QUOTE(hi (: @ 2017 02 03, 23:39)
Jei kam nesunku - prisiminkit maldoj. Labai reikia išminties, kaip kapanotis vienam paauglystės ir tėvystės spragų jovale.
Maldoj už tave. Prisijungiu ir aš, nors trumpai - paskaitos baigėsi, o darbai ne....
Hi, kaip tavo (jūsų) reikalai?
Bala žino. Šiaip lyg ir viskas ok, nors tas "lyg ir viskas ok" išoriškai buvo ir iki šiol. Nutinka, kad atrandi "pogrindžio naujienų", auklėjimo spragų ir t.t. Ir nežinia kada realiai pamatysi kiek ten kas ir kuria kryptim juda. Pergyveni, kad su tais polėkiais labai nesusižeistų ir tiek.
QUOTE(hi (: @ 2017 02 15, 23:13)
Bala žino. Šiaip lyg ir viskas ok, nors tas "lyg ir viskas ok" išoriškai buvo ir iki šiol. Nutinka, kad atrandi "pogrindžio naujienų", auklėjimo spragų ir t.t. Ir nežinia kada realiai pamatysi kiek ten kas ir kuria kryptim juda. Pergyveni, kad su tais polėkiais labai nesusižeistų ir tiek.
Mažu tiesiog sunkus pereinamasis metas...Gal ne tiek auklėjimo spragos..Stiprybės ištverti, išlaukti.
Aš pati su panašia situacija. Noris dažnai plaukus rautis ir įsimūryt į sieną.... Ir išoriškai nėra ramu, anaiptol. Visada parengty.
Kaip ir kuo gyvenat?
Aš savaitė po anginos operacijos. Negerėja dar skausmo atžvilgiu. Naktys košmariškos. Truputį kraujavo naktį... 4-5 kartus keliuosi iki 7 ryto. Toks jausmas, kad jau niekad nepagerės....
Pvargau, matyt.
Aš savaitė po anginos operacijos. Negerėja dar skausmo atžvilgiu. Naktys košmariškos. Truputį kraujavo naktį... 4-5 kartus keliuosi iki 7 ryto. Toks jausmas, kad jau niekad nepagerės....
Pvargau, matyt.
QUOTE(Akmenskeltė @ 2017 03 08, 08:47)
Kaip ir kuo gyvenat?
Aš savaitė po anginos operacijos. Negerėja dar skausmo atžvilgiu. Naktys košmariškos. Truputį kraujavo naktį... 4-5 kartus keliuosi iki 7 ryto. Toks jausmas, kad jau niekad nepagerės....
Pvargau, matyt.
Aš savaitė po anginos operacijos. Negerėja dar skausmo atžvilgiu. Naktys košmariškos. Truputį kraujavo naktį... 4-5 kartus keliuosi iki 7 ryto. Toks jausmas, kad jau niekad nepagerės....
Pvargau, matyt.
Atsigausi pamažėle
Pačiai man tokia operacija tik grėsė (dabar jau viliuosi, kad gal gyvenime ir nebeprireiks), bet prisimenu, kaip artimas žmogus po jos atsigavinėjo (kartu dar ir adenoidai šalinti, tai dvigubas "malonumas").O gyvenu tai toks jausmas, kad vaikų namų darbų ruoša (per moksleivių atostogas akyse šviesiau
). Kiek prisimenu savo mokyklos laikus, nebūdavo (na beveik nebūdavo), kad nežinotume, kas užduota namų darbams. O dabar su tuo elektroniniu dienynu gaunasi vos ne taip, kad mokytoja uždavinėja namų darbus tėveliams (pvz., atkreipkite dėmesį, ar jūsų vaikas geba... ir t.t.), o patys vaikai klasėje neretai net nepasižymi, ką turi atlikti. Bandom su vyru kažkaip ugdyti atsakomybės jausmą, ne kasdien smulkmeniškai viską sutikrinti, jei vaikui atrodo, kad tikrai viską, ką reikėjo, padarė, bet tuojau parsineša kokią pastabą... Nesuprantu, ar mes kažką ne taip darome, ar šioje mokykloje keistoka tvarka (pernai vyresnėlis mokėsi kitur - dienyną irgi beveik kasdien tikrindavau, bet matėsi, kad pats daro tai, ką reikia, o dabar dar ir pasiginčyti tenka, ar tikrai galėjo būti būtent tai užduota). Su dukra tai dar ir klasės darbus namuose atvargstame...O jei į temą, tai vakarinei šeimos maldai tiesiog fiziškai nebelieka laiko
, nes susiguldome šiaip taip apie 22 val., iš ryto jaunėlę tenka kone ištempus iš lovos ant kojų statyti. Greičiau ta vasara ateitų , bet tada vėl kitos problemos, kur atostogaujančius vaikus dėt...
QUOTE(hi (: @ 2017 01 25, 19:54)
domiuos pomidorų sėklom
Džiaugiuosi, kad bent pomidorais domėtis nereikia
- mama pažadėjo sodinukų. Kol kas bandau domėtis vaismedžių genėjimu (įsivaizduojat, jau žinau, kad tai daroma maždaug kovo mėn. 
) , bet kuo toliau, tuo darosi panašiau, jog teks pereiti prie domėjimosi tokios paslaugos kainomis, nes sodas tikrai apleistas, medžiai beveik negenėti n metų, baisu, kad su savo miesčioniškais ne-sugebėjimais nepridarytume daugiau žalos, kitąmet gal jau ir patys įsidrąsinsim (arba gali tekti drąsintis greituoju būdu, kai paaiškės, kiek toks malonumas kainuoja...)
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2017 03 08, 20:07)
Atsigausi pamažėle Pačiai man tokia operacija tik grėsė (dabar jau viliuosi, kad gal gyvenime ir nebeprireiks), bet prisimenu, kaip artimas žmogus po jos atsigavinėjo (kartu dar ir adenoidai šalinti, tai dvigubas "malonumas").
O gyvenu tai toks jausmas, kad vaikų namų darbų ruoša (per moksleivių atostogas akyse šviesiau ). Kiek prisimenu savo mokyklos laikus, nebūdavo (na beveik nebūdavo), kad nežinotume, kas užduota namų darbams. O dabar su tuo elektroniniu dienynu gaunasi vos ne taip, kad mokytoja uždavinėja namų darbus tėveliams (pvz., atkreipkite dėmesį, ar jūsų vaikas geba... ir t.t.), o patys vaikai klasėje neretai net nepasižymi, ką turi atlikti. Bandom su vyru kažkaip ugdyti atsakomybės jausmą, ne kasdien smulkmeniškai viską sutikrinti, jei vaikui atrodo, kad tikrai viską, ką reikėjo, padarė, bet tuojau parsineša kokią pastabą... Nesuprantu, ar mes kažką ne taip darome, ar šioje mokykloje keistoka tvarka (pernai vyresnėlis mokėsi kitur - dienyną irgi beveik kasdien tikrindavau, bet matėsi, kad pats daro tai, ką reikia, o dabar dar ir pasiginčyti tenka, ar tikrai galėjo būti būtent tai užduota). Su dukra tai dar ir klasės darbus namuose atvargstame...
O jei į temą, tai vakarinei šeimos maldai tiesiog fiziškai nebelieka laiko , nes susiguldome šiaip taip apie 22 val., iš ryto jaunėlę tenka kone ištempus iš lovos ant kojų statyti. Greičiau ta vasara ateitų , bet tada vėl kitos problemos, kur atostogaujančius vaikus dėt...
Pačiai man tokia operacija tik grėsė (dabar jau viliuosi, kad gal gyvenime ir nebeprireiks), bet prisimenu, kaip artimas žmogus po jos atsigavinėjo (kartu dar ir adenoidai šalinti, tai dvigubas "malonumas").O gyvenu tai toks jausmas, kad vaikų namų darbų ruoša (per moksleivių atostogas akyse šviesiau
). Kiek prisimenu savo mokyklos laikus, nebūdavo (na beveik nebūdavo), kad nežinotume, kas užduota namų darbams. O dabar su tuo elektroniniu dienynu gaunasi vos ne taip, kad mokytoja uždavinėja namų darbus tėveliams (pvz., atkreipkite dėmesį, ar jūsų vaikas geba... ir t.t.), o patys vaikai klasėje neretai net nepasižymi, ką turi atlikti. Bandom su vyru kažkaip ugdyti atsakomybės jausmą, ne kasdien smulkmeniškai viską sutikrinti, jei vaikui atrodo, kad tikrai viską, ką reikėjo, padarė, bet tuojau parsineša kokią pastabą... Nesuprantu, ar mes kažką ne taip darome, ar šioje mokykloje keistoka tvarka (pernai vyresnėlis mokėsi kitur - dienyną irgi beveik kasdien tikrindavau, bet matėsi, kad pats daro tai, ką reikia, o dabar dar ir pasiginčyti tenka, ar tikrai galėjo būti būtent tai užduota). Su dukra tai dar ir klasės darbus namuose atvargstame...O jei į temą, tai vakarinei šeimos maldai tiesiog fiziškai nebelieka laiko
, nes susiguldome šiaip taip apie 22 val., iš ryto jaunėlę tenka kone ištempus iš lovos ant kojų statyti. Greičiau ta vasara ateitų , bet tada vėl kitos problemos, kur atostogaujančius vaikus dėt...Ačiū. svoris krenta kaip reikiant, silpna.
O kiek metų artimam žmogui buvo, kai operavo? Sako, kad nuo to priklauso gijimo skausmas ir sunkumas. Beveik 6 metų berniukui adenoidus operavo, buvom bendrapalačiai, taii jį paleido tą pači dieną po operacijos. Sesutė sakė, kad adenoidų operavimas neprilygsta tonzilių pagal skausmingumą ir kt. Tam vaikučiui jau po savaitės jau leido darželin eiti...Bet jei su angina kartu operuoja, kitas reikalas. Dusina kiek mane, o kosėt negalima.ir operavo su sloga. Tai paskui vis krenkščiau ir spjaudžiaus. Tąkart nekraujavo.
Dėl vaikų namų darbų - o kelintokas vaikas? Maniškis tik ketvirtokas dar, tai, tiesą pasakius, aš išvis prasta mama dienyno atžvilgiu- netikrinu praktiškai. Ir sūnaus mokytoja jo nemėgsta. Aišku, nuo penktos klasės bus kitaip.
Aš išvis, galima sakyt, prieš namų darbus. Dažnai tai visai neproduktyvu. Jei vaikas lanko muzikos mokykl ir pan, kada jam ilsėtis? Buvau pareiging mokinė. Grįždavau po kitų veiklų vakare, pavalgydavau ir iki išnaktų ruošdavau namų darbus. Kai dabar pagalvoju-nesąmonė. Tegul dirba produktyviai mokykloje. Juk ten praleidžia pusę dienos. O vaikas turi lavintis be tik tais pamokiniais dalykais. Tai namų darbai tik išvargina. Tokia mano nuomonė...
O aš šita... gal prieš pora sav. su vyru buvom parapijos bendruomenės rekolekcijose apie Pranciškaus nuolankumą. Neturiu aš kažkokios super labai išskirtinai mėgiamos vienuolijos, jaučiu simpatijų įvairiems šventiesiems, bet taip jau gaunas, kad atėjom į pranciškonišką (kapucinišką) šeimą, tai džiaugies, kad imi realiai tapt tos bendruomenės dalim.
Kadangi čia mėgiama lenkų tema, tai būtinai paminėsiu, kad vedė brolis iš Lenkijos.
Net pati nustebau, kad savaitę po to sugebėjau gyvent nesiversdama per galvą ir dėl to visai nieko neprarasdama. Tik ta dalis, kur "jei liepia nueit mylią, tai nueik dvi..." vis į dilemas numeta. Išties, kartais labai gerai pajunti, kad yra atvejų, kai nueiti papildoma mylią (net jei ir viena ne savo valia) yra gerokai išmintingiau, nei įrodinėti savo teises. Antra vertus - paieškos, kur ta riba, kai tiesiog turi sakyt "ne" (minty turiu pvz. "kas veža, tam krauna" situacijas). Šiandien pasakiau, sąžinė nebara, bet sėdžiu sau su klaustuku galvoj, kada, kaip dažnai ir pan. tą daryti yra reikalinga...
Kadangi čia mėgiama lenkų tema, tai būtinai paminėsiu, kad vedė brolis iš Lenkijos.
Net pati nustebau, kad savaitę po to sugebėjau gyvent nesiversdama per galvą ir dėl to visai nieko neprarasdama. Tik ta dalis, kur "jei liepia nueit mylią, tai nueik dvi..." vis į dilemas numeta. Išties, kartais labai gerai pajunti, kad yra atvejų, kai nueiti papildoma mylią (net jei ir viena ne savo valia) yra gerokai išmintingiau, nei įrodinėti savo teises. Antra vertus - paieškos, kur ta riba, kai tiesiog turi sakyt "ne" (minty turiu pvz. "kas veža, tam krauna" situacijas). Šiandien pasakiau, sąžinė nebara, bet sėdžiu sau su klaustuku galvoj, kada, kaip dažnai ir pan. tą daryti yra reikalinga...
