Na jei gyvų ir net visai linkusių bendrauti čia vis dar pasirodo yra 
, paprašysiu nuomonių vienu kažkada šioje temoje liestu, o dabar itin sukirbėjusiu klausimu ką manote apie Vilniaus Jėzuitų gimnaziją? Kokia ji realiai, ar nepametusi vertybių, ar tikrai stipri tiek mokymo prasme, tiek krikščionišku ugdymu? Labai jau keistai atrodo, kad išlaikius stojamąjį testą vis tiek didelę dalį lemia kažkoks "mistinis" pokalbis su visa šeima, apie kurį niekas nieko dorai nepapasakoja. Kokia to pokalbio esmė įsitikinti dėl motyvacijos ar šunelis visai ne ten pakastas? Keistoka pvz. tai, kad į VJG sėkmingai sustoja vaikai, ankstesnėse mokyklose mokęsi etiką, o ne tikybą na gali būti viena kita išimtis, gal net dėl labai objektyvių priežasčių, bet išvada tai peršasi, kad mažai ten kam rūpi, kiek katalikiškumo mokinys atsineš iš šeimos. Kitas dalykas, ar sukrapščius pinigėlių mokesčiui už mokslą, tai nėra tik lašas jūroje, palyginus į kokias sumas tektų orientuotis visokioms klasės išvykoms, edukacijoms, dovanėlėms mokytojams, limuzinų nuomai ir t.t.?
Pasiruošimui stojamojo egzamino tikybos daliai kartą per mėn. vyksta katechezės gaila, kad pirmąją jau pražiopsojom, mėginsim nueiti į antrąją gal bent kiek pavyks "pačiupinėti" atmosferą. Kol kas visai neįsivaizduoju ko tikėtis.
, paprašysiu nuomonių vienu kažkada šioje temoje liestu, o dabar itin sukirbėjusiu klausimu ką manote apie Vilniaus Jėzuitų gimnaziją? Kokia ji realiai, ar nepametusi vertybių, ar tikrai stipri tiek mokymo prasme, tiek krikščionišku ugdymu? Labai jau keistai atrodo, kad išlaikius stojamąjį testą vis tiek didelę dalį lemia kažkoks "mistinis" pokalbis su visa šeima, apie kurį niekas nieko dorai nepapasakoja. Kokia to pokalbio esmė įsitikinti dėl motyvacijos ar šunelis visai ne ten pakastas? Keistoka pvz. tai, kad į VJG sėkmingai sustoja vaikai, ankstesnėse mokyklose mokęsi etiką, o ne tikybą na gali būti viena kita išimtis, gal net dėl labai objektyvių priežasčių, bet išvada tai peršasi, kad mažai ten kam rūpi, kiek katalikiškumo mokinys atsineš iš šeimos. Kitas dalykas, ar sukrapščius pinigėlių mokesčiui už mokslą, tai nėra tik lašas jūroje, palyginus į kokias sumas tektų orientuotis visokioms klasės išvykoms, edukacijoms, dovanėlėms mokytojams, limuzinų nuomai ir t.t.?Pasiruošimui stojamojo egzamino tikybos daliai kartą per mėn. vyksta katechezės gaila, kad pirmąją jau pražiopsojom, mėginsim nueiti į antrąją gal bent kiek pavyks "pačiupinėti" atmosferą. Kol kas visai neįsivaizduoju ko tikėtis.
Sudėtinga su tom mokyklom, tiek Kaune, tiek Vilniuj, labai jau ten nekatalikai ir net nekrikščionys veržiasi. Šiaip jau skiriasi jos nuo eilinių ar kitų elitinių mokyklų, jei yra galimybė, linkėčiau pakliūti. Bet ne panacėja, problemų visur yra.
Aš tai apie Vilnių ne ką težinau. O Kaune ai... girdėjus visaip, bet ir neaktualu. Su gyvesne katalikybe parapijos veikloj susiduria, o su mokslais, tai ir paprastoj vargstam, viena atžala nesusitvarko nei su krūviais, nei su tempais. Kitai dar "so so", bet asmeniškai sukt galvos dėl "jėzuitkės" neteko. Visokių evangelizacinių komandų nariai sako, kad tokiose visokie evangelizaciniai renginiai būna sudėtingiausi. Iš esmės dėl mokinių požiūrio "iš aukšto". Turbūt ne "jėzuitkė" kalta, bet štai mano vaiko, ten besimokinantis ex klasiokas sutikęs kokiuose krikščioniškuose renginiuose "nebepažįsta". Stovi šalia koks jaunimo mylimas kunigėlis ar šiaip koks matomesnis Bažnyčioj žmogus, su tuom pasisveikina, o šalia stovintis mano vaikas (su tuo pačiu kunigu bendravęs) lieka "nematomu". Tai taip... ai suskausta širdį dėl savo vaiko, matai, kad reaguoja, bet kartu ir nužvengi iš tokio "selektyvaus aklumo". Ugymo įstaiga turbūt to nemoko, bet pagunda pasijutus "elitu" imt skirstyti, kas vertesni mano dėmesio turbūt didesnė. Matau tą tiek iš šio pavyzdžio, tiek iš to su evangelizacinėm komandom. Nors krūvą puikių jaunų žmonių nesureikšminusių savo "išskirtinės padėties" pažįstu taip pat.
Na ką, buvome toje katechezėje. Pirmas įspūdis visai neblogas. Dar ir pažįstamų susitikom. 
Nors gali būti, kad į katechezes daugiau mažiau tik tie "bažnytiniai" ir sueina, nes plg. su skaičiais, kiek paprastai stojančiųjų, tai šeimų tikrai nebuvo daug (arba ne visi dar žino, kad jos taip iš anksto vyksta). Ramiau, kad ir jūs neatkalbinėjate. 
( hi (: , norisi tikėti, kad tavo minėtas atvejis labiau išimtis nei taisyklė). Kas dėl mokslų, tai manau, jog mūsų vaikis pavežtų, gal net kaip tik labiau savo vietoje jaustųsi, bet koks realiai jo dabartinis žinių lygis, sunku suprasti, kai klasė ne iš stipriųjų, anglų kalbos mokytojos vis keičiasi. Savas jėgas išmėginti turbūt verta, o visa kita jau kaip Dievas duos.
Nors gali būti, kad į katechezes daugiau mažiau tik tie "bažnytiniai" ir sueina, nes plg. su skaičiais, kiek paprastai stojančiųjų, tai šeimų tikrai nebuvo daug (arba ne visi dar žino, kad jos taip iš anksto vyksta). Ramiau, kad ir jūs neatkalbinėjate. ( hi (: , norisi tikėti, kad tavo minėtas atvejis labiau išimtis nei taisyklė). Kas dėl mokslų, tai manau, jog mūsų vaikis pavežtų, gal net kaip tik labiau savo vietoje jaustųsi, bet koks realiai jo dabartinis žinių lygis, sunku suprasti, kai klasė ne iš stipriųjų, anglų kalbos mokytojos vis keičiasi. Savas jėgas išmėginti turbūt verta, o visa kita jau kaip Dievas duos.
QUOTE(Airona @ 2018 10 03, 13:01)
Bet kai pagalvoju, kad Petro ipedinis yra valstybes vadovas, man tas sedejimas ant dvieju kedziu tarsi paneigia visa ipedinyste. Sv. Petras juk niekam nevadovavo. Niekas nevadovavo. Net Jezus Kristus. Visi buvo atsiriboje nuo zemiskos, zmoniu valdzios. O dabar viskas kitaip, popiezius kalba tarsi socialinio departamento atstovas. Teisingai. Jis juk valstybes galva, taip ir turi kalbeti, viskas gerai. Pavadovauja, pasimeldzia, vel pavadovauja. Tokia ipedinyste?
Pagrįsta, įdomi ižvalga.
Nors many nerezonuoja tikėjimas, kad popiežiaus, kaip konkretaus žmogaus paskyrimas, tiek jo visokie komunikatai įkvėpti Šventosios Dvasios, bei istoriškai - religiškai susiklosčiusi valstybė su savo "galva". Sakyčiau, bet koks vadovavimas valstybei yra tarnystė, bet, turbūt, labai šališkai ir subjektyviai skamba.
Anąkart, kadais, Una taip gražiai paminėjo Kazimiero šventovę. Nesupratau nei kuo Teresės, nei Kazimiero, nei Petro ir Povilo bažnyčiom žmonės žavis. Bet buvau antrąkart mišiose ten (abukart, nes kitur pramiegojau
). Ir, žinot, rodos prisijaukinau. Ar mane prisijaukino. Neskaitant, kad vis dirsčiojau į šalimais vaikams padėtas pagalvėles, meškiukus, lėles ir mašinytes, taip ir traukė velnias pažaist, tik kad užimta buvo 
, tiek jėzuitų homilijos ten, tiek patarnaujantys nuo dūšios, bet ir centrinis paveikslas Prisikėlusiojo WOW. Norėčiau į kokią ekskursiją vien dėl paveikslo. Be to, skaičiau, nemažai ten "būrelių" vyksta. Tiek, kad keistai šv. mišios, net sekmadienį tik vienerios ir bažnyčia atidaryta labai jau ribotą laiką. Kartą mane iš ten išgrūdo, nes norėjo užsirakinti. Nepykau, nes net pati nežinojau ko ten užsukau (ėjau kažkur visai kitur, pakeliui įkišau savo ilgą nosį). Nors paskutiniu metu nelabai dvasingas aš dvikojis kažkoks. Čia plačiąja prasme, ne tik religine.
QUOTE(Night13 @ 2018 11 08, 00:53)
Anąkart, kadais, Una taip gražiai paminėjo Kazimiero šventovę. Nesupratau nei kuo Teresės, nei Kazimiero, nei Petro ir Povilo bažnyčiom žmonės žavis. Bet buvau antrąkart mišiose ten (abukart, nes kitur pramiegojau ). Ir, žinot, rodos prisijaukinau. Ar mane prisijaukino. Neskaitant, kad vis dirsčiojau į šalimais vaikams padėtas pagalvėles, meškiukus, lėles ir mašinytes, taip ir traukė velnias pažaist, tik kad užimta buvo , tiek jėzuitų homilijos ten, tiek patarnaujantys nuo dūšios, bet ir centrinis paveikslas Prisikėlusiojo WOW. Norėčiau į kokią ekskursiją vien dėl paveikslo. Be to, skaičiau, nemažai ten "būrelių" vyksta. Tiek, kad keistai šv. mišios, net sekmadienį tik vienerios ir bažnyčia atidaryta labai jau ribotą laiką. Kartą mane iš ten išgrūdo, nes norėjo užsirakinti. Nepykau, nes net pati nežinojau ko ten užsukau (ėjau kažkur visai kitur, pakeliui įkišau savo ilgą nosį).
). Ir, žinot, rodos prisijaukinau. Ar mane prisijaukino. Neskaitant, kad vis dirsčiojau į šalimais vaikams padėtas pagalvėles, meškiukus, lėles ir mašinytes, taip ir traukė velnias pažaist, tik kad užimta buvo , tiek jėzuitų homilijos ten, tiek patarnaujantys nuo dūšios, bet ir centrinis paveikslas Prisikėlusiojo WOW. Norėčiau į kokią ekskursiją vien dėl paveikslo. Be to, skaičiau, nemažai ten "būrelių" vyksta. Tiek, kad keistai šv. mišios, net sekmadienį tik vienerios ir bažnyčia atidaryta labai jau ribotą laiką. Kartą mane iš ten išgrūdo, nes norėjo užsirakinti. Nepykau, nes net pati nežinojau ko ten užsukau (ėjau kažkur visai kitur, pakeliui įkišau savo ilgą nosį). Man toks jausmas, kad aš ko gero šv. Kazimiero bažnyčioj apskritai buvau pirmą kartą
ir tą patį tik į pačią mišių pabaigą atgriuvom. Gali būti, kad tikrai ten dažniausiai užrakinta , nes lyg prisimenu, kad kažkada pro šalį eidami bandėm duris paklebinti. O šiaip visada atrodė: jėzuitai = šv. Jonų bažnyčia. Na bet gal daugiau apie savo neišprusimą nebesiplėsiu... 
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2018 11 08, 17:29)
Man toks jausmas, kad aš ko gero šv. Kazimiero bažnyčioj apskritai buvau pirmą kartą ir tą patį tik į pačią mišių pabaigą atgriuvom. Gali būti, kad tikrai ten dažniausiai užrakinta
ir tą patį tik į pačią mišių pabaigą atgriuvom. Gali būti, kad tikrai ten dažniausiai užrakinta Jaučiu todėl, kad ji ne parapijinė (nesitikslinau, tik spėlionė). O patys jėzuitai sekmadieniais patys išsiskirsto kas kur su sielovadine pagalba. Jonuose irgi.
Aš tai Kazimiere daug nebuvus, na bet kaip ne vilnietei yra pastaikę karts nuo karto. Kažkaip miglotai šviečia, kad pirmą kart dar sovietmečiu kažkokiom aplinkybėm kaip "ateizmo muziejuj" teko būt.
Tik kokiom nepamenu, gal kokia ekskursija buvo pradinėse klasėse , nes vyresnėse kaip ir baigės tas sovietmetis.Vienas jaunikaitis vis rekomenduoja sekmadieniais Vilniuje 3 val. į Bosko parapiją atvykti (pats ten lankosi), bet ai... yra man ir arčiau. Gal kada prie progos.
Smalsute, jei įlįstum į jėzuitų lt svetainę, pamatytum, kad neklysti. 
Kuruoja jie ir šv. Jonų, ir Kazimiero Vilniuje: http://www.jesuit.lt/baznycios
Hi, aš ten lankausi sekmadieniais. O ir dabar iš ten, Vėlinių oktavos paskutinės dienos "proga". Man ta šventovė miela tuo, kad šalia gyvenau, ten pradėjau reguliariai lankytis mišiose, ten ruošiausi ir priėmiau Sutvirtinimą.
Miela, bet dabar tolokai gyvenu, karts nuo karto vis tik lankau Aušros Vartų, t.y., artimiausią. Na, dar rečiau Gailestingumo šventovę, o dar rečiau vieną kitą visai kitą. Ir Žvėryne esanti, ir Domininkonų puikios, pirmiausia dėl ten tarnaujančių žmonių. O Pavilnio kokio grožio dieviško!
Bosko iš pradžių mane kiek erzino dėl kunigų akcentų, bet dabar visiškai įpratau. Kaip kunigai jie man dovana ir stebuklas. Ten labiausia jaučiu Dievo buvimą, rodos.
Kuruoja jie ir šv. Jonų, ir Kazimiero Vilniuje: http://www.jesuit.lt/baznycios
Hi, aš ten lankausi sekmadieniais. O ir dabar iš ten, Vėlinių oktavos paskutinės dienos "proga".
Man ta šventovė miela tuo, kad šalia gyvenau, ten pradėjau reguliariai lankytis mišiose, ten ruošiausi ir priėmiau Sutvirtinimą. Miela, bet dabar tolokai gyvenu, karts nuo karto vis tik lankau Aušros Vartų, t.y., artimiausią. Na, dar rečiau Gailestingumo šventovę, o dar rečiau vieną kitą visai kitą. Ir Žvėryne esanti, ir Domininkonų puikios, pirmiausia dėl ten tarnaujančių žmonių. O Pavilnio kokio grožio dieviško!
Bosko iš pradžių mane kiek erzino dėl kunigų akcentų, bet dabar visiškai įpratau. Kaip kunigai jie man dovana ir stebuklas. Ten labiausia jaučiu Dievo buvimą, rodos.
QUOTE(Night13 @ 2018 11 08, 21:25)
Bosko iš pradžių mane kiek erzino dėl kunigų akcentų, bet dabar visiškai įpratau. Kaip kunigai jie man dovana ir stebuklas. Ten labiausia jaučiu Dievo buvimą, rodos.
Mano kaunietiškoj irgi visi su akcentu (vieni daugiau, kiti mažiau. Iš PL), bet nu... ir broliai mus myli, ir mes juos, tai ir gerai.
)
Ohoo, SM krikščionių pokalbiai - kaip bažnyčios pastatas: gali n metų būti nuklydęs, bet va, pargrįžti, užsuki ir žiū, viskas savose vietose, kaip prieš n metų
Tai sveikinuosi su visomis, ypač ištikimiausiomis senbuvėmis. Su šventėmis! Šaunuolės, kad taip ištikimai išliekate, bendraujate, draugaujate.
Aš tai, deja, bet tik trumpam... Turėdama laisvo laiko per trumpas atostogas prisiminiau jus, įlindau patikrinti ir vuolia, jūs esate! Džiugu!
Linkiu ir toliau gyvuoti. Linkėjimai
