QUOTE(Night13 @ 2018 09 26, 18:54)
O kas stebuklingo ivyko?
O kas stebuklingo ivyko?
QUOTE(Airona @ 2018 09 26, 19:55)
O kas stebuklingo ivyko?
Petro įpėdinis tautą aplankė.
Ar tai mažas stebuklas?
QUOTE(Night13 @ 2018 09 26, 20:10)
A... taip
Tiesa sakant, pagal jo kalba susitikus su prezidente, uzristu akis, pakeistu balsa ir tikrai nepasakyciau, kad cia popiezius.
Apskritai, jo ir jo komandos paziuros didelio pasitikejimo man nekelia. Bet, sako, negalima svarstyti, juk popiezius, reikia tiesiog paklusti. Tai va, kai nesvarstai, tada viskas ok. Tai daug ir nesvarstau, pagavau, kad man ne visada priimtina jo pozicija, ir leidziu viska easy going, be karstos sirdies taip sakant
QUOTE(Airona @ 2018 09 26, 20:41)
A... taip
Tiesa sakant, pagal jo kalba susitikus su prezidente, uzristu akis, pakeistu balsa ir tikrai nepasakyciau, kad cia popiezius.
Apskritai, jo ir jo komandos paziuros didelio pasitikejimo man nekelia. Bet, sako, negalima svarstyti, juk popiezius, reikia tiesiog paklusti. Tai va, kai nesvarstai, tada viskas ok. Tai daug ir nesvarstau, pagavau, kad man ne visada priimtina jo pozicija, ir leidziu viska easy going, be karstos sirdies taip sakant
Tiesa sakant, pagal jo kalba susitikus su prezidente, uzristu akis, pakeistu balsa ir tikrai nepasakyciau, kad cia popiezius.
Apskritai, jo ir jo komandos paziuros didelio pasitikejimo man nekelia. Bet, sako, negalima svarstyti, juk popiezius, reikia tiesiog paklusti. Tai va, kai nesvarstai, tada viskas ok. Tai daug ir nesvarstau, pagavau, kad man ne visada priimtina jo pozicija, ir leidziu viska easy going, be karstos sirdies taip sakant
Nesakau, kad visuose, bet dauguma pasisakymų iš jo lūpų, priimu, kaip moralinio autoriteto įžvalgas. Nors suprantu, kad kalbos, tikriausiai, yra visos komandos darbas, ne vieno žmogaus. Atrodytų, neįmanoma tiek domėtis viskuo, apie ką kalba, tuo labiau, kad amžius garbus.
Man efekto įnešė, nors kalbų gyvai negirdėjau, bet palaiminimą jaučiuos gavus. Bet jis gi irgi tik žmogus, kalbas vertiname ir pagal savo prizmę, patirtis, praeitį, ar taip jau blogai turėti savo nuomonę, kad ir Šventasis Sostas, bet juk ne Dievas..
Man irgi labai užstrigo ne tiek seniai girdėti, ar skaityti popiežiaus žodžiai, kad Vatikane klesti korupcija. KLESTI. Bet žinau, kad su tikėjimu tai neturi nieko bendro ir man daug ramiau. QUOTE(Night13 @ 2018 09 26, 21:13)
Auksiniai zodziai. Pasirasau
Pasidalinsiu ir aš mažumėlę. Kėlėmės naktį (vyras ir sūnus dar iš vakaro nusikalę su tos pačios progos veiklomis, aš šiek tiek peršalusi, su temperatūra), važiavome į Kauną, atbuvome visą programą, paskui dar ne pati lengviausia kelionė viešuoju transportu, nemažas gabaliukas pėsčiomis ir ką visi laimingi, iš vaikų anei jokių paniurzgėjimų, įspūdžiai rodos liejosi per kraštus. 
Palyginu su miglotais prisiminimais, kai Gedimino prospekte laukėme Jono Pauliaus II-ojo buvau irgi vaikas, pavargusi, užsinuobodžiavusi, sušlapusi nuo lietaus, su nemėgstamu sesės išaugtu lietpaltuku ir apskritai beveik viskuo nepatenkinta... Bijojau, kad ir mūsų vaikams nebūtų panašiai. Ir taip gera, ramu, kad visgi ne.
Kėlėmės naktį (vyras ir sūnus dar iš vakaro nusikalę su tos pačios progos veiklomis, aš šiek tiek peršalusi, su temperatūra), važiavome į Kauną, atbuvome visą programą, paskui dar ne pati lengviausia kelionė viešuoju transportu, nemažas gabaliukas pėsčiomis ir ką visi laimingi, iš vaikų anei jokių paniurzgėjimų, įspūdžiai rodos liejosi per kraštus. Palyginu su miglotais prisiminimais, kai Gedimino prospekte laukėme Jono Pauliaus II-ojo buvau irgi vaikas, pavargusi, užsinuobodžiavusi, sušlapusi nuo lietaus, su nemėgstamu sesės išaugtu lietpaltuku ir apskritai beveik viskuo nepatenkinta... Bijojau, kad ir mūsų vaikams nebūtų panašiai. Ir taip gera, ramu, kad visgi ne.
QUOTE(Night13 @ 2018 09 26, 17:54)
Aš vis dar po truputį rankiojuos
Neteko matyti visų susitikimų per TV, tai peržiūrinėju, klausausi, džiaugiuosi pamačiusi, kiek nuostabių žmonių Lietuvoj. Galima sakyt, atradau popiežių, nes iki šiol labiau mėgstami buvo Jonas Paulius II ir Benediktas XVI. Dar kartą akivaizdžiai pasimatė, kokią įtaką daro žiniasklaida, pateikdama "informaciją", kurdama įvaizdį, nepatikrinęs keliuose nepriklausomuose šaltiniuose niekuo negali tikėti. QUOTE(Airona @ 2018 09 26, 19:41)
Apskritai, jo ir jo komandos paziuros didelio pasitikejimo man nekelia. Bet, sako, negalima svarstyti, juk popiezius, reikia tiesiog paklusti.
O kas taip sako? Popiežius yra neklystantis tik tuomet, kai galutiniu aktu skelbia kokį nors tikėjimo ar dorovės mokymo dalyką. Bet niekas nedraudžia svarstyti ir kritiškai vertinti jo eilinių pasisakymų.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2018 09 30, 17:37)
Palyginu su miglotais prisiminimais, kai Gedimino prospekte laukėme Jono Pauliaus II-ojo buvau irgi vaikas, pavargusi, užsinuobodžiavusi, sušlapusi nuo lietaus, su nemėgstamu sesės išaugtu lietpaltuku ir apskritai beveik viskuo nepatenkinta...
O man kuo šilčiausi prisiminimai iš Jono Pauliaus II-ojo vizito - naktį važiavom į Šiaulius, vaikai miegojo mašinoj (nebuvo jokios problemos su 3-jų ir 4-turių metų dalyviais), anksti rytą ėjom į "gardus", ne kažką įžiūrėjom iš tokios tolybės, bet buvo tokia šventė
.Dabar nesitikėjau tokios euforijos, bet buvo neįtikėtinai gera pamatyti, kaip subrendo nauja tikinčiųjų karta, daug sąmoningesnė, uolesnė, pamaldesnė, toji minia, kuriai pritrūko komunikantų suteikė labai daug vilties Lietuvos ateitimi.
Aha, dėl žmonių ir aš nustebinta, nes populiariojoj žiniasklaidoj užmatau vis neigiamų nuomonių dėl dalykų, susijusių su katalikų tikėjimu... Teigiamų str. nereliginėj žiniasklaidoj su žiburiu ieškot.. Mačiau ir komentarų po straipsniais, tikrai priešiškų.
Aš mišiose, deja, nebuvau, bet tos tokios giedros dūšioj gavau, o pamojavau išvis iš arti (čia labai svarbu, ar ne?
). Žinot, kas mane glumino... Na, Lukiškių a. mišių nebuvo, bet kaip žmonės ne tai, kad džiaugtis akimirka, bet kaip išprotėję puola fotografuoti ar filmuoti. Man tas labai negražu, net nemandagu kažkaip, kaip į kokį zoologijos sodą atėjus... 
Kalbų įrašų irgi ne viską girdėjau dar, bet kiek girdėjau
Aš mišiose, deja, nebuvau, bet tos tokios giedros dūšioj gavau, o pamojavau išvis iš arti (čia labai svarbu, ar ne?
). Žinot, kas mane glumino... Na, Lukiškių a. mišių nebuvo, bet kaip žmonės ne tai, kad džiaugtis akimirka, bet kaip išprotėję puola fotografuoti ar filmuoti. Man tas labai negražu, net nemandagu kažkaip, kaip į kokį zoologijos sodą atėjus... Kalbų įrašų irgi ne viską girdėjau dar, bet kiek girdėjau
QUOTE(_una_ @ 2018 10 02, 19:31)
O kas taip sako? Popiežius yra neklystantis tik tuomet, kai galutiniu aktu skelbia kokį nors tikėjimo ar dorovės mokymo dalyką. Bet niekas nedraudžia svarstyti ir kritiškai vertinti jo eilinių pasisakymų.
Nepasakysiu, kas taip sako, tokia opinija suformuota - popiezius, baznycios galva, Sv. Petro ipedinis, nuodeme burbet pries ji. Kad ir sis vizitas. Kiek liaudies rinkosi su juo susitikti, pamatyti. Nes jie tiki, pasitiki, gerbia ir t. t. Viskas gerai, zmones nori, yra salygos, lai susitinka, bendrauja. Jei jis turi ta neklystamumo galimybe, tai ir jo eiliniai pasisakymai, pareiskimai turi neklystamumo dvasios.
Bet kai pagalvoju, kad Petro ipedinis yra valstybes vadovas, man tas sedejimas ant dvieju kedziu tarsi paneigia visa ipedinyste. Sv. Petras juk niekam nevadovavo. Niekas nevadovavo. Net Jezus Kristus. Visi buvo atsiriboje nuo zemiskos, zmoniu valdzios. O dabar viskas kitaip, popiezius kalba tarsi socialinio departamento atstovas. Teisingai. Jis juk valstybes galva, taip ir turi kalbeti, viskas gerai. Pavadovauja, pasimeldzia, vel pavadovauja. Tokia ipedinyste?
O, jūs čia dar kalbat. Siurprizas. Pranciškumi džiaugiuos. Palietė labiau nei tikėjaus. Tiesą sakant pradžioje (sužinojus apie vizitą) žinojau, kad dalyvausiu, bet sakykim jokių didesnių emocijų nepatyriau. Nieko, paskui viskas susidėliojo taip, kad to susitikimo (negavus jo iš karto iš arčiau) užsinorėčiau ir dar dėl to pasistengt tektų. Nepaisant turėtos ne vienos abejonės, kažkas labai iš esmės užkabino. Gal vis tik tikrumas. Na, patikėjau. Ir tas neįtikėtinas metas LT, kai įsijungi TV, o ten giesmės skamba. Ir žurnalistai apie tikėjimą be piktumų. Nuostabus metas.
Pranciškumi džiaugiuos. Palietė labiau nei tikėjaus. Tiesą sakant pradžioje (sužinojus apie vizitą) žinojau, kad dalyvausiu, bet sakykim jokių didesnių emocijų nepatyriau. Nieko, paskui viskas susidėliojo taip, kad to susitikimo (negavus jo iš karto iš arčiau) užsinorėčiau ir dar dėl to pasistengt tektų. Nepaisant turėtos ne vienos abejonės, kažkas labai iš esmės užkabino. Gal vis tik tikrumas. Na, patikėjau. Ir tas neįtikėtinas metas LT, kai įsijungi TV, o ten giesmės skamba. Ir žurnalistai apie tikėjimą be piktumų. Nuostabus metas.
Nu ok. Nu ir nekalbėkit. 😀
Šiom dienom nekalbadieniai išpuolė
