iki sklypo ribos.

Jei tą vieną pušį nukastų, gal ir gražiai išsilygintų, bet jis nenori kasti nei vienos pušies. Todėl ir galvoju, ką daryti. Aukštos atraminės sienutės tikrai nedarysiu. Gruntas - smėlis, žvyras. Kaip jūs siūlote išlyginti?

Dar tiek sužinojau, kad aukščiau esančio sklypo savininkas turi užtikrinti, kad nuo jo sklypo nebėgtų vanduo ant kito sklypo.

Siaip uz visas ribas labiau atsakinga kita institucija - VALSTYBINĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJA prie Aplinkos ministerijos. STRe neisskiria ar tai senas ar naujai sodinamas medis kiek pamenu, Vilniaus savivaldybe turbut savaip interpretuoja istatyma. Turi pilna teise reikalauti jog kaimynas pasalintu viena pusi.

Tai užduokit klausimą per formą VTPSI puslapyje, normaliai jie ten atsako ir pakonsultuoja.

Dėl tų pušų tai palaikyčiau teigiančius, kad tai galioja naujai sodinamiems augalams. Antru atveju pandoros skrynia atsiveria - auga sau medis keliasdešimt metų, tada kaimynai susipyksta ir pyst, pjauk, man maišo. Kiek teismams darbo būtų

Jokios naudos iš tos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Štai jų atsakymas:

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų;.

STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (žr. http://www.vtpsi.lt/node/1064) 9 priedo 5 punkte nurodyta, kokiu atstumu nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonųjų linijų turi būti sodinami medžiai ir krūmai.

Jei manote, kad kaimynas pasodindamas medžius ar juos augindamas pažeidžia Jūsų interesus – siūlome kreiptis į teismą.

9 priedo 5 punktas yra toks:

5. Nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:
5.1. krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m;
5.2. žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m;
5.3. kitų medžių – 3 m.

Realiai su tais medžiais kaimynas, ką nori, tą daro. Nebent į teismą duoti, bet čia būtų tik laiko ir pinigų švaistymas. Todėl pakartosiu klausimą: ar gera mintis pietinę pusę apsodinti tujomis? Gal kažkoks kitas augalas geriau tinka? Gal kažkoks kitas sprendimas yra šioje vietoje? Atraminės tvoros nenoriu: brangu ir negražu.

Dar telefonu pasikalbėjau su Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Pagal žemės įstatymą vykdydamas veiklą kaimynas neturi pažeisti gretimų sklypų savininkų teisių ir interesų. Šiuo atveju galime kalbėti tik apie tai, kad jo medžiai man užstoja saulę. Ar tai būtų argumentas teisme ir pagal kokį įstatymą? Jokio įstatymo nėra. Nebent tai, kad nuo šių metų lapkričio reikės statyti A klasės namus, kuriems labai aktualu gauti kuo daugiau saulės. Tai reiškia, kad lyg ir vienas teisės aktas prieštarauja kitam, t.y. kad medžiai gali stovėti, jei nėra naujai pasodinti, bet namas turi gauti kuo daugiau saulės. Bet manau, kad tai nebūtų rimti argumentai.

O dėl tų 3 metrų atstumo nurodyta "sodinimo atstumai". Šiuo atveju lyg ir nesodino pats savininkas, o pasidarbavo gamta. Gal kažką ir pavyktų teisme išpešti, bet tikrai nemanau, kad dėl vieno medžio verta kreiptis į teismą.

Man labiau nepatinka tai, kad turime statyti šiltus namus, kuriems reikia kuo daugiau saulės, bet jei tą saulę užstoja kažkada senai pasodintas medis, tai nėra problema. Ypač jei sklypai maži. Manyčiau, kad kažkur rajone, kur sklypai virš 20 arų ir didesni, tai toks dalykas nėra aktualus, bet jei tai miestas ir sklypai maži iki 10 arų (o mano tik 6 arai), tai įstatymas turėtų įpareigoti iškirsti saulę valgančius medžius.

pagal http://www.vtpsi.lt/node/867 atrodo jog turi galioti ir jau augantiems. O kas dabar irodys jog jis nesodino to medzio ?

Man labiau nepatinka tai, kad turime statyti šiltus namus, kuriems reikia kuo daugiau saulės, bet jei tą saulę užstoja kažkada senai pasodintas medis, tai nėra problema. Ypač jei sklypai maži. Manyčiau, kad kažkur rajone, kur sklypai virš 20 arų ir didesni, tai toks dalykas nėra aktualus, bet jei tai miestas ir sklypai maži iki 10 arų (o mano tik 6 arai), tai įstatymas turėtų įpareigoti iškirsti saulę valgančius medžius.
[/quote]

Man labai patinka pasyvus namai, bet man labai nepatinka, kad kalbame apie brandziu pusu naikinima. Tai juk jums irgi ir vaizdas, ir gamta. Turime su savo pasyviom psichozem prisitsikyti prie gamtos ir reljefo, o ne aiskintis, kaip cia dabar surasti popiereli su kuriuo galima atsiusti buldozeri.

As savo nama irgi maciau visai kitoje vietoje, valiau miska salia del vaizdo savo rankom, bet pasyviam namui tas miskas maiso. Architektas pasiule patraukti nama nuo to vaizdo ir as beveik sutikau. Tikrai nera nei minties, kaip cia ka paxierinti, kad tik saule islystu.

Davai gal nepadarom sacharos is Lietuvos.

Aišku, kad nedarom, bet ar nors kiek supranti reikalo esmę? Pirmas dalykas - sklypas mažas ir ta pušis kaip šuniui penkta koja. Antras dalykas, kai pirkau sklypą prieš 5 metus, tai tos pušys buvo tokio aukščiau, kad galėjau peršokti. Ir kaimynas siūlė išpjauti, bet aš esu sąžiningas ir svetimo turto neliečiu. Ir kai vienas to kaimyno beržas trukdė, kuris buvo išaugęs tiesiai ant tvoros ir ne vienas traktoristas siūlė jį nulaužti, nes trukdė važinėti aš neleidau, nes ne mano. Paklausau to senuko, jis nesutiko ir neliečiau.

Mano rajone labai geras gruntas - visur smėlis. Ir jei jis nori pušų ir būtų protingas, tai išlygintų sklypą ir pasodintų kelias naujas pušis, kurių čia aplinkui šimtai ir kurias anksčiau ar vėliau iškirs, nes jos eina ant būsimo kelio. Be to aš nuo savo sklypo toje vietoje, kur dabar stovi namas iškasiau 3 pušis ir pervežiau ir pasodinau prie daugiabučio. Kuo gražiausiai auga. Ir dar daugybę medžių esu persodinęs.

Ir jei bent pusę Lietuvos rūpintųsi aplinkai kaip darau aš, tai Lietuva tikrai nebūtų Sachara. Aš gyvenamoje zonoje nestoviu įjungęs variklio, užkuriu mašiną ir važiuoju. Taupau ne degalus, o mūsų visų sveikatą. Prie darželio irgi stoviu išjungęs variklį, kuomet kiti birbina mašinas. Net žiemą dažnai valau mašiną neįjungęs variklio, nusivalau sniegą, užkuriu mašiną ir iš karto išvažiuoju. Bet čia jau kita tema. Tikrai ne medžių.

Ir dar aš visur bute tikrinu ar nėra palikta įjungta šviesa. Prieš miegą išjungiu visus budėjimo režimu dirbančius prietaisus (aišku ne šaldytuvą). Ir taip kiekvieną vakarą. Man atrodo, kad taupydamas elektrą aš daug labiau rūpinuosi aplinka nei keli ne vietoje išaugę medžiai. Ir jei dėl tų medžių reikės daryti atraminę sienutę, tai kas labiau terš aplinką: klijonių nuoma, betono gamyba, atvežimas, supylimas ir t.t. Kartais žmonės tikrai mąsto ne iš to galo.