QUOTE(Akmenskeltė @ 2017 03 08, 20:05)
O kiek metų artimam žmogui buvo, kai operavo? Sako, kad nuo to priklauso gijimo skausmas ir sunkumas.
Buvo jau studentiško amžiaus... (Parašiau ir pagalvojau, kad nėra tai taip jau baisiai daug
)
Buvo jau studentiško amžiaus... (Parašiau ir pagalvojau, kad nėra tai taip jau baisiai daug
)
QUOTE(Akmenskeltė @ 2017 03 08, 20:05)
Dėl vaikų namų darbų - o kelintokas vaikas? Maniškis tik ketvirtokas dar, tai, tiesą pasakius, aš išvis prasta mama dienyno atžvilgiu- netikrinu praktiškai. Ir sūnaus mokytoja jo nemėgsta. Aišku, nuo penktos klasės bus kitaip.
Aš išvis, galima sakyt, prieš namų darbus. Dažnai tai visai neproduktyvu. Jei vaikas lanko muzikos mokykl ir pan, kada jam ilsėtis? Buvau pareiging mokinė. Grįždavau po kitų veiklų vakare, pavalgydavau ir iki išnaktų ruošdavau namų darbus. Kai dabar pagalvoju-nesąmonė. Tegul dirba produktyviai mokykloje. Juk ten praleidžia pusę dienos. O vaikas turi lavintis be tik tais pamokiniais dalykais. Tai namų darbai tik išvargina. Tokia mano nuomonė...
Aš išvis, galima sakyt, prieš namų darbus. Dažnai tai visai neproduktyvu. Jei vaikas lanko muzikos mokykl ir pan, kada jam ilsėtis? Buvau pareiging mokinė. Grįždavau po kitų veiklų vakare, pavalgydavau ir iki išnaktų ruošdavau namų darbus. Kai dabar pagalvoju-nesąmonė. Tegul dirba produktyviai mokykloje. Juk ten praleidžia pusę dienos. O vaikas turi lavintis be tik tais pamokiniais dalykais. Tai namų darbai tik išvargina. Tokia mano nuomonė...
Tai maniškiai dar visai pypliai - antrokas ir pirmokė, bet kad atrodo, jog pačios mokytojos iš tėvelių tikisi griežtos kontrolės. Jei taip ir toliau, ar vyresnėse klasėse neteks su vyru pasiskirsčius kas vakarą rašinių rašyti, trigonometrijos uždavinių spręsti ir t.t.
Sveikos. Į namų darbų temą - pas mus labai akcentuojamas vaiko savarankiškumas. Kalbėkit su mokytoja, gal pakeis savo taktiką? Aš dažniausiai net nežinau, kas vaikui namų darbams (ketvirtokas ir pirmokas). Vienintelis dalykas, ką aš darau, tai užklausiu, ar padarė, ar ne. Kažkur gerą straipsnį skaičiau, kad namų darbai yra santykio tarp vaiko ir jo naujojo autoriteto (naujo dievo jo padangėje) kūrimas. Gal vertėtų iškelti šią temą tėvų susirinkimuose? Aišku nepaguodžiau, bet gal eis ką nors kitaip padaryt?
Hi, laikykitės....
Akmenskelte, tau meškis! Apkabinu, kad sveiktum.
meškiukas.jpg 7,17KB
0 Parsiųsta kartų
meškiukas.jpg 7,17KB
0 Parsiųsta kartų
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2017 03 09, 18:03)
Buvo jau studentiško amžiaus... (Parašiau ir pagalvojau, kad nėra tai taip jau baisiai daug )
)Tada kitas reiklalas,,aš jau ne jauniklė,,bet vėl studentė
QUOTE(letuciux @ 2017 03 09, 22:16)
<p>Akmenskelte, tau meškis! Apkabinu, kad sveiktum.
meškiukas.jpg 7,17KB
0 Parsiųsta kartų
meškiukas.jpg 7,17KB
0 Parsiųsta kartų</p>
meškiukas.jpg 7,17KB
0 Parsiųsta kartų
meškiukas.jpg 7,17KB
0 Parsiųsta kartų</p>Mielas,,ačiū! Antra para man geriau!Buvau jau kaip vaiduoklis, bepalūžtanti.
Papildyta:
QUOTE(hi (: @ 2017 03 08, 23:03)
O aš šita... gal prieš pora sav. su vyru buvom parapijos bendruomenės rekolekcijose apie Pranciškaus nuolankumą. Neturiu aš kažkokios super labai išskirtinai mėgiamos vienuolijos, jaučiu simpatijų įvairiems šventiesiems, bet taip jau gaunas, kad atėjom į pranciškonišką (kapucinišką) šeimą, tai džiaugies, kad imi realiai tapt tos bendruomenės dalim.
Kadangi čia mėgiama lenkų tema, tai būtinai paminėsiu, kad vedė brolis iš Lenkijos.
Net pati nustebau, kad savaitę po to sugebėjau gyvent nesiversdama per galvą ir dėl to visai nieko neprarasdama. Tik ta dalis, kur "jei liepia nueit mylią, tai nueik dvi..." vis į dilemas numeta. Išties, kartais labai gerai pajunti, kad yra atvejų, kai nueiti papildoma mylią (net jei ir viena ne savo valia) yra gerokai išmintingiau, nei įrodinėti savo teises. Antra vertus - paieškos, kur ta riba, kai tiesiog turi sakyt "ne" (minty turiu pvz. "kas veža, tam krauna" situacijas). Šiandien pasakiau, sąžinė nebara, bet sėdžiu sau su klaustuku galvoj, kada, kaip dažnai ir pan. tą daryti yra reikalinga...
Kadangi čia mėgiama lenkų tema, tai būtinai paminėsiu, kad vedė brolis iš Lenkijos.
Net pati nustebau, kad savaitę po to sugebėjau gyvent nesiversdama per galvą ir dėl to visai nieko neprarasdama. Tik ta dalis, kur "jei liepia nueit mylią, tai nueik dvi..." vis į dilemas numeta. Išties, kartais labai gerai pajunti, kad yra atvejų, kai nueiti papildoma mylią (net jei ir viena ne savo valia) yra gerokai išmintingiau, nei įrodinėti savo teises. Antra vertus - paieškos, kur ta riba, kai tiesiog turi sakyt "ne" (minty turiu pvz. "kas veža, tam krauna" situacijas). Šiandien pasakiau, sąžinė nebara, bet sėdžiu sau su klaustuku galvoj, kada, kaip dažnai ir pan. tą daryti yra reikalinga...Aš manau, kad krikščioniška yra pasakyti ne, kad netaptum nuvarytu arkliu, kad galėtum būt gera sau, savo šeimai, artimiems, draugams. Neteisinga leisti užlipti ant galvos ir manyti, kad tai nuolankumas, gera pozicija.
Nemoku paaiškint, kokie klaustukai man kabinas. Kad neleist užlipt tai visi plius minus žinom. Bet man dabar įdomus kiek kitas kampas. T.y. ar visada ištiks didelė drama jei imsi ir "biški" leisi. 
) Ar visada taip jau tikrai tikrai gausies toks visai nuvarytas. Tai va čia ir kapstaus. Nuolankumo nelaikau leidimo lipt sau ant galvos ar savęs menkinimu. Nuolankumą suprantu kaip tiesų žvilgsnį į save. Kad esi svarbus ir vertingas, turi save mylėt, bet nesi pasaulio bamba. Ir ar kai kuriais atvejais ta žala nėra tokia... tik per "savigarbą". )
Tiek to, netęsiu, nes kai pačiai savo galvoj sunku aiškiai sudėlioti tas mintis, taip dar sunkiau jas aiškiai išreikšti ir tuo labiau būti teisingai suprastam.
Letuciux, dėkui. Laikaus aš. Jokių dramų. Gyvenimu nesiskundžiu.) Tik klausimai visokie ramybės neduoda ir tiek. Bet lai sau neduoda, man jie pačiai įdomūs. O žinai kaip cool, kai esi pats sau įdomus? 
) Ar visada taip jau tikrai tikrai gausies toks visai nuvarytas. Tai va čia ir kapstaus. Nuolankumo nelaikau leidimo lipt sau ant galvos ar savęs menkinimu. Nuolankumą suprantu kaip tiesų žvilgsnį į save. Kad esi svarbus ir vertingas, turi save mylėt, bet nesi pasaulio bamba. Ir ar kai kuriais atvejais ta žala nėra tokia... tik per "savigarbą". ) Tiek to, netęsiu, nes kai pačiai savo galvoj sunku aiškiai sudėlioti tas mintis, taip dar sunkiau jas aiškiai išreikšti ir tuo labiau būti teisingai suprastam.
Letuciux, dėkui. Laikaus aš. Jokių dramų. Gyvenimu nesiskundžiu.
) Tik klausimai visokie ramybės neduoda ir tiek. Bet lai sau neduoda, man jie pačiai įdomūs. O žinai kaip cool, kai esi pats sau įdomus?
QUOTE(hi (: @ 2017 03 10, 18:37)
Nemoku paaiškint, kokie klaustukai man kabinas. Kad neleist užlipt tai visi plius minus žinom. Bet man dabar įdomus kiek kitas kampas. T.y. ar visada ištiks didelė drama jei imsi ir "biški" leisi. ) Ar visada taip jau tikrai tikrai gausies toks visai nuvarytas. Tai va čia ir kapstaus. Nuolankumo nelaikau leidimo lipt sau ant galvos ar savęs menkinimu. Nuolankumą suprantu kaip tiesų žvilgsnį į save. Kad esi svarbus ir vertingas, turi save mylėt, bet nesi pasaulio bamba. Ir ar kai kuriais atvejais ta žala nėra tokia... tik per "savigarbą". )
Tiek to, netęsiu, nes kai pačiai savo galvoj sunku aiškiai sudėlioti tas mintis, taip dar sunkiau jas aiškiai išreikšti ir tuo labiau būti teisingai suprastam.
Letuciux, dėkui. Laikaus aš. Jokių dramų. Gyvenimu nesiskundžiu.) Tik klausimai visokie ramybės neduoda ir tiek. Bet lai sau neduoda, man jie pačiai įdomūs. O žinai kaip cool, kai esi pats sau įdomus?
) Ar visada taip jau tikrai tikrai gausies toks visai nuvarytas. Tai va čia ir kapstaus. Nuolankumo nelaikau leidimo lipt sau ant galvos ar savęs menkinimu. Nuolankumą suprantu kaip tiesų žvilgsnį į save. Kad esi svarbus ir vertingas, turi save mylėt, bet nesi pasaulio bamba. Ir ar kai kuriais atvejais ta žala nėra tokia... tik per "savigarbą". ) Tiek to, netęsiu, nes kai pačiai savo galvoj sunku aiškiai sudėlioti tas mintis, taip dar sunkiau jas aiškiai išreikšti ir tuo labiau būti teisingai suprastam.
Letuciux, dėkui. Laikaus aš. Jokių dramų. Gyvenimu nesiskundžiu.
) Tik klausimai visokie ramybės neduoda ir tiek. Bet lai sau neduoda, man jie pačiai įdomūs. O žinai kaip cool, kai esi pats sau įdomus? Taip, labai sunku suprasti tesingai be konteksto. Tiksliau, gal aš galvoju apie kitą kontekstą
Akmenskelte, sveik. 
Mano vaikui buvo 10 metų, aki tonziles operavo, tai labai sunkiai sveiko. Stiprybės tau.
O su namų darbais vargstame net su septintoku... Viskas tik Tamo surašyta, sąsiuviniuose namų darbų nėra. Jei internetas pastringa - namų darbai lieka neparuošti...
Papildyta:
VLINIETĖS,
gal turėsite laiko rytoj (antradienį) 18.00 val. susitikti Vilniaus M. Mažvydo bibliotekoje?
Atvažiuosiu į knygos "Pakutuvėnai. Kaimo istorija". Sutiktuves
Mano vaikui buvo 10 metų, aki tonziles operavo, tai labai sunkiai sveiko. Stiprybės tau.O su namų darbais vargstame net su septintoku... Viskas tik Tamo surašyta, sąsiuviniuose namų darbų nėra. Jei internetas pastringa - namų darbai lieka neparuošti...
Papildyta:
VLINIETĖS,
gal turėsite laiko rytoj (antradienį) 18.00 val. susitikti Vilniaus M. Mažvydo bibliotekoje?
Atvažiuosiu į knygos "Pakutuvėnai. Kaimo istorija". Sutiktuves
Vartotojų skaito šią temą: 19 (Svečių: 17)
QUOTE(Jolantuke @ 2017 03 13, 20:31)
Akmenskelte, sveik. Mano vaikui buvo 10 metų, aki tonziles operavo, tai labai sunkiai sveiko. Stiprybės tau.
O su namų darbais vargstame net su septintoku... Viskas tik Tamo surašyta, sąsiuviniuose namų darbų nėra. Jei internetas pastringa - namų darbai lieka neparuošti...
Papildyta:
VLINIETĖS,
gal turėsite laiko rytoj (antradienį) 18.00 val. susitikti Vilniaus M. Mažvydo bibliotekoje?
Atvažiuosiu į knygos "Pakutuvėnai. Kaimo istorija". Sutiktuves
Mano vaikui buvo 10 metų, aki tonziles operavo, tai labai sunkiai sveiko. Stiprybės tau.O su namų darbais vargstame net su septintoku... Viskas tik Tamo surašyta, sąsiuviniuose namų darbų nėra. Jei internetas pastringa - namų darbai lieka neparuošti...
Papildyta:
VLINIETĖS,
gal turėsite laiko rytoj (antradienį) 18.00 val. susitikti Vilniaus M. Mažvydo bibliotekoje?
Atvažiuosiu į knygos "Pakutuvėnai. Kaimo istorija". Sutiktuves
Na va, nemačiau tavo šios žinutės, bet ir taip atėjau į knygos pristatymą. Faceboke įdėjau mūsų nuotrauką su geltonom gėlėm ir knyga.
Labai patiko pristatymas. Buvo didelė atgaiva širdžiai.Pajaučiau taip retai mane aplankančią visišką ramybę, jokio nerimo...
Tiek tu, tiek režisierius labai palietėt nuoširdžia, įdomia kalba...
Sveikstu jau nuo kovo 10 sparčiai. Buvo labai sunku, bet jau dabar po truputį pasimiršta tie skausmai....
Kaip jums einasi Gavėnios keliu?
Prašau maldos už tėtį. Dingo jau daugiau kaip savaitė. Žinau 99 proc, kad nebėra gyvo, bet norisi, kad būtų pagarbiai pasielgta su kūnu.
Toks dingimas ir nežinia, ką galvot, slegia.
Toks dingimas ir nežinia, ką galvot, slegia.
Žinoma. <3
