QUOTE(_una_ @ 2017 10 06, 18:20)
Jo, pasisekė tau su butais 
. Kad bent kokį lapkritį, gruodį ir tai jau kitaip. Daiktai krenta iš rankų dėl visai pateisinamų priežasčių - jei neturi ramybės nei dieną, nei naktį, kūnas pradeda protestuot 
.
Aš kartą sunkesniu gyvenimo periodu (mamai vėžio paskutinė stadija, sūnui stojamieji) per išpažintį irgi kaip pradėjau raudot, visai ne į temą, persigandęs kunigas bandė išklaust, dėl ko, rast racionalią priežastį, o aš nė pati nežinau - prasiveržė šaltinis ir tiek. Vėliau kažkur skaičiau, kad čia malonės, nuplovimo ašaros, seniai žinomi bajeriai, ne mano atrasti
. Tai ir tu nieko nenustebinai.
. Kad bent kokį lapkritį, gruodį ir tai jau kitaip. Daiktai krenta iš rankų dėl visai pateisinamų priežasčių - jei neturi ramybės nei dieną, nei naktį, kūnas pradeda protestuot .Aš kartą sunkesniu gyvenimo periodu (mamai vėžio paskutinė stadija, sūnui stojamieji) per išpažintį irgi kaip pradėjau raudot, visai ne į temą, persigandęs kunigas bandė išklaust, dėl ko, rast racionalią priežastį, o aš nė pati nežinau - prasiveržė šaltinis ir tiek. Vėliau kažkur skaičiau, kad čia malonės, nuplovimo ašaros, seniai žinomi bajeriai, ne mano atrasti
. Tai ir tu nieko nenustebinai. Bet kokį potyrį apturėjau tąkart. Taip tiksliai į temą klausė kas ten man, ir šiaip kalbino, ragino kartot tam tikras maldeles, kad, atrodo, tikrai nežinodamas taip į taikinį nepataikysi. O nusakiau juk trumpai ko noriu paprašyt.
Galima logiškai išmąstyti - verkia, pasakė tą, reiškia yra taip. Bet man pasirodė, kad 'kortos atsiskleidė labiau`, nei būtų galima racionaliai paaiškint. Ir man čia dar 1 toks aiškus Jo buvimo įrodymas.
O dėl daiktų kūlimo, labiausia pati save, ir ne tik save išgąsdinau `pabučiuodama`kitą auto. Nestipriai, jei neskaičiuot pinigų, - tik pajudėjau iš vietos ir neapskaičiavau savo reakcijos bei atstumų... Bet atsirado tokia baimė, kad kitąkart gali ir žmogus nukentėt, ir net mirtinai. Buvau jau atsikračius jos, nes, atrodo, įgūdžiai atsirado, svarbu nelakstyt ir laikytis taisyklių. Bet čia toks aiškus įrodymas, kad tas pat nerimas, dėmesio koncentracijos stoka ir daugybė kitų dalykų gali nulemt skaudžias pasekmes. Man labai sunkiai sekės, kol pradėjau vairuot, ir pradėjus. Ačiūdie, įvykis tik toks, kad pasilamdė skarda. Bet pagalvojus, rankas ir kojas pakerta, ką galiu žinot, gal, jei vairuosiu toliau, koks bus kitas kartas. Man [manau, nemaža dalim ir mamai] auto labai palengvino gyvenimą, o ir darbas susijęs]. Tai prieš šitai, kad apkūliau dar ir telefoną - kompą - virdulį - vazą [kai ką su katino pagalba], `gėlytės`.
